Lietuvos vyndariai rudens pradžioje ne tik intensyviai ruošiasi derliaus pradžiai, bet ir grįžta į mokyklos suolus. Lietuvos someljė mokykla informuoja, jog kasmet tarp žinias apie vyną pagilinti panorusių studentų atsiranda vis daugiau vyndarių. Ilgamečių vyndarystės tradicijų šalyje nėra, tad kaipgi mokosi mūsų vyndariai?

Rugsėjo 08 d. Sen Emiljono vyno taryba paskelbė naują Saint Emilion Grand Cru Classe sąrašą. Iš jo išnyko trys Premier GCC A, ir atsirado vienas naujas - Chateau FIgeac.

Istorinę Pakruojo dvaro spirito varyklą, pirmąją Lietuvos „kraft“ gėrimų gamintoją, pasiekė puiki žinia – pakruojiškiai pirmą kartą Lietuvos istorijoje nuskynė auksą Londone vykusiuose prestižiniuose apdovanojimuose. IWSC (International Wine and Spirit Competition) skyrė auksą už pakuotę gaminiui „Carota Vulgaris“.

Rugpjūčio 14-ąją Druskininkuose vyko aštuntasis Sūrių festivalis. Jame dalyvavo 20 smulkiųjų sūrininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos. Renginyje apsilankė keli tūkstančiai sūrio mėgėjų, kurie domėjosi, degustavo, bendravo ir pirko nuoširdaus ūkininkų darbo vaisius. Septintą kartą Lietuvoje vykusiame sūrių konkurse dalyvavo 33 sūriai. Geriausio sūrio autoriumi ne pirmą kartą tapo Mantas Baršys.

Unikalus gastronominis reiškinys Baltijos šalyse – Sūrių Festivalis – surinks įdomiausius smulkiuosius sūrininkus iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos rugpjūčio 14 d. sekmadienį 11 val. Druskininkų Pramogų aikštėje.

Pamenu, prieš šešetą septynetą metų, dar studijuojant Lenkijoje, su bičiuliu broliu Paulinu blaškėmės po Krokuvos apylinkes, ieškodami nedidelių architektūrinių stebuklų. Regis, prie kamaldulių vienuolyno man su nepaprastu pasididžiavimu buvo parodyti keli vynuogių kerai, aiškinant, jog tai vienas seniausių vynuogynų Lenkijoje. Vėlyvo lapkričio darganoje neišvaizdūs, suvargę krūmeliai didelio įspūdžio nepaliko. O ir šiaip, kas čia per reiškinys – lenkiškas vynas? Unikalių skonių medžiotojai kaimyninėje šalyje paprastai ieško geriausių fliakų, dekonstruoto žureko, netikėto mažojo bravoro alučio poskonio ar geros geros degtinės. Bet tikrai ne vyno. Lenkija ir vynas – na, nelimpa šie žodžiai drauge.

Nediskutuotinas faktas yra tai, kad vyno kultūros raidoje Graikija užima reikšmingą vietą. Jos žemėje ir aplink Europą randame graikams būdingas molines amforas vynui laikyti bei gabenti, vynuogėms spausti skirtus įrenginius ir galiausiai įrašus: „vynas“, „vynuogynas“, „vyno pardavėjas“. Tačiau šiandien, kai parduotuvių lentynos pripildytos vyno iš Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ar Naujojo Pasaulio šalių, o graikiškas kukliai rikiuojasi mažiausiai pastebimose lentynose, tikrai kyla klausimas, ar antikos indėlis dar reikalingas šiandien.

Elèvè en fûts de chêne – pakylėtas, sutaurintas, pagerintas, sako prancūzai. Tačiau ąžuolo statinių skonio raudonuosiuose Langedoko, pietų Ronos slėnio vynuose kasmet mažėja. Trys vynuogių veislės – ‘Grenache Noir’, ‘Cinsault’ ir ‘Carignan’ – nuo jo baigia išsivaduoti pirmiausiai.

Po daugiau nei 3 metų brandinimo Barolo vyndariai išleidžia 2018 metų derliaus vyną į rinką. Taurieji Pjemonto vynai iš ‘Nebbiolo’ vynuogių šiaurės Italijoje puikiai parodo, kaip kiekvieni derliaus metai lemia skirtingas skonines savybes ir skirtingą vyno stilių.

Oregonas ribojasi su Ramiuoju vandenynu, didingais kalnais, pelkėmis, dykumomis, kalvotomis dirbamosiomis žemėmis ir vidaus vandens keliais, todėl jo kraštovaizdis vaizdingas ir įvairus, o žemės ūkio ir žvejybos pramonė čia labai išvystyta. Valstija tiekia medieną, uogas, riešutus, sėklas, apynius, galvijus, pieno produktus, paukštienos gaminius, taip pat daugybę medžių sodinukų, dekoratyvinių augalų ir gėlių. Tarp gausybės gėrybių yra gaivių vėsaus klimato vynų, kurie gaminami vynuogynuose ir vyninėse nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio. Per pastaruosius kelerius metus Oregonas dėl savo aukštos kokybės „Pinot Noir“ ir „Chardonnay“ vynų pelnė tarptautinį pripažinimą.

Ir sutapk tu man taip, kad likus kelioms dienoms iki momento, kai nedidelė iniciatyvi Seimo grupė pasiūlė bent minimaliai atlaisvinti valstiečių ir antikvarinių konservatorių sukurptą draudžiantį ir baudžiantį įstatymą, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas pasakė kalbą apie vyndarystės svarbą savo šaliai. Nekomentuosiu nieko. Tiesiog imkit ir paskaitykit ją lietuviškai, tiksliau, jos dalis – išrinkau svarbiausias.

Lietuvaitės Ženios Vasiljevos karjerą farmacijos srityje sustabdė kelionė į Pietų Prancūziją: sutikusi savo vyrą, prancūzą Thibaud Vermillard’ą, lietuvė nėrė į visiškai naują sritį – vyndarystę. Šiuo metu lietuvės ir prancūzo pora vysto sėkmingą veiklą Langedoko regione esančioje vyninėje „Domaine Ampelhus“ ir net pelnė Geriausio jaunojo Prancūzijos vyndario prizą. Apsilankiusi Lietuvoje, Ženia Vasiljeva pasakoja apie pažintį su vynu, vyndarystės romantiką ir realybę.

Apie natūralųjį vyną kalbama daug. Vyndariai noriai vartoja šį terminą, tačiau neretai niekaip neįsipareigoja, nes sąvoka „natūralusis vynas“ daugelyje šalių yra teisiškai neapibrėžta ir įstatymo nesaugoma , tad natūraliojo vyno kokybė ir stilius labai varijuoja. Siūlome prisiminti šį judėjimą įkvėpusį Jules’į Chauvet ir paklausti jo mokinių, kokias vertybes jie perėmė iš savo mokytojo.

Pragaištingos pavasario šalnos, lietus, miltligė, vėsus vasaros vidurys – 2021 – aisiais buvo ne pačios palankiausios sąlygos gaminti vyną Bordo. Ankstyvoji ‚Merlot‘ nesuskubo prinokti, bet ‚Cabernet Sauvingon‘ gavosi geras. Klasikinio bordo entuziastai trina rankas iš džiaugsmo, bet visgi perkant 2021- ųjų derliaus bordo, reikia rinktis atidžiai.

Vyninė „Ridge Vineyards“ pasaulyje išgarsėjo 1976 m. Paryžiaus degustacijoje, kai jos vynas „Monte Bello 1971“ buvo įvertintas 5-ta vieta ir nusileido tik tokiems rimtiems konkurentams, kaip „Château Mouton Rothschild 1970“, „Château Haut Brion 1970“, „Château Montrose 1970“ ir „Stag‘s Leap 1973“. Dar labiau vyninės reputacija pakilo 2006 m., kai išaiškėjo, kad praėjus trims dešimtmečiams „Monte Bello“ vynas išsilaikė geriausiai iš visų Paryžiaus degustacijos dalyvių.