Spalio 15-16 d. Vilniaus Paupio turguje karaliauja Lietuvos aludariai – čia vyksta Aludarystės kultūros dienos, kviečiančios lankytojus ,,pamatyti, paliesti, išgirsti ar paragauti“ mažosiose daryklose sukurto alaus.

Kai kurie tai vadina saldžiausiu metų renginiu – Vyno ir desertų derinių čempionatas, sugrįžtantis po dvejų metų pertraukos, įvyks jau lapkričio 10 d. viešbutyje „Grand Hotel Kempinski Vilnius“. Čempionate vėl kviečiamos dalyvauti konditerių, šefų, someljė ir vyno ekspertų komandos, kurios pristatys sukurtus desertus ir prie šių priderintus vynus. Tikimasi sulaukti naujų ir netikėtų derinių, kuriuos vertins komisija, o patys geriausi bus apdovanoti „Auksine šakute“. Sekdami Lietuvos pavyzdžiu ir kintančiu požiūriu į vyną bei desertus, tokius čempionatus rengia ir Europos restoranai.

Rugsėjo 27-28 d., vos įžengus pro restorano „Somm“ duris, į akis krito baras, ant kurio gražia eilute buvo sustatyti lietuviški – vaisių, uogų ir vynuogių – vynai. Pirma šovusi į galvą mintis – kaip Lietuvoje galime turėti tiek daug skirtingo vyno? O kur dar sidras ir midus, taip pat pristatyti vertinimo komisijai. Tiesa, tokia mintis, ko gero, galėjo kilti tik pirmą kartą apsilankiusiems Lietuviško vyno čempionate, organizuojamame Lietuvos someljė asociacijos, mat ekspertai patvirtino – vynų ankstesniais metais būta ir dar daugiau. O kaip kokybė? Apie tai ir pasikalbėjome.

Vakar LR Seime registruotas Laisvės, Liberalų sąjūdžio ir TS-LKD frakcijų atstovų siūlymas į depozito (užstato) sistemą įtraukti vyno butelius yra, panašu, puikus natūralus barjeras ne tik retam, aukštos kokybės ir kainos vynui, bet ir naujo derliaus božolė atsirasti Lietuvos rinkoje. Sumodeliavome gero butelio iš Bordo ir eilinio „Beaujolais Nouveau“ kelionę į Lietuvą po įstatymo pakeitimų įsigaliojimo.

Kauno kolegijoje į Antrąjį vyndarių forumą susirinkusi lietuviško vyno, midaus, sidro gamintojų ir vynuogių augintojų bendruomenė džiaugėsi sparčiai augančia drauge, dalijosi patirtimi ir įvardijo problemas, kurios trukdo licenzijuotos gamybos augimui.

Pirmoji auksinė žinia įmonės savininką Šarūną Karalių pasiekė iš prestižinių "International wine and spirits competition (IWSC)" Londone. Konkurse šiais metais dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius - daugiau kaip 4000 skirtingų gėrimų iš 86 šalių. O 8 dienas trukusių sesijų metu, kuriose teisėjavo 80 savo srities ekspertų, "Kenijos kavos trauktinei" buvo skirta 95 balai iš 100 galimų. Tai garantavo aukščiausią įvertinimą - aukso medalį.

Klasikinių, pasaulinės klasės „Pinot Noir“ regionų penketuke, greta Burgundijos Prancūzijoje, Centrinio Otago Naujojoje Zelandijoje, Sonomos slėnio Kalifornijoje, Badeno ir Ahro Vokietijoje, turėtų būti ir Vilameto slėnis Oregone – JAV vakarinės pakrantės šiaurėje esančioje valstijoje. Amerikiečiai patys nuperka praktiškai visą čia pagamintą vyną, todėl jo paragauti Europoje nėra lengva. O regionas labai įdomus.

Šelbi miestelyje Šiaurės Karolinoje pusryčiauju su kariškių pora, kuri ruošiasi savaigalį tuoktis vyninėje. „Dėkoju už Jūsų tarnybą“ – toks pasisveikinimas JAV įprastas, kai žmogus prisipažįsta tarnaująs armijoje. Tačiau jaunoji karė nelaiminga purto galvą – „bijau širšių, o jų vyninėje begalybė“. Širšės ten, kur cukrus, vadinasi vynuogės liepos vidury jau noksta. Važiuoju į „Wood Mill“ vyninę pažiūrėti.

Braida Wine Resort is a new 7 rooms hotel near Rocchetta Tanaro. Perfect place to stay while visiting Barbera d'Asti or Barbera del Montferrato land.

Ir staiga šast! Kvietimas atvykti į Neringą ragauti šefo Donato Kučiko ruoštos Kuršmarių žuvies su vynu. Ištisus metus veikiantis Juodkrantės viešbutis-restoranas „Juodasis kalnas“ nuo marių nutolęs vos per šimtą žingsnių. Ir nors iš lauko terasos vandens nesimato, pamario jausmas (kas tai – nuotaika? garsai? kvapai?!) persmelkia ir nepaleidžia.

„Coravin“ yra neįtikėtinas prietaisas, kurio naudojimas restorane įgalina pasiūlyti svečiams įspūdingų vynų taurėmis. Buvau vienas pirmųjų, pradėjęs naudoti šią sistemą, kai maždaug prieš 8 metus ji pasirodė ir Lietuvoje. Per visus šiuos metus teko įpilti daugybę taurių skirtingo skonio ar stiliaus, skirtingos kainos ar kokybės vyno. Pastebėjau, kad vieni vynai išsilaiko žymiai geriau nei kiti. Tai reiškia, jog vieni vynai išlieka gaivesni, šviežesni ir geriau subalansuoti nei kiti. Tai taip pat reiškia, jog vieni vynai oksiduojasi greičiau nei kiti.

Susėdame, skiriami didelio atstumo, trise: Juanas Alfredas Pacas, atsakingas už Pacų šeimos kavos bei romo verslus, Vytautas Kratulis, kavos degustatorius, tarptautinių kavos konkursų žiūri narys, „Huracan Coffee“ vadovas ir siela, ir aš, kavos mėgėja, kuri nori žinoti daugiau, kuriai neužtenka „skani“, „neskani“, „rūgšti“ ar „karti“, kuri nori, kad kavinėse kvepėtų įvairiais gėlių ar šokolado aromatais ir kad galėtum pasirinkti, iš kokios kavos pupelių norėtum espreso ar latės.

Vakarėja, ir auksinė saulė apšviečia idiliškus viduramžiškų pilių ir bažnytėlių bokštus, it karūnos puošiančius Pjemonto kalvų viršūnes. Pro praviras duris į menę skverbiasi santūrūs spinduliai. Čia susirinkusieji jau ilgokai šurmuliuoja – kaista vakarienės atmosfera. Sugirgžda sunkios durys, ir susirinkusieji kiek nuščiūva. Tarpduryje pasirodo ji – la signora in rosso (it. raudonai apsitaisiusi dama). Nuvilnija susižavėjimo šnaresys. Ji stabteli įvertinti, ar susirinkusiųjų dėmesio jai pakanka. Tada, perbraukusi plaukus ranka, žvaliai skiriasi sau kelią tarp susirinkusiųjų, paskui save skleisdama pernokusių vyšnių, gervuogių, džiovintų slyvų bei vanilės aromatą. Sodraus rubino spalvos suknelė pabrėžia jos kūno siluetą ir energiją. Daugelis šnabždasi, esą ji per daug savimi pasitikinti, jai trūkstą elegancijos, tačiau nenuginčijamas faktas – žavinga raudonoji dama apsuks galvą kiekvienam.

Nepriklausomi viskio išpilstytojai atlieka labai svarbų vaidmenį šiuolaikinėje viskio pramonėje. Išrankiam mūsų laikų vartotojui jie suteikia galimybę paragauti neįprasto, reto skonio gėrimų, o kartais ir prisiliesti prie gana retai leidžiamo daryklų viskio.

Apie Shelby Perkins Harter prieš keletą metų rašėme kaip apie vieną lietuviško kraujo vyndarių pasaulyje. Shelby Perkins proprosenelis – Aleksandras Kvietkauskas. Jo sūnus Antanas su žmona Amerikoje atsirado XX a. pradžioje. Shelby motina – viena iš Antano dukterų. Shelby Perkins Harter šiuo metu kuriasi Oregone. Aplankėme ją, pasidomėjome, kaip sekasi.