Kas naujo Šabli?

„Niekas taip gerai neatskleidžia ‘Chardonnay’ vynuogių, kaip šabli“ – šiuos amerikiečių vyno žurnalisto Andy’o Perdue žodžius yra ištarę dešimtys, o gal ir šimtai tūkstančių vyno mėgėjų ir profesionalų. Kodėl taip yra, pabandžiau pasiaiškinti rudenį apsilankiusi „Domaine Servin“ ir „Domaine Bilaud Simon“ vyno ūkiuose Šabli miestelyje.

Jūra taurėje

Šabli vadinu jūra taurėje dėl kelių priežasčių. Visų pirma, dėl šio vyno gylio, universalumo ir intelektualumo.

Net nieko apie vyną nesuprantantis žmogus gebės įvertinti ir pajusti šabli kompleksiškumą, o dėl gausios rūgšties ir minerališkumo šabli galima saugiai ir universaliai derinti prie skirtingų patiekalų. 

Aukščiausios kokybės šabli atkeliauja iš 7 Grand Cru vynuogynų. Kartu jie užima vos 100 ha plotą (1 km2) dešiniajame Sereino upės krante ir sudaro apie 1–3 proc. viso pagaminamo šabli. Visą šį plotelį galima nesunkiai aprėpti akimis. Tai, be abejonės, padeda susivokti, kodėl šis vynas toks geidžiamas ir toks ribotas jo kiekis pasiekia parduotuvių lentynas (o kartais yra išgraibstomas vyno mėgėjų dar išankstinės prekybos metu). 

Šabli dažnai tampa vadovėliniu pavyzdžiu, norint parodyti, ką reiškia terroir išraiška vyne. Nors vynas daromas tik iš ‘Chardonnay’ vynuogių, kai ragaujame šabli, daug kalbame apie kompleksiškumą ir apie dirvožemį bei klimatą. Šabli dirvožemyje randama ne tik kreidos, bet ir moliuskų fosilijų. Šis unikalus dirvožemis susiformavo prieš 150 milijonų metų, kuomet dabartinė Šabli teritorija buvo ne kas kita, o jūros dugnas. Šis dirvožemis dar vadinamas kimeridžu – pagal Anglijos miestą, kur jis buvo pirmą kartą aptiktas.  

Būtent šis dirvožemis, kartu su vėsesniu regiono klimatu suteikia šabli taip vertinamą minerališkumą, sūrumą, gaivumą – beveik jūros skonį.

Ąžuolas ir plienas

Nors laikymą ąžuolo statinėse dažnai matome kaip privalumą, ne tik suteikiantį vynui kompleksiškų aromatų, bet ir išauginantį jo kainą, ąžuolas Šabli regione pasirenkamas skrupulingai ir atsargiai. 

„Klaisikinio šabli mėgėjai nori šabli, o ne „Chardonnay“, – juokauja „Domaine Servin“ vyninės atstovas Marcas Cameronas. Todėl klasikiniam šabli pagaminti ‘Chardonnay’ vynuogių sultys dažniausiai laikomos tik plieno statinėse, kad būtų išsaugota vyno rūgštis, minerališkumas, terroir išraiškos neužmaskuotų tretiniai ąžuolo aromatai. 

„Mes nenorime gaminti tokio vyno, kaip Kalifornijos „Chardonnay“. Mes norime ir toliau gaminti šabli – gaivų ir minerališką, tokį, koks žmonėms patinka“, – komentavo vyninės atstovas. 

Vis dėlto, ekspresyviausių Premier Cru ir Grand Cru plotelių vynas, kaip „Bougros“, „Les Clos“ šioje vyninėje laikomas ir ąžuolo statinėse. Jie išlaiko savo identitetą nepaisant ąžuolo įtakos. 

Kita vyninė, kurios produkcijos paklausa rinkoje itin didelė, o pasiūla labai ribota – „Domaine Billaud-Simon“, taip pat naudoja tiek ąžuolines, tiek plienines talpas savo vynui. Užėję į vidų netgi aptinkame kelias rečiau matomas plienines statines. Plieninėse talpose vynas turi tokį pat artimą kontaktą su mielėmis, kaip ir įprastose medinėse statinėse, tačiau negauna iš ąžuolo antrinių aromatų.

Plieninės statinės „Domaine Billaud-Simon“ padeda išsaugoti šabli minerališkumą

Vis dėlto, verta prisiminti, kad ąžuolas Šabli regione naudojamas labai saikingai. Vyndariai didžiuojasi tuo, kad jų vynuose galima pajusti būtent terroir skonį, jie nesiekia gaminti ąžuolinį, sviestišką „Chardonnay“.

Su Marcu Cameronu iš „Domaine Servin“ ragaujame 2023 m. derlių

Olivier Bailly iš „Domaine Billaud-Simon“

Ilgaamžiškumas ir klimatas

Žinome, kad ne kiekvienas vynas yra tinkamas ilgesniam brandinimui ir laikymui vyno rūsyje. Todėl verta prisiminti, kad aukščiausios kokybės šabli vynai savo brandos piką dažnai pasiekia po 6–10 metų. Gausi rūgštis ir minerališkumas laikui bėgant sušvelnėja, kai kurie vynai gali būti atidaromi net po 20 metų!

Vis dėlto pastaraisiais metais – 2022-aisiais ir 2023-aisiais – vasaros buvo gana šiltos, todėl šių metų derlius turi mažiau rūgšties, vyną ragauti galima jau po poros metų, ir jis neatrodo per jaunas. O jei norėtume vyną laikyti 10 metų ar ilgiau? Vyndariai sakė patys ieškantys šiltesnių metų brandos piko. Kai kurie tai daro paragaudami to paties derliaus vyną kartą per metus ir stebėdami, kaip jis su laiku kinta. Nuolat besikeičiantis klimatas, kartais užklumpančios šalnos – visa tai stipriai veikia galutinį produktą, ir šabli jau pelno „šiek tiek nestabilaus“ vyno vardą, todėl ypatingai vertinami geriausi regiono vyndariai, gebantys susidoroti su visais iššūkiais ir pagaminti geriausius produktus.

Net jauname šiltų metų šabli galime atrasti šiek tiek tropinių aromatų. Kad būtų išlaikytas norimas rūgšties kiekis ir minerališkumas, derlius nurenkamas anksčiau, nei Šabli regionui labiau įprastais vėsiais metais. 

Klimatas, anot „Domaine Servin“, keičia ne tik tai, ką turime taurėje, bet ir pačius vynuogynus, visą Šabli peizažą. „Vynuogynai aukštėja ir tankėja. Seniau lapija buvo gana gausiai nugenėjama, kad vynuogės gautų daugiau saulės ir prinoktų, o pastaraisiais metais paliekama daugiau lapų, leidžiama vynmedžiams stiebtis į viršų, kad apsaugotų uogas nuo kaitros pertekliaus“, – komentavo „Domaine Servin“ atstovas M. Cameronas.

Tai įdomu...

• „Chabli Grand Cru“ vynas negali būti parduodamas anksčiau nei kitų metų kovo 30 dieną. 
• 2023-iaisiais Šabli regionas išleido nemokamą interaktyvų kompiuterinį žaidimą internete „The Unlock Chablis“, kuriuo siekiama padėti žmonėms pažinti šį vyno regioną neiškeliant kojos iš namų. 
• 19 a pabaigoje publikuotame Levo Tolstojaus romane „Anna Karenina“ šablis minimas daug kartų. 
• JAV galima aptikti masiškai gaminamus šabli, kurie yra pigūs ir amerikiečiams reiškia tiesiog baltą sausą vyną. Šabli regiono vyndariai iki šiol kovoja, kad pavadinimas Chablis būtų naudojamas tik vynams iš Šabli regiono Prancūzijoje.