„Cabernet Franc“ Šinone

Parduotuvė

Rašytiniuose šaltiniuose šios vynuogės pirmą kartą minimos 1631 metais, kai kardinolas Richelieu nurodė iš Liburno apylinkių atvežti šios veislės sodinukų. Jie buvo pasodinti St Nicolas de Bourgueil abatijoje, prižiūrint tėvui Bretonui. Regione ši veislė ir dabar vadinama jo vardu.
Rabelais laikais vynas buvo geriamas labai jaunas. „Gargantiua ir Pantagriuelio“ autorius prancūziškai jį vadino puree septembrale. Tas vynas buvo ant daugelio vietinių gyventojų stalo, o kadangi tais laikais dar nebuvo žinoma malolaktinė fermentacija, vyną skanindavo medumi: kad nebūtų per daug aštrus ir neturėtų nemalonaus skonio. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad ‘Cabernet Franc‘ yra viena seniausių veislių, pasirodžiusi jau I a., kilusi iš senų txakoli vynmedžių, augančių šiaurinėje Pirėnų dalyje, Baskų krašte. Iš ten ir atkeliavo į Žirondą.
Rabelais išgarsintame Šinone dėl dviejų greta tekančių upių – Luaros ir Vjeno (Vienne) – susidarė daugybės įvairiausių smėlio ir molio dirvų mozaika. Vynas čia švelnios struktūros, labai harmoningas, o kartu gilus, elegantiškas ir ilgaamžis. Vienas garsiausių vietinių vyndarių – Bernardo Baudry. Jis kilęs iš vyndarių ir savo karjerą pradėjo kaip vyno konsultantas. Po penkerių metų praktikos 1975 m. nusprendė pradėti savo verslą 2 ha vynuogyne. Sūnus Matthieu pasekė tėvo pėdomis: studijavo vynininkystę Makone ir Bordo, stažavosi Tasmanijoje ir Kalifornijoje, o 2000 m. grįžo į šeimos vyninę. Dabar „Baudry“ vyninei priklauso 30 ha vynuogynų, augančių įvairiose dirvose. Dėl to jie gali daryti vyną iš kiekvieno sklypo atskirai, ir kiekvienas vynas turės tai dirvai būdingų savybių. Tvirčiausios struktūros ir galingo potencialo vynai brandinami tufo urvuose, molinga dirva jiems suteikia švelnumo, o lengviausi yra iš žvyro ir smėlio dirvų.
Luaros slėnyje ‘Cabernet Franc‘ dar auginama Anžu ir Somiūre bei Turene. Anžu, greta ‘Cabernet Franc‘, dar auginamos ‘Cabernet Sauvignon‘ ir ‘Grolleau‘. Iš jų daroma daug anksti geriamo rožinio vyno, taip pat – kol jaunas – gerti tinkamo raudonojo. Somiūre ir Somiūre-Šampinji vyrauja molio dirvos, dažnai ant tufo uolienos podirvio, suteikiančio vynui sodrumo, švelnumo, elegancijos. Kalkinės smėlio dirvos duoda aštresnio, niūroko, bet gana minerališko vyno.

Taip pat skaitykite:

Jurgis Šliogeris

Kiti šio autoriaus straipsniai

Vyno mėgėjo prisiminimai - ką gėrėme „Neringoje“ prieš pusę amžiaus (Jurgis Šliogeris prisimena)

2021-02-03

Kadangi mes ten esame išgėrę ne vieną puodelį ar kavinuką kavos, taurę ar butelį „Gintaro kranto“ ar „Gamzos“, tai miela prisiminti, kaip atrodė kavinė, jos meniu, kokie buvo patiekalai ir ką rinkomės, kokius gėrimus gėrėme, tiksliau, kokie buvo tais laikais.

1990 metų vyno skonis

2020-03-11

Trisdešimt metų vynui reiškia gerokai daugiau nei valstybei. Nors 1990 – ieji buvo puikaus derliaus metai daugelyje vyno regionų, iki mūsų 2020 m. kovo 11 dienos išgyveno pavieniai buteliai. Jų ragavimas – kaip kvėpavimas tų dienų ryžto, drąsos, euforijos prisodrintu oru.

Kastilija: iš San Sebastiano į Salamanką

2016-05-01

Dabar jau sunku įsivaizduoti Ispanijos vyno paletę be Kastilijos (nepainioti su Kastilija La Manča) vynų. Net Andalūzijos baruose lengviau gauti taurę „Rueda Verdejo“, „Ribera del Duero“ ar Toro „Crianza“ nei vietinio chereso. Per pastaruosius dešimtmečius Kastilijos baltasis ir raudonasis užkariavo ne tik ispanų vyno mėgėjų gomurius, bet iškeliavo ir už šalies ribų. Gaivaus, gėliško „Verdejo“ ir ąžuolo statinėje brandinto „Tempranillo“ pora gali sužavėti daugelį.

„Rueda“ – populiariausias Ispanijos baltasis vynas

2016-05-01

Šiuo metu „Verdejo“ iš Ruedos greta Galisijos „Albariño“ yra turbūt populiariausias ispaniškas baltasis vynas. Gaivus, išraiškingo, lengvai įsimenančio gėlių, slyvaičių ir žolių aromato, dažniausiai nebrangus, puikiai tinkantis gurkšnoti ir bare, ir namuose.

Apgailestaujame, tačiau svetainę gali lankyti tik asmenys sulaukę 20 metų.

Ar jums yra 20 metų?

Taip