Raudonojo Ispanijos vyno beieškant. Pakeliui į „Fenavin“ parodą

Kita vertus, iš praktikos ir dalyvių sąrašo žinau, kad labiausiai žinomų ir geidžiamų vynų parodoje neparagausiu, nes jų ten tiesiog nebus. Tokiu atveju nėra reikalo medžioti ispaniškų įžymybių – „Pingus“ (97 balai), „Termanthie“ (97 balai, 120 eurų), „L‘Ermita 2010“ (97 balai, 672 eurai) ir kitų Pirėnų pusiasalio žvaigždžių. Taigi, ne be gailesčio atsisakiau šios snobiškos medžioklės ir nusprendžiau didesnį dėmesį skirti Lietuvoje mažiau žinomiems regionams bei apeliacijoms. Išsirinkau tuos, kurie mane jau senokai domina: tai šiaurės vakarų apeliacijos, kur klesti baltosios veislės ‘Verdejo‘ ir ‘Godello‘, raudonosios ‘Mencia‘, bei pietryčių apeliacijos Chumilja (Jumilla DO), Jekla (Yecla DO) ir Utjelis-Rekena (Utiel-Requena DO), kur karaliauja ir pas mus populiarėjanti ‘Monastrell‘ ir dar visai nežinoma ‘Bobal‘. Jei pasiseks, reikėtų pasidomėti ir kylančia žvaigžde Toru (Toro DO), kur savaip klesti ‘Tempranillo‘.

Bjersas ir ‘Mencia’

Raudonąjį Bjerso (Bierzo DO) vyną pastaraisiais metais nepaprastai išgarsino ‘Mencia‘ vynuogės. Dabar jų vynas puikuojasi visuose Ispanijos vyno salonuose. Ši vietinė veislė, karaliaujanti Ponferados (Ponferrada) miestelio apylinkių vynuogynuose Pirėnų pusiasalio šiaurės vakaruose, buvo žinoma seniai, tačiau tik kaip vietinių barų vyno žaliava. Apleistos vyninės, pasenusi technika: tokiomis sąlygomis gero vyno nepagaminsi. Todėl ilgai niekas šios veislės rimtai nevertino. Tik sužibus Priorato žvaigždei, vienas žymiausių naujų vietovių atradėjų – Alvario Palaciosas – parodė, kokias galimybes slepia ‘Mencia‘ veislė. Šio gamintojo vynai iš Bjerso sukėlė pasigėrėjimo bangą. Tuomet iš letargo atsibudo ir vietiniai gamintojai, buvo sulaukta investuotojų iš kitų regionų. Atsigavo apleistos vyninės, pradėti tvarkyti vynuogynai, buvo atrasta dešimtys hektarų labai senų vynuogynų. Iš šių vynuogynų derliaus vyndariai gamino atskirą vyną, daug dėmesio skyrė uogų atrankai. Taip per dešimtmetį atsirado puiki senos veislės ‘Mencia‘ apeliacija.

Ši veislė pasirodė esanti labai visapusiška. Jos vynas paprastas, lengvas, gaivaus, vaisiško aromato, kartais juntamos mėsiškos gaidos. Geras rūgštingumas ir natūralūs taninai pabrėžia skonį. ‘Mencia‘ – laukinė veislė, ją sunku suvaldyti. Be to, tai labai „sunkus“ partneris kupažuose: kitas veisles ji tiesiog prislegia, o bandymai ją suminkštinti ‘Merlot‘ ar aromatizuoti ‘Cabernet Sauvignon‘ nieko gero neduoda. Geriausiai pavyksta brandinta ąžuolinėse statinėse. Vynas iš ‘Mencia‘ veislės labai priklauso ir nuo dirvožemio bei vyndario gebėjimo ją suvaldyti.

Šiuo metu Bjerso vyndariai dažniausiai gamina dviejų tipų „Mencia“ vyną. Pirmasis, labiau populiarus – sodrus, aromatingas, su ryškia ąžuolo įtaka. Švelnios gaidos papildo šviežių juodų uogų aromatus. Juntami mėsiški ir švelnaus skrudinimo niuansai. Šviežias vaisiškumas su lengvu saldumo pojūčiu išlieka net ir senesniame vyne. Aiškūs taninai užtikrina gerą brendimą, bet laikui bėgant jie švelnėja. Ilgai tęsiasi vyno poskonis su aiškia mineraline pabaiga.

Antrojo tipo vyno aromatas švelnus, kartais net asketiškas. Dažniausiai kvepia šviežiais vaisiais, jame sunku atsekti ąžuolo pėdsakus. Gera struktūra, paremta švelniu vaisiškumu, užtikrinta pabaiga su minerališkais niuansais. Šio vyno gamyboje svarbiausia paprastumas, gera rūgštis ir minerališkumas. Vyndarys siekia, kad jo vynas kuo geriau atspindėtų vynuogyno savitumą.

‘Bobal‘ vynuogės iš Utjelio -Rekenos

Pagrindinės jų auginimo vietos yra į vakarus nuo Valensijos esančioje Utiel-Requena DO apeliacijoje. Čia gamintojai ilgokai darė pigų, prekybos centrų lentynoms skirtą vyną, tikrai neprilygstantį Ispanijos geriausiesiems. Nors ‘Bobal‘ šiame rajone sudaro per 80 proc. raudonųjų veislių, jos pavadinimo nerasite ant butelių. Kartais tik užpakalinėje etiketėje, tarp kitų techninių duomenų ir veislių, gali būti paminėta ir ‘Bobal‘. Utjelio-Rekenos apeliacijoje daugiau investuojama į ‘Merlot‘, ‘Syrah‘, ‘Monastrell‘, o vietinė veislė ‘Bobal‘ lyg ir stumiama iš vynuogynų. Šias vynuoges sunku auginti, be to, ilgainiui buvo priveista įvairiausių jos klonų. Gaminti vyną iš jų irgi nelengva, o kur dar taninai, gerai juntami net po metų. Todėl gamintojai ‘Bobal‘ vynuogynuose keičia švelnesne ir labiau nuspėjama veisle ‘Merlot‘. Iki pastarojo meto tik vyninei „Mustiguillo“ pavyko sukurti įspūdingo vyno iš ‘Bobal‘ vynuogių. Geriausias iš jų – „Quincha Coral“: galingas, naujose ąžuolinėse statinėse brandintas ‘Bobal‘ vynas, išliekantis gaivus ir harmoningas nepriklausomai nuo ąžuolo ir brandinimo. Švelnios gaidos puikiai papildo išraiškingus taninus. Skeptikai tai traktuoja kaip išimtį, patvirtinančią taisyklę. Tačiau ir gretimoje apeliacijoje DO Manchuela padaroma gerai vertinamo šimtaprocentinio ‘Bobal‘ vyno. Jis nėra pernelyg aromatingas, tačiau vyno struktūrą ir šviežumą puikiai papildo minerališkumas. Vynas gamintas senoviškai, beveik be ąžuolo. Taigi kai yra noro, galima sukurti ir geriau, nei norėtų prekybos centrų klientai.

‘Monastrell‘– Mursijos žvaigždė

Dar prieš keletą metų Mursiją (Murcia) Lietuvoje žinojo tik tie, kurie ruošėsi į Ispaniją vykti skinti mandarinų ar pomidorų. Vyno, net ir ispaniško, mėgėjai apie šio krašto vyną nežinojo nieko arba žinojo labai mažai. Ir tai nestebino, nes šio regiono vynas nebuvo populiarus.

Per pastarąjį dešimtmetį padėtis pasikeitė iš esmės. Čia karaliauja ‘Monastrell’ veislė, per keletą pastarųjų metų užkariavusi vyno pasaulį ir dabar tokia pat garsi, kaip ir ‘Garnacha’ iš Priorato bei ‘Mencia’ iš Bjerso.

Vyninės čia įsikūrusios gana aukštai (400–900 m virš jūros lygio), itin varganoje, akmeningoje žemėje, turinčioje daug geležies. Nuo seno šiose vietose iš ‘Monastrell’ (Prancūzijoje – ‘Mourvedre’) buvo daromas saldus vynai iš kiek padžiovintų uogų, kartais pastiprinamas alkoholiu ir ilgai brandinamas ąžuolo statinėse. Dabar tokio stiliaus vynas daromas kaip porto vintage. Etiketėse jis žymimas Monastrell dulce

Vynai , kuriuos tikrai reikės rasti parodoje „Fenavin “ :

Iš ‘Mencía’ vynuogių:
„Descendientos de J. Palacios Pétalos del Bierzo DO”,
„Viñedos y bodegas Dominio de Tares Bembibre DO“
, „Raúl Pérez bodegas y viñedos Ultreia Saint-Jacques DO“

Iš ‘Bobal ’ vynuogių:
Bodegas y Viñedos Ponce P.F. Manchuela DO“,
„Finca Sandoval Signo Manchuela DO“,
„Mustiguillo Viñedos y Bodega Quincha Corral El Terrerazo“

Tačiau šio krašto vynininkystės suklestėjimas labiausiai susijęs su sausuoju „Monastrell“ – itin patraukliu, vaisišku ir labai lanksčiu vynu. „Monastrell“ čia gali būti tiek gaivus rožinis ar lengvas, greitam vartojimui skirtas raudonasis, tiek rašalo tamsumo, galingos taniniškos struktūros, alkoholiškas (15 proc.) vynas. Kad ir koks būtų, jis ilgai išlieka sodraus skonio ir net minerališkas. Tokią dermę suteikia ir užtikrina vietinis dirvožemis. Sąlygos vynininkystei čia nepaprastai sunkios, natūralus derlingumas rekordiškai mažas, jei ne vynuogynai, čia tikrai niekas neaugtų. Didelis dirvos rūgštingumas apsaugojo daugelį vietinių vynuogynų nuo filokseros.

VIII a. arabai užėmė šią Pirėnų pusiasalio dalį ir šias vietas kolonizavo. Laikui bėgant, šiose pusdykumėse jie įvedė drėkinimo sistemas, kuriomis ir dabar dar remiasi žemės ūkis. Šią iki raudonumo nuo saulės kaitros išdegusią nesvetingą plokštikalnę arabai paniekinamai vadino al-basit, tai yra „kur plokščia ir tuščia“ (isp. albacete).

Mursijoje yra trys apeliacijos: Jumilla DO, Yekla DO ir Bullas DO. Didžiausia ir labiausiai žinoma yra Jumilla DO (28 tūkst. ha), ypač išgarsėjusi pastaraisiais metais. Didžiausias pasisekimas susijęs su vynais, turinčiais puikų kainos ir kokybės santykį

Chumilja yra pasienyje. Šiek tiek mažiau nei pusė jos vynuogynų yra Mursijos administracinės srities teritorijoje, kiti vynuogynai priklauso Albasetės (Albacete) provincijai, esančiai Kastilijos -La Mančos teritorijoje. Kitaip sakant, viena koja siekia Viduržemio jūros pakrantę, o kita – žemyninį ir sausą regioną. Dėl šios priežasties Chumilja pavaldi ne regiono valdžiai, o tiesiogiai Žemės ūkio ministerijai.

Nors pagal apeliacijos taisykles vyno gamybai leidžiama naudoti keliolika baltųjų ir raudonųjų vynuogių veislių, beveik 80 proc. vynuogynų ploto užima ‘Monastrell’ – veislė, atnešusi Chumiljai pelnytą šlovę. „Jumilla Monastrell“ – vyno pasaulyje gerai žinoma markė. Prieš keletą metų vietinius raudonuosius vynus Robertas Parkeris įvertino nuo 87 iki 93 balų. Aukščiausią įvertinimą gavo garsusis „El Nido 2002“ (96 balai). Tai ‘Cabernet Sauvignon’ ir ‘Monastrell’ kupažas, kuriame pastarojo yra tik 30 proc.

Taip pat skaitykite:

• Ispanijos baltieji: įvairūs ‘Verdejo’ ir ‘Godello’ veidai
• Pirėnų pusiasalio vyno festivalis
• Ispanijos ir Portugalijos vyno festivalis Klaipėdoje