Pirėnų pusiasalio vyno festivalis

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo vasario 6 d. pristato ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį – „Pirėnų pusiasalio vyno festivalį”. Renginys vyks Vilniuje įsikūrusioje „Vyno klubo“ parduotuvėje.

Pirėnų pusiasalyje esančios Ispanija ir Portugalija yra vienos žymiausių Europos vyno gamintojų, kurių vynas yra populiarus bei pripažintas. Šis ciklo renginys suteikia progą per vieną vakarą išragauti stebėtinai įvairius skirtingų regionų vynus, pabendrauti su vyno pasaulio profesionalais bei bendraminčiais- vyno mylėtojais.

PRIPAŽINTA „RAUDONOJI“ ISPANIJA    

Neabejotinai Riocha gali būti tituluojamas žinomiausiu Ispanišku vyno kraštu. Čia gaminami raudonieji ir rožiniai vynai iš „Tempranillo“, „Garnacha“ („Grenache“), „Maturana Tinta, „Graciano“ ir Mazuelo“. Riocha gali būti vadinama „ąžuoline“, nes būtent dėl ąžuolinių vynų šis kraštas tapo pirmuoju geriausiu ir plačiausiai žinomu ispanišku vyno regionu. Riochos istorija yra itin glaudžiai susijusi su Bordo. XIX a. kai filoksera sunaikino didelę dalį Europos vynuogynų, vyndariai iš Bordo, o taip pat ir dalis Burgundijos vynuogių augintojų persikėlė į Riochą. Čia prancūzai taikė savo vyno gamybos technologijas, o prancūzų pirkliai turėjo ką pasiūlyti vietoj itin sumažėjusios prancūziško vyno pasiūlos. Prancūziška įtaka yra juntama iki šiol ir nemažai prisidėjo prie Riochos iškilimo.

Ribera del Duero- Riochos kaimynė, kurios taip smarkiai nepaveikė prancūzų įtaka. Dėl to Riberos vynai sunkiau skynėsi kelią tarptautinėje rinkoje. Laimei, šis regionas gauna vis daugiau dėmesio ir jau ne kartą buvo pavadintas vienu geriausių raudonojo ispaniško vyno kraštu. Prie to smarkiai prisidėjo ir vietinė „Vega Sicilia“ vyninė tituluojama prestižiškiausia Ispanijos vyno gamintoja. Klasikiniai Ribera vynai yra sodrūs, kompleksiški, juodųjų uogų aromato, itin tinkami ilgam išlaikymui. Čia yra idealios sąlygos augti „Tinto Fino“ ( „Tempranillo“) vynuogei, kurios vynuose naudojama net 95%: žvarbios žiemos, karštos vasaros, vynuogynai, esantys aukštai virš jūros lygio, kalkakmenio dirvožemis.

Riochai pirmajai buvo suteiktas DOC statusas, kas atitinka aukščiausią įvertinimą Ispanijoje. Tuo tarpu kita Ispanijos raudojo vyno žvaigždė, Prioratas,  yra viena seniausių Ispanijos apeliacijų. Ilgą laiką buvęs šiurkštus ir itin alkoholiškas, Priorato vynas dabar yra įvardijamas kaip labai rafinuotas ir vienas geidžiamiausių ispaniškų vynų. 2011 m. Prioratui suteiktas aukščiausias DOC statusas, kas tik patvirtina šio regiono kokybę. Priorato sėkmės paslaptis- ypatingas terroir: sausas klimatas, kalnai, nederlingas dirvožemis, mažą derlių duodantys seni vynmedžiai. Pagrindinės auginamos vynuogių veislės „Garnacha“ ir „Carignan“ bendrai yra laikomos ne pačiomis geriausiomis veislėmis, tačiau seni jų vynmedžiai puikiai sugeba perteikti vietinį terroir.   

KYLANČIO ISPANIJOS ŽVAIGŽDĖS

Neginčijamai raudonieji vynai yra Ispanijos vyndarystės vizitinė kortelė. O žymiausias baltasis vynas yra pastiprintas šeris. Tiesa, jo populiarumas pastaraisiais metai po truputį krenta, kai tuo tarpu „baltoji Ispanija“ tampa vis populiaresnė tarp vyno mylėtojų. Daugiausiai dėmesio pastaruoju metu skiriama „Garnacha Blanca“, „Verdejo“, „Albarino“, „Malvasia“ ir „Pedro-Ximenez“. Taip pat atsigręžiama į tradicines Cava veisles-  „Xarel-lo”, “Macabeo” ir “Parellada”. Paskutiniuosius metus buvo skiriama itin daug dėmesio šių rūšių kokybei gerinti. Pasikeitė vyndarių karta, atėjęs jaunimas pastebėjo, kad senieji vynmedžiai užaugina puikias uogas, daug buvo investuota į naujausias technologijas. Visa tai lėmė, kad ispaniški baltieji vynai tampa įdomiausiais šios šalies vynais.

Rueda galima vadinti žymiausiu ispanišku baltojo vyno kraštu. Čia karaliauja „Verdejo“ vynuogė, kuri dažnai yra maišoma su kitomis veislėmis. Pastaruoju metu pastebėta kad geriausi „Verdejo“ vynai gimsta iš senų vynmedžių, augančių smėlinguose vynuogynuose. Tuo tarpu Riocha tituluojama geriausiu raudonojo vyno regionu. Nepaisant to iš „Viura“ (arba kitaip „Macabeo“) vynuogių gaminami puikūs baltieji vynai. Ypatingi vynai daromi iš kalkakmenyje augančių vynmedžių, duodančių labai mažą derlių. Tai subtilaus skonio vynas mažai primenantis ilgai laikytą ąžuole įprastą Riochos baltąjį vyną.

„Pedro-Ximenez“ vynuogė dažnai naudojama saldiems Andalūzijos ir Priorato vynams, dabar pradeda priminti „Riesling“ vynus, atsiranda net antrinių naftos kvapų. Keičiasi ir supratimas apie „Godello“ vynuogę iš Valdeoras apeliacijos, kuri ilgą laiką buvusi gan vaisiška ir gėliška, vis dažniau atsiskleidžia vynuose kaip minerališka vynuogė.

Viena iš sparčiausiai kylančių baltųjų vynuogių veislių yra šiaurės Ispanijos, Rias Baixas regione auginama „Albarino“. Retai kada Ispanijoje ant vyno etiketės yra akcentuojamos baltosios vynuogės, tačiau „Albarino“ atveju tai yra daroma. Anot pasakojimų „Albarino“ yra „Riesling“ atmaina atvežta vienuolių XIII amžiuje iš Prancūzijos arba Vokietijos. “Albarino” kiek primena “Viognier”, pasižymi abrikosų ir persikų kvapais, aštrios „Riesling” rūgšties ir poskonio. Kai kurie vyndariai pasirenka gaminti svaresnius nei įprasta vynus, tačiau populiaresni kuo mažiau vyndario paveikti gaivūs vynai.

PORTUGALIJA - NE TIK PORTO VYNAS

Skirtingas Portugalijos klimatas ir geografija lemia, kad čia gaminamas labai įvairaus tipo vynas, nors vyno mylėtojams kol kas geriausiai žinomas yra portas. 

Atšiauri ir kalvota šiaurinė Portugalija yra gaivaus, mažai alkoholio turinčio ir šiek tiek putojančio Vinho Verde vyno kraštas. Dėl lengvumo vynas vadinamas “vasaros vynu”. Saulėti vynuogynai, kuriuos lepina vasaros karštis užaugina aukšto cukraus kiekio itin koncentruotas baltąsias vynuoges. Tokie yra švelnūs, bet koncentruoti Alentejo vynai, minerališki Duero slėnio baltieji. Pastarajame regione gausybė vietinių vynuogių puikiai auga karštame klimate išsaugodamos gaivią rūgštį.

Šiaurinė Portugalija taip pat itin tinkama gaminti lengvus mažai alkoholio turinčius raudonuosius vynus. Daugeliui mažai žinomas faktas, kad net 40% Vinho Verde vynų yra raudonieji. Alentejo gamina vaisiškus, svaraus kūno raudonuosius vynus iš vietinių vynuogių tokių kaip „Trincadeira“, „Aragonez“, „Alicante Bouschet“, „Touriga Nacional“, kurios  maišomos su tarptautinėmis rūšimis. Duero slėnis ir Bairada tvirto, labai taniniško, kompleksiško, su ilgu išlaikymo potencialu vyno regionai. Dao vynai gali būti vadinami elegantiškaisiais Portugalijos vynais- intensyvus kvapas, gaivi rūgštis, puikus balansas.

Be  žinomiausio portugališko vyno porto, Duero slėnyje ir Setubalyje iš „Moscatel“ gaminamas pastiprintas vynas. Jis rinką pasiekia jaunas ir vaisiškas, o bręsdamas įgyja riešutiškų kvapų, kurie jį paverčia puikiu desertų palydovų. Taip pat įvairiuose regionuose galima sutikti putojančio vyno gaminamo tiek iš vietinių, tiek iš tarptautinių vynuogių rūšių.