
Kiekvienas laikotarpis siūlo naujovių, kurios kitose kultūrose jau seniai virtusios tradicijomis, o pas mus tik prigyja. Viena iš jų – vyno rūsiai. Apie juos pats laikas pagalvoti tiems, kurie svajoja statytis namą arba rymo prie jo projekto.
Būtent projekto, nes norint įsirengti tinkamą vyno rūsį – o jis turi būti padarytas tik labai gerai ,– darbus reikia pradėti kartu su pamatais. Kaip žinome, pastaraisiais metais statydami namus žmonės neįrenginėja rūsio, kuriame dar prieš kokį dešimtmetį buvo įprasta laikyti daržoves ir konservus. Jų vietoje atsirado erdvūs garažai arba dirbtuvės.
Jeigu esate vyno kolekcininkas ar tiesiog šio nepakartojamo gėrimo mėgėjas, pasirūpinkite, kad jis būtų laikomas tinkamomis sąlygomis. Jeigu nesiruošiate po visu namu kasti rūsio, gilesnę duobę pamatams pakanka iškasti toje vietoje, kur ketinate laikyti vyną. Kuo rūsys bus giliau, tuo geriau. Pasak „Vyno klubo“ rūsių projektų vadovo Lino Starkaus, neseniai vienas klientas pasiryžo po žeme kastis net šešetą metrų. „Puiku, kai tai leidžia gruntas. Tačiau pakanka ir poros metrų. Tokiame gylyje temperatūra visus metus būna pastovi. Mat vynas mėgsta pastovumą ir ramybę. Todėl turime pasirūpinti, kad vyno rūsyje būtų pastovi temperatūra bei drėgmė ir nepatektų saulės spindulių. Būtina įrengti ventiliaciją. Idealiausia, kai rūsyje yra 12 - 14 laipsnių pagal Celsijų, bet vynui palanki ir 16 laipsnių temperatūra“,- svarbiausius vyno rūsio reikalavimus vardijo L. Starkus, pridurdamas, kad tokios sąlygos sukuriamos tinkamai izoliavus ne tik pamatus, bet ir rūsio lubas. Todėl rengiant vyno rūsį svarbu konsultuotis ne tik su architektu, bet ir su specialistais, kurie jau yra įrengę bent kelis rūsius.
Rūsio dydis priklauso nuo šeimininkų ketinimų. Jeigu jie yra tik vartotojai, pakanka dviejų kvadratinių metrų ploto. Bet jei pradėta kaupti vyno kolekcija, tuomet rūsio dydis labiausiai priklausys nuo finansinių galimybių. Pastebėta, kad pomėgis vyną kolekcionuoti dažniausiai perauga į aistrą. Tada iš kiekvienos kelionės grįžtama su keliolika butelių, kuriuos verta dėti į kolekciją. Tokiems aistruoliams specialistai pataria įsirengti bent jau dešimties kvadratinių metrų rūsį. Reikia nepamiršti, kad į vieną kvadratinį metrą lentynos telpa apie šimtas butelių.
O ką daryti, jeigu namas jau pastatytas? „Po tam tikrų rekonstrukcijų jame taip pat galima įrengti vyno rūsį. Tada sienos, lubos izoliuojamos akmens vata, statomi specialūs kondicionieriai, kurie patalpoje palaiko vienodą temperatūrą ir nesausina oro. Jeigu patalpa labai sausa, būtina įsigyti oro drėkintuvą, kuris rūsyje palaiko 80 procentų drėgmę. Kai drėgmės yra pernelyg daug, gali pradėti pūti kamščiai, atsirasti nepageidaujamas pelėsis. Pačiam mėginti sukurti vyno rūsiui būdingą aplinką nepatariu. Viena menka klaida gali sugadinti ilgus metus kauptą kolekciją. Beje, jeigu netoli rūsio yra vibracijos šaltinis, pavyzdžiui, stovi kokios nors staklės, būtina pasirūpinti izoliacija nuo vibracijos“,- pataria L. Starkus ir pabrėžia, kad rūsyje svarbu turėti drėgnomatį bei termometrą, į kuriuos kartas nuo karto būtina žvilgtelti.
Rūsio lentynose, kurias užsakovai prašo daryti iš medžio, metalo ar net organinio stiklo, vynas turi gulėti, nes kamštis turi būti apsemtas. Jeigu jis perdžius, į butelį pateks oro ir gėrimas nepataisomai suges.
Kai rūsys tinkamai įrengtas, reikia pagalvoti ir apie jo apdailą. Neretai pageidaujama klasikinio rūsio, kai padaromi skliautai, sienų apdaila atliekama iš sendintų plytų arba akmenų, o vynas ilsisi, bręsta ir tobulėja sendinto medžio lentynose. Yra norinčių rūsį įsirengti pagal modernaus stiliaus kanonus. Viskas įmanoma. Tik reikia prisiminti, kad šioje patalpoje apšvietimas turi būti minimalus. Įkyri šviesa – vienas iš vyno priešų!
Įrengę rūsį, „Vyno klubo“ specialistai patars, pagal kokią sistemą į lentynas sudėti kolekcinius ar net greitam vartojimui skirtus gėrimus. „Tai pirmiausia priklauso nuo šeimininko pageidavimų. Jeigu kolekcijoje yra įvairaus vyno, patarčiau atskirti Naujojo ir Senojo pasaulio vynus. Jei renkamas tik vieno regiono, pavyzdžiui, Čilės, Kalifornijos ar Elzaso vynas, jį reiktų rūšiuoti pagal vynuogių veisles: ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Chardonnay‘, ‘Syrah‘ ir t.t. Galima grupuoti pagal derliaus metus. Kuo didesnė kolekcija, tuo svarbiau rūsyje įvesti sistemą. Paprastai jų šeimininkams pasiūlome pildyti žurnalą, kuriame reikia įrašyti, kada, kur vynas pirktas, kiek už jį mokėta, kada padėtas į rūsį“.
O jeigu name nėra rūsio? Pagaliau ar įmanoma erdviame bute įsirengti patalpą, kuri būtų tinkama laikyti vynui? „Tada paprasčiausia būtų įsigyti vyno spintą. Tačiau ir bute galima įrengti kambarį, kur bus sukurta vyno laikymui tinkama aplinka. Dabartinės technologijos leidžia daryti bemaž stebuklus. Galbūt ateis laikas ir „vyno rūsys“ bus tik simbolinis pavadinimas. Bet kokiu atveju svarbu konsultuotis su specialistais, kurie patys mėgsta vyną, žino kaip su juo elgtis ir moka įrengti patalpą, kur vynas jausis puikiai“,- patikina Linas Starkus
Taip pat skaitykite: