1990 metų vyno skonis

Du gretimi Šasan Montrašė (Chassagne-Montrachet) ir Piulinji Montrašė (Pulligny-Montrachet) kaimeliai dalijasi penkis garsiausius baltosios burgundijos Grand Crus vynuogynus, tarp jų ir (Le) Montrachet – svarbiausią ir žymiausią baltojo vyno vynuogyną pasaulyje. Todėl baltasis vynas iš Šasan yra geidžiamas kaip nepamainomas baltosios burgundijos idealas, kuriam dėl didesnio molio kiekio dirvožemyje būdingas svarumas, platumas ir prisirpusių vaisių – kriaušių, obuolių, persikų – aromatas.

„Paradoksalūs derliaus metai“, - sako vyndariai. Nežiūrint karštos ir sausos vasaros, kuri seniems žmonėms priminė 1947-uosius, vynuogėse išliko daug šviežių uogų aromatų. Kai kas nesitikėjo, kad vynmedžiai neatlaikys +40 °C karščio bangų. Atlaikė. Nedidelės, sveikos puikiai prinokusios uogos, todėl derlius mažas – 32–37 hl/ha. Kai kuriems ūkiams - vienas geriausių ‘Merlot’ istorijoje Kairiajame Krante. Visiems puikus ‘Cabernet Sauvignon’ derlius – jų vynas kvapnus, tirštas, taurus.

EU Švediją pripažino vynuogininkystės šalimi 1999 m, todėl iš kaimynų jau yra ko pasimokyti. Dalijamės Karl-Johan Fabó, Lotta Nordmark, Anna Ternell, Sándor Némethy - mokslininkų, dalyvavusių šalto klimato vynuogininkystės konferencijoje Vilniuje „Vitinord 2025”, tyrimo, atlikto Švedijoje, ir publikuoto „Ecocycles“ žurnale, įžvalgomis.

Tęsiame straipsnių seriją apie Lietuvoje auginamas vynuogių veisles. Šį kartą eilė šalčiui ir ligoms atsparioms ‘Maréchal Foch’ ir ‘Léon Millot’. Vynuogės – panašios išvaizdos, vyne neretai maišomos, todėl su mūsų šalies vynuogininkais ragaujame jų padarytą vyną ir kalbame apie abi veisles kartu, norėdami išsiaiškinti, koks idealaus iš jų padaryto vyno skonis ir kokia vyndarystė joms labiausiai tinka.

Kadangi mes ten esame išgėrę ne vieną puodelį ar kavinuką kavos, taurę ar butelį „Gintaro kranto“ ar „Gamzos“, tai miela prisiminti, kaip atrodė kavinė, jos meniu, kokie buvo patiekalai ir ką rinkomės, kokius gėrimus gėrėme, tiksliau, kokie buvo tais laikais.

Dabar jau sunku įsivaizduoti Ispanijos vyno paletę be Kastilijos (nepainioti su Kastilija La Manča) vynų. Net Andalūzijos baruose lengviau gauti taurę „Rueda Verdejo“, „Ribera del Duero“ ar Toro „Crianza“ nei vietinio chereso. Per pastaruosius dešimtmečius Kastilijos baltasis ir raudonasis užkariavo ne tik ispanų vyno mėgėjų gomurius, bet iškeliavo ir už šalies ribų. Gaivaus, gėliško „Verdejo“ ir ąžuolo statinėje brandinto „Tempranillo“ pora gali sužavėti daugelį.

Šiuo metu „Verdejo“ iš Ruedos greta Galisijos „Albariño“ yra turbūt populiariausias ispaniškas baltasis vynas. Gaivus, išraiškingo, lengvai įsimenančio gėlių, slyvaičių ir žolių aromato, dažniausiai nebrangus, puikiai tinkantis gurkšnoti ir bare, ir namuose.

DO Toro – nedidelė apeliacija aplink Toro miestą (Kastilijos ir Leono srities Samoros provincijoje), kurioje yra 15 tūkst. ha vynuogynų. Dėl negausių kritulių ši apeliacija yra viena sausiausių Ispanijoje. Šios apeliacijos vynui būdingas stiprumas ir svarumas. Šiuo atžvilgiu varžytis su juo gali tik Priorato, kai kurie Chumilijos (Jumillia) ir Jeklos (Yecla) ir vynai. Daugiausia vyno gaminama iš ‘Tinta de Toro’ (‘Tempranillo’); dar auginami seni ‘Garnacha’ vynuogynai, baltosios ‘Malvasia’ ir ‘Verdejo’.