Trapistų alus
Danguje nėra alaus, tad mes jį geriame čia
(užrašas La Trappe alaus daryklos lubose)
Prancūzijoje vienuoliai pagarbiai minimi kaip „Dom Pérignon“ šampano, benediktino ir šartrezo likerio receptūrų autoriai, o štai Belgijoje jie siejami su alumi. Kai VI a. Šv. Benediktas įkūrė vienuolių ordiną, jis negalėjo nė įsivaizduoti, kad ateityje jo vardas bus siejamas ne tik su asketiška tarnyste Dievui, bet ir su unikaliais, gyvenimo džiaugsmą žadinančiais gėrimais: likeriu „Benedictine“ ir trapistų alumi. XII amžiuje nuo benediktinų atsiskyrė griežtos regulos šalininkai ir įkūrė cistersų ordiną. Po penkių šimtmečių nuo cistersų atskilo dar griežtesnės regulos paisantys vienuoliai, kurie pirmajį savo vienuolyną įkūrė Trape (Trappes), Normandijoje. Iš čia ir kilo trapistų vardas (oficialiai šis vienuolių ordinas vadinamas „Griežtosios regulos cistersai“).
Didžiosios Prancūzų revoliucijos metu vykdyti išpuoliai prieš vienuolynus privertė jų įnamius ieškotis prieglobsčio kaimyninėse šalyse – taip trapistų vienuolynai atsirado Belgijoje ir Olandijoje. Ir nors šiuo metu pasaulyje veikia beveik 170 trapistų vienuolynų, septynių iš jų vardus – Šimė, Vestmalės, Orvalo, Rošforo, Westvletereno, Achelio ir Koningshoeveno –viso pasaulio alaus mėgėjai taria su ypatinga, tiesiog pamaldžia pagarba. Juk šiuose vienuolynuose gimsta bene nuostabiausias pasaulyje alus.
Trapistų Dievo Motinos vienuolyno statyba Šimė (Chimay) miestelio apylinkėse, šalia Belgijos ir Prancūzijos sienos, buvo baigta tik 1864 metais, tačiau netoliese pastatytoje nedidelėje darykloje vienuolių verdamas alutis suputojo dvejais metais anksčiau. Šimė vienuoliai pirmieji ėmė pardavinėti savo verdamą alų aplinkinių kaimų gyventojams, atskleisdami pasauliečiams šventųjų brolių patiriamų žemiškų malonumų skonį. Gandas apie vienuolių gaminamą eliksyrą netrukus peržengė apylinkės ribas ir sugrįžo sparčiai augančios paklausos aidu. Išplėtęs daryklos pajėgumą ir pradėjęs verdamą alų pardavinėti visoje šalyje, o vėliau ir už jos ribų, Šimė vienuolynas tapo pirmeiviu, pramynusiu trapistų alui kelią į pasaulinį pripažinimą. Šiandien Chimay yra didžiausias bei plačiausiai pasaulyje žinomas trapistų alaus gamintojas ir kartu tikras įrodymas, kad masinė gamyba ne visada reiškia žemos kokybės produkciją. Anaiptol! Chimay verda trapistų alų pasaulyje išgarsinusį trejetuką Rouge, Blanche ir Bleue (atskiriamas pagal buteliuko kamštelio spalvą). Chimay Rouge (7 proc.) – rausvai rudos spalvos, juodųjų serbentų kvapo ir jų bei muskato riešuto skonio natomis suskambantis alus. Chimay Blanche (8 proc.) – tai Chimay alaus šeimos „trečiasis brolis“, aromatu ir skoniu pastebimai besiskiriantis nuo kitų dviejų: jis persikų spalvos, citrusinių vaisių kvapo ir skonio, apyniais padvelkiančio poskonio. O štai Chimay Bleue (9 proc.)... Tai alaus pasaulio šedevras, tai Bacho muzika jūsų burnoje ir gomuryje! Sunku žodžiais išreikšti begalinę šio alaus aromato, skonio ir poskonio įvairovę, jo subtilumą ir kompleksiškumą. Tamsiai raudonos spalvos aluje jūs atpažinsite juodųjų serbentų vyno ir apelsino žievelių aromatą, turtingo vaisinio skonio fone pajusite švelnius pipirus, sandalmedį bei čiobrelį, ilgai gardžiuositės salsvo vaisių ir pikantiško apynių poskonio derme. Kai kurie Chimay Bleue gerbėjai jame pajunta ‘Zinfandel’ vynui būdingų skonio natų, tačiau dauguma jį vadina alaus pasaulio portveinu. Chimay Bleue butelių etiketės nurodo jo pagaminimo datą, o geriausias savo savybes šis alus įgyja pabrandintas penketą metų 10 – 12 °C temperatūroje. Brandinimui ypač tinka šių alaus stilių Grand Cru versijos, atitinkamai vadinamos Première, Cinq Cents ir Grande Réserve. Jos brandinamos bordo stiliaus buteliuose su viela prilaikomais mediniais kamščiais.
Daugiau skaitykite 13tame „Vyno žurnalo“ numeryje.
Taip pat skaitykite:
