Vynuogynų atnaujinimas tęsėsi daug metų; dabar jų plotas sudaro per 8 tūkst. ha, pusę jo užima ‘Verdejo‘. Daugelis vynuogynų yra 700–800 m aukštyje virš jūros lygio, esant žemyniniam klimatui, tai užtikrina norimą dienos ir nakties temperatūrų skirtumą.
‘Verdejo‘ vynuogių vynas gaivus, aromatingas, jame gerai juntama rūgštis. Aiškios citrusinių vaisių ir obuolių natos persipina su žoliškomis. Kartais galima užuosti ir ‘Sauvignon Blanc‘ būdingą agrastų aromatą. Burnoje skonis švelnus ir šviežias. Toks Ruedos vynas užkariavo Ispaniją prieš dešimtmetį.
Laikui bėgant, „Verdejo“ stilius keitėsi. Šiuo metu išskiriami trys „Verdejo“ stiliai. Pirmojo tipo vynų pagrindas yra vaisiškas gaivumas ir aiškiai pabrėžta rūgštis. Vyrauja švarūs, išraiškingi citrusiški, žoliški akcentai. Burnoje juntama gera rūgštis, bet trūksta tvirtos struktūros. Šie gaivūs, tačiau nepretenzingi vynai geriausiai tinka gerti jauni.
Antrojo tipo vynų aromatas ne toks išraiškingas, tačiau struktūra tvirta. Šiems vynams skinamos senų vynmedžių ar atskirų sklypelių uogos. Siekiant, kad būtų kuo mažiau pakeisti pradiniai aromatai, vyno gamyboje nenaudojamos ąžuolinės statinės. Daugiau naudojama prinokusių uogų, burnoje juntamas saldumas, o kartais, ir medaus, vaško gaidos. Mažiau rūgšties.
Trečiojo tipo vynai – tai prieštaringa ‘Verdejo‘ draugystė su ąžuolu. Ąžuolas naudojamas saikingai ir apgalvotai ne tik brandinimui, bet ir fermentacijai. Taip ąžuoliniai niuansai geriau integruojasi ir padeda geriau subalansuoti vyną. Tai teorija, o praktiškai vynas ne visada pavyksta: po fermentacijos statinėse brandintas „Verdejo“ praranda gaivumą ir labai išryškėja sviestiniai tonai, todėl prarandamas veislės savitumas, ima vyrauti ąžuolo įtaka. Tokio tipo vynų atsirado visai neseniai, todėl neaišku, kaip jie toliau bręs, koks bus jų brandinimo potencialas.
Ambicingasis ‘Godello ‘ iš Valdeoraso
Ispaniškas „nuotykis“ su ‘Verdejo‘ pasisekė, ir atėjo ‘Godello‘ eilė. Ši veislė užėmė visus vynuogynus nedidelėje apeliacijoje Galisijos pietryčiuose, Valdeorras DO. Kalnuose augančiuose vynuogynuose juntama ryški šalto Atlanto oro įtaka: tokios sąlygos geros baltosioms veislėms. ‘Godello‘ ten auginama seniai, bet anksčiau svarbiausia buvo kiekybė, ir tik pastaraisiais metais pradėtas riboti derlingumas, atskirai naudojamos senų vynmedžių uogos. Dėl to vynai tapo išraiškingesni, geresnės kokybės. Apeliacijoje yra per 40 gamintojų, tačiau renkantis vyną reikia labai žiūrėti, nes tik nedaugeliui iš jų svarbiausia kokybė. Didžioji dalis baltųjų Valdeoraso vynų vis dar cukringi, stokojantys tinkamos rūgšties. Didelį ‘Godello‘ vynuogių potencialą demonstruoja kai kurių ambicingų vyndarių vynai.
Geriausius vynus pagamina vyndariai, sekantys savo kolegų iš Rias Baišas ir Ruedos pėdomis. Greta paprasto, daugiausiai vaisiško, gaivaus vyno padaroma įspūdingų vynų, atskleidžiančių geriausias veislės savybes. Vyndariai atidžiai perrenka uogas, ypač senų vynmedžių, kita vertus, fermentuodami vyną, leidžia jam bręsti ant nuosėdų kelis mėnesius. Rezultatai puikūs, o geriausi vyninių „A Tapada“, „Joaquin Rebolledo“, „Bodegas Valdesil“ ar „Bodegas Godeval“ vynai itin gerai vertinami kritikų.
Atskirai galima paminėti ąžuolinėse statinėse brandinamą vyną. „Godelio“ geriau nei „Verdejo“ atlaiko kontaktą su ąžuolu. Šiek tiek nukenčia gėliški aromatai, tačiau labiau išryškėja medaus ir citrusinių vaisių skoniai. Vynai išlieka harmoningi, minerališki. Geriausius gamina vyninė „Rafael Palacios“.
Vynai , kuriuos tikrai reikės rasti parodoje:
Iš ’Verdejo’ vynuogių:
„Bodegas José Pariente José Pariente Verdejo Rueda DO“,
„Bodegas Naia Naia Rueda DO“,
„Bodegas Terna V3 Viñas Viejas verdejo Rueda DO“ .
Iš ’Godello’ vynuogių:
„A Tapada S.A.T. Guitián Godello Valdeorras DO“,
„Bodegas Godeval Godeval Cepas Vellas Valdeorras DO“,
„Rafael Palacios Lauro do Bolo Valdeorras DO“.
Taip pat skaitykite: