Arvydas Padvaiskas Glitiškyje pastaruoju metu turi daug naujos veiklos – varo obuolių distiliatą, kuris Pancūzijoje galėtų tapti kalvadosu, o JAV vadinamas apple jack. Nors obuolių Lietuvoje netrūksta, tokio verslo ir tokiu mastu imasi nedažnas. Todėl apsilankėme pasiaiškinti, kas ir kaip.
Trisdešimt kilometrų į šiaurę nuo Vilniaus, Glitiškyje, veikia 1992 m. įkurta čiužinių ir lovų gamykla. O ten pat prieš daugiau nei dešimtmetį pastatyta kaimo turizmo sodyba „Padvaisko dvaras“ paskatino nenustygstantį Arvydą domėtis gėrimų gamyba. Buvo pasidaręs alaus partiją, pasisodino lietuviškų veislių vynuogyną. Bandė daryti vyną. Tačiau dabar uogomis vaišinasi paukščiai ir meškėnai – verslininkas energiją nukreipė į obuoliams skirtą projektą. 3 mln. eurų vertės distilerija stebina užmoju, automatizavimo lygiu ir ambicijomis.
Istorines Glitiškio dvaro arklides, sovietmečiu paverstas veršidėmis, verslininkas restauravo ir pritaikė spirito varyklai. Visą pirmą aukštą užpildė nerūdijančio plieno gaminiai: fermentacijos talpos, pramoniniai filtrai, vamzdžiai, distiliavimo katilai. Visiškai automatizuota linija, pasirodo, buvo ir suprojektuota, ir pagaminta Lietuvoje. Arvydas pats gilinosi, turėjo savo viziją, tarėsi su projektuotojais, darbų vykdytojais iš Panevėžio, Alytaus, Visagino. Pirmoji distiliato gamybos stadija – vynas arba sidras – gimsta lietuviškose aštuoniose horizontaliose 30 t talpose. Tačiau pats distiliavimas vyksta vokiškame spindinčio vario „Müller Pot Still“ distiliavimo katile-kolonėlėje. Vokiška „Siemens” automatika ir naujas distiliato skaitliukas sujungti su apskaitos programa, kuri iš karto suskaičiuoja akcizo mokestį. Visą procesą prižiūri du besikeičiantys technologai. Praėjus porai metų nuo atidarymo Arvydo Padvaisko distilerija vieno ciklo metu gali pagaminti 240 tūkt. litrų (obuolių) vyno ir jį išdistiliuoti. Paklaustas, kuo skiriasi jo distilerija nuo kalvadoso distilerijų Normandijoje, Arvydas vedasi į antrame aukšte esančią ne mažiau įspūdingą laboratoriją ir pasakoja savo distiliavimo katilų paleidimo nuotykį.
Distiliavimo katilo paleisti iš Vokietijos atvyko distiliavimo meistras ir įrangos gamintojo atstovas. Lietuvoje buvo nupirkta tona obuolių sulčių, jos sufermentuotas. Susirinko visi trys prie linijos dirbsiantys meistrai ir vos užkūrus katilą, vyrai pradėjo verkti. Nauja patirtis spirito varykloje Vilniaus rajone, pasirodo, visai ne nauja pasaulyje. „Sulfitai, – tarė distiliavimo meistras vokietis. – Sultyse buvo sulfitų, o jie ne tik verčia visus ašaroti, bet ir kenkia distiliato kokybei.“ Neveltui distiliavimo katilas iš vario - tai padeda neutralizuoti sierą, sulfitus, atsirandančius vyno fermentacijos metu. Pasitikslinus su anykštėnais obuolininkais, išaškėjo, kad obuolių sultys šiek tiek papildomos sulfitų. Vadinasi, netinka lietuviško „kalvadoso“ gamybai. Apie tai kalbėjomės apžiūrinėdami laboratoriją, kuri privaloma alkoholinių gėrimų gamintojams. 100 tūkst. eurų investicija, skirta užtikrinti, kad distiliatas, kuris bus pilstomas į butelius, yra tinkamos kokybės: ar gerai atskirtos „galvos“ ir „uodegos“ – pirmosios ir paskutinės distiliavimo proceso frakcijos. Arvydas Padvaiskas rodo tyrimo rezultatus – metilo jo parduodamame distiliate yra 80 kartų mažiau nei leistina norma. Kaip pasiekiamas toks švarumas?
Vynas distiliavimui daromas iš kokybiško lietuviškų obuolių sulčių koncentrato, kuriame nėra sulfitų, skiedžiant vandeniu iš 140 m gylio gręžinio. Po fermentacijos vynas yra filtruojamas, iš jo pašalinamos mielių nuosėdos (jose taip pat nemažai sieros junginių), taigi į distiliatorių patenka skaidrus ir švarus skystis. Jis distiliuojamas iki 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos. Tuo šis distiliatas labiausiai ir skiriasi nuo kalvadoso, kuris distiliuojamas du kartus ir iš gerokai silpnesnio sidro.
Dalis produkcijos Arvydo Padvaisko distilerijoje pilstoma į butelius kaip bespalvis distiliatas su pastebimu obuolių kvapu. Kita dalis brandinama. Jaunoje spirito varykloje vis dar vyksta eksperimentai: palei sienas stovi atnaujintos bordo vyno statinės ir mažytės vengriškos vyšnios statinaitės, kuriose distiliatas įgauna aukso spalvos ir pastebimai pakvimpa dūmų, vanilės, medienos aromatais. Naujos statinės taninai labai „agresyvūs“, negali joje laikyti ilgiau nei pusmetį – distiliatas bus labai tamsus ir aitrus. Todėl Arvydas Padvaiskas bando skonį pakeisti merkdamas į obuolių distiliatą skrudintas ąžuolo ir šilkmedžio kaladėles. Aromatas pasidaro kompleksiškas, su saldžiomis prieskonių natomis, o skonis išlieka švelnus.
Distilerijos verslas dar tik įsivažiuoja, bet pats savininkas jau dalyvavo su savo „Apple Jack“ ir „Padvaiskas San“ obuolių distiliatais parodose Taline, Rygoje, Osakoje, „Vyno dienose“ Vilniuje ir Kaune vykusioje parodoje „Pažink prekę lietuvišką“. Antrame distilerijos pastato aukšte verslininkas atidarė kavinę su istorinių „Müller“ katilų ekspozicija. Arvydas Padvaiskas niekur neskuba, nes jam patinka kurti, įgyvendinti savo idėjas. Tačiau sako, kad kiekvienas verslas turi tapti pelningas. Todėl žada nesustoti, plėsti Glitiškių verslo parką ir stebinti naujais produktais.