Vyndarys Luis Pato. Nuotr. Justinos Gedgaudaitės
Kokybinė revoliucija Portugalijos vyno pramonėje vyksta kosminiu greičiu. Šiandien Alentežo ir Doro slėnio vynai neginčijamai yra patys tituluočiausi ir turbūt saugiausi perkant ar užsisakant restorane, jeigu tik, žinoma, šalia nėra vyną išmanančio profesionalo. Tačiau ir kituose šios beribių kontrastų šalies regionuose yra pasaulinės klasės vynų. Tęsdama praeitame „Vyno žurnalo“ numeryje pradėtą kelionę, šįkart kviečiu pasižvalgyti, kas įdomesnio vyksta pas Bairados ir Setubalio pusiasalio vyno gamintojus.
Tarp Bairados gastronominių garsenybių neabejotinai yra ‘Baga‘ vynuogių vynas, putojantis vynas ir portugališkos virtuvės delikatesas – keptas pieninis paršiukas (Leitão). Keliaudamas Bairados vyno keliu, negali nepastebėti daugybės restoranėlių su originaliomis iškabomis, kviečiančių paragauti šio ypatingo patiekalo.
Bairados regiono kraštovaizdis nėra vaizdingas, tačiau ir nenuobodus: kalnynai, upės, natūralūs spa, vandenyno pakrantė, vynuogynai, maži miesteliai ir istoriniai Koimbros, Aveiro miestai. Vyrauja jūrinis klimatas: žiemos švelnios ir lietingos, vasaros karštos, vėjuotos. Nemaža Bairados dalis yra kalvota, tačiau daugiausia vynuogynų auga lygumose. Kaip ir kaimyniniame Daune (Dão), dauguma vynuogynų pasodinti mažais ploteliais molingo kalkakmenio ir smėlio dirvoje. Šiaurinėje dalyje yra skalūno salelių. Manoma, jog Bairados regiono pavadinimas kilęs iš portugališko žodžio barro, reiškiančio molį.
Istoriškai šis regionas garsėja kaip ilgaamžio, tvirtos struktūros raudonojo vyno kraštas. Anksčiau Bairados vynas dažnai buvo maišomas su Daune gaminamu lengvesniu raudonuoju vynu, siekiant gaminti ne tokį aitrų, anksti geriamą produktą. Pagrindinė regiono vynuogių veislė ‘Baga‘ turi daug taninų ir rūgšties, todėl reikėdavo laukti bent keletą metų, kol vynas tapdavo malonus gerti. ‘Baga‘ auginamos ir Daune, jos plačiai paplitusios ir visoje Pakrantės Beiros provincijoje, tačiau Bairadoje užauginamas derlius kokybiškiausias.
| Baga – gausiai derančios mažytės vynuogės tvirta, stora odele, suteikiančia spalvai sodrumo, o skoniui – taninų. Geriausiai auga molingame dirvožemyje, reikalauja daug saulės, sunoksta vėlai. Vynuogės itin jautrios, todėl lietingą rugsėjo mėnesį kyla didelė puvimo tikimybė. Vynmedis užaugina ir labai daug lapų, todėl siekiant kokybiško derliaus būtina juos nuolat retinti. Iš ‘Baga‘ vynuogių pagamintas vynas kvepia raudonomis uogomis, vyšniomis, vėliau atsiveria juodųjų slyvų, kavos pupelių aromatai. Jaunas ‘Bagos‘ vynas dažniausiai būna šiurkštokas ir sutraukiantis, bet jam bręstant taninai švelnėja, aromatą papildo kedro, džiovintų vaisių, tabako, kavos natos. Vynuogės naudojamos ir putojančiam vynui. |
Dėl didelio taniniškumo, rūgšties, brendimo potencialo ir autentiškumo ‘Baga‘ dažnai lyginamos su itališkomis ‘Nebbiolo‘ vynuogėmis. Tačiau šias vynuoges visame pasaulyje išgarsinęs Luisas Pato, vadinamas ponu Baga, lygina ‘Baga‘ su ‘Pinot Noir‘: bręsdamas vynas įgauna elegancijos ir šilkinės tekstūros.
Iki 2003 metų Bairados regione įstatymai leido auginti vienintelę raudonųjų vynuogių veislę – ‘Bagą‘. Vėliau leista auginti kitas veisles – ‘Tauriga Nacional‘, ‘Alfrocheiro‘, ‘Merlot‘, ‘Syrah‘, ‘Cabernet Sauvignon‘ ir ‘Pinot Noir‘ – ir jas tarpusavyje maišyti. Pakeitus įstatymus bei pritaikius šiuolaikines technologijas, Bairados raudonieji tapo įvairesni: mažiau taniniški, lengvesni ir elegantiškesni. Tradiciškasis Bairados vyno stilius taip pat nėra pamirštas. Užrašas Bairrada classic butelio etiketėje reiškia, kad vynas pagamintas pagal senąsias Bairados tradicijas. Tokiame vyne privalo būti ne mažiau kaip 50 proc. ‘Baga‘ vynuogių ir vynas turi būti pagamintas pagal senąsias technologijas: vynuogės minamos kojomis ir paliekamos fermentuotis su šakelėmis.
'Baga' vynuogės
20 proc. regiono produkcijos sudaro baltasis vynas iš kvapniųjų ‘Maria Gomes‘ arba ‘Arinto‘, ‘Bical‘, ‘Cercial‘, ‘Rabo de Ovelha‘, ‘Chardonay‘. Didžioji užaugintų baltųjų vynuogių dalis sunaudojama putojančio vyno gamybai.
|
Maria Gomes (Fernão Pires) – derlingose dirvose augančios vynuogės, paplitusios visoje Portugalijoje, tačiau dažniausiai auginamos Bairados, Težo ir Lisabonos regionuose. Aromatingos vynuogės, kvepiančios žaliosiomis citrinomis, citrinomis, rožėmis, apelsinmedžių žiedais. Vynas dažniausiai geriamas jaunas. Vynuoges nurinkus vėlai, gali būti padarytas saldus vynas. Bical daugiausia auginama Bairados ir Dauno regionuose. Vynas yra ypač aromatingas (persikai, abrikosai ir atogrąžų vaisiai) ir gaivus, puikios struktūros, todėl iš ‘Bical‘ dažnai daromas putojantis vynas. Dažnai maišoma su ‘Arinto‘ vynuogių vynu. ‘Bical‘ vynuogių vynas puikiai tinka ir brandinimui ąžuolo statinėje. |
Bairada gali didžiuotis ir puikios kokybės putojančiu vynu, kuris šiame regione buvo pradėtas gaminti vienas pirmųjų Portugalijoje: 1890 metais klasikiniu būdu čia buvo pagamintas pirmasis putojantis vynas.
Bairados regionas putojančio vyno gamybai buvo pasirinktas dėl vėsesnio klimato, kuriame auga didelio rūgštingumo vynuogės. Iš baltųjų vynuogių daugiausia naudojamos aromatingosios ‘Maria Gomes‘ (čia vadinamos ‘Fernão Pires‘). Gali būti įmaišomos didelio rūgštingumo ‘Arinto‘, taip pat ‘Bical‘, ‘Cercial‘ ar ‘Chardonnay‘. Blanc de Noirs stiliaus putojantis vynas gaminamas iš raudonųjų ‘Baga‘, kartais ‘Tauriga National‘. Iš ‘Baga‘ vynuogių gaminamas ir intensyvios spalvos, sodresnio skonio raudonasis (tinto brut) putojantis.
Vyno turizmas Bairadoje yra puikiai išvystytas. Bairados vyno muziejus įsikūręs Anadijoje. Važiuodami Bairados vyno keliu, matysite daugybę skirtingų vyninių. Daugelis jų atviros lankytojams, bet norint apsilankyti rekomenduojama iš anksto susitarti dėl atvykimo ar užsirezervuoti vietą ekskursijoje po vyninę. Rekomenduočiau užsukti į „Caves do Solar de São Domingos“, „Caves Alianca“ (čia gausi meno kolekcija iš viso pasaulio), „Campolargo“, „Caves de Sao João“, „Quinta do Encontro“, „Luis Pato“ vynines.
| Geros kokybės putojančio vyno galima rasti pagaminto nedideliame Tavora-Varosos regione, esančiame kiek į pietus nuo Doro slėnio. Naudojamos ‘Malvasia Fina‘ vynuogės, vis daugiau auginama ‘Chardonay‘ ir ‘Pinot Noir‘. Taip pat dėmesio vertas Vinjo Verdės regione pagamintas putojantis iš ‘Alvarinho‘ vynuogių. Puikių espumante pagaminama ir populiariuosiuose Dore bei Alanteže. |
Setubalio pusiasalis yra į pietus nuo Portugalijos sostinės Lisabonos, prie Tacho (Tagus) upės žiočių. Turistai čia traukia dėl Sera de Arabidos kalnų nacionalinio parko, Sado upės gamtos rezervato, smėlėtojo Trojos pusiasalio, gamta ir forma primenančio mūsų nuostabiąją Kuršių neriją. Kaparikos paplūdimiai traukia poilsiautojus ir vandens sporto mėgėjus, lisaboniečiams šį rojaus kampelį pasiekti ypač lengva – tereikia persikelti į kitą Težo upės pusę tiltu arba keltu. Golfo mėgėjų laukia puikūs golfo laukai. Setubalio miestas yra ir trečias pagal dydį uostas šalyje.
Pusiasalyje vyrauja Viduržemio jūros klimatas: karštos vasaros bei švelnios, lietingos žiemos. Tačiau vyraujantis smėlingas dirvožemis greitai sugeria vandenį ir nepajėgus ilgiau išlaikyti drėgmės, todėl vynuogynai beveik visada turi drėkinimo sistemas.
Setubalio pusiasalyje aptikta vynuogių sėklų iš VIII a. pr. Kr., kai Portugalijos vardas dar net nebuvo minimas. XIX a. čia buvo didžiausias (4 tūkst. ha) vynuogynas pasaulyje. Šiuo metu regione pasodinta 10 tūkst. ha vynuogynų. Dalis jų auga molingame kalkakmenyje ant Sera de Arabidos kalnų šlaitų, arčiau vandenyno, kiti – lygumose, kur vyrauja smėlėtas dirvožemis.
Regionas padalintas į dvi apeliacijas. Setubal DOC daugiausia yra auginamos muskatinės vynuogės pastiprintam desertiniam vynui gaminti. Palmelos DOC karaliauja raudonosios ‘Castelão‘. Vyno pramonės verslas čia klesti: dvi didžiausios ir vienos pažangiausių įmonių šalyje – „Jose Maria Fronseca“ ir „Bacahoa Vinhos de Portugal“ – įsikūrusios Setubalio pusiasalyje. Regione yra ir puikių vyno kooperatyvų bei smulkių individualių vyno ūkių, suteikiančių dar daugiau atspalvių šio regiono vynams.
Setubal DOC jau žinoma daugiau kaip 100 metų. Apeliacija nusidriekusi 15 km į šiaurę, vakarus ir rytus nuo Setubalio miesto. Geriausi vynuogynai pasodinti Arabidos kalnų šlaituose. „Moscatel de Setubal“ papildo Portugalijos pastiprintų vynų sąrašą. Su „Moskatel de Setubal“ taure rankose tostus sakė Ričardas II Anglijoje ir Liudvikas XIV Prancūzijoje. Tikėtina, jog anais laikais šis vynas kainavo brangiai, todėl mes dabar galim pasidžiaugti, kad šio karališko vyno kaina kol kas neįtikėtinai prieinama.
|
Regione auginamos dvi muskatinių vynuogių veislės. Didžiąją dalį sudaro Moscatel de Setubal (Moscatel de Alejandria) –nuo rytų Viduržemio jūros šalių kilusios vynuogės į Setubalio teritoriją buvo atvežtos dar romėnų laikais. Jų išskirtinį aromatą lengva pažinti: vyrauja citrinų, ličių, kriaušių, razinų, citrinmedžių žiedų, gėlių aromatai. Iš jų gali būti gaminami ir sausas, lengvas, vasariškas vynas, tačiau daugiausia jos naudojamos desertinio vyno gamybai. Pagamintas vynas kvepia medumi, įvairiais prieskoniais, apelsinmedžių ir akacijų žiedais, apelsinų žievelėmis. Ilgai ąžuolo statinėse brandintame vyne galima užuosti prieskoniško marmelado, mandarinų, greipfrutų, persikų arbatos, figų, marcipanų natas. Vynas tamsaus gintaro spalvos, rūgštis dera su švelniu greipfrutišku karstelėjimu. Rožinės spalvos vynuogė Moscatel Roxo, arba tiesiog Roxo. Tai retos, unikalios vynuogės, nes auga tik šioje vietovėje. Jų derlius mažesnis, bet vynas pasižymi intensyvesniu aromatu, rožine spalva ir švelnesniu skoniu. Jauname „Roxo“ vyne vyrauja gėlių, citrinų žievelių, rožių, karčiųjų apelsinų, abrikosų, žaliųjų citrinų aromatai, juntamos melionų, medaus natos. Vynas būna švelnus, vidutinės, bet subalansuotos rūgšties ir ilgai išliekančio poskonio. Bręsdamas vynas tampa tamsios gintaro spalvos, jame vyrauja apelsinų žievelių (cukatų), karamelės, džiovintų figų ir prieskonių aromatai, švelnus skonis ir labai ilgai išliekantis poskonis. ‘Roxo‘ yra ne tik kvapnesnės, bet ir saldesnės vynuogės nei ‘Moscatel de Setubal‘, todėl ir vynas „Moscatel Roxo“ paprastai būna saldesnis. Manoma, jog ši vynuogių veislė yra mutavusi ‘Moscadel Galego Branco‘. |
Vynas gali būti vadinamas „Moscatel de Setubal“ arba „Moscatel Roxo“, jeigu minėtos vynuogės sudaro daugiau nei 85 proc. mišinio. Mažesnį kiekį muskatinio vyno turintis vynas vadinamas tiesiog Setubalio desertiniu vynu.
Muskatinių vynuogių odelėse yra didelė koncentracija medžiagų, išreiškiančių muskatinių vynuogių skonį ir aromatą, todėl fermentacija vykdomas paliekant vynuoges su odelėmis. Fermentacija sustabdoma vidury, įpilant vyno brendžio ir išsaugant dalį saldumo. Šitaip fermentuota masė su visomis odelėmis dar išlaikoma mažiausiai 3 mėnesius. Išskirtiniams vynams šis išlaikymas trunka dar ilgiau – net pusę metų. Po to vynas išspaudžiamas ir supilstomas į nedideles (paprastai apie 225 ltr) ąžuolo statines. Pagal numatytus standartus, brandinimas turi trukti dar mažiausiai 18 mėnesių, tačiau siekdami nepriekaištingos kokybės dauguma gamintojų išlaiko daug ilgiau. Taigi greičiausiai rinkoje vynas pasirodo maždaug po dvejų metų. Vyno etiketėse nurodomi vintažinių vynų derliaus metai arba metų skaičius – 10, 20, 30 ir netgi 40, – reiškiantis, kiek mažiausiai laiko šis vynas buvo išlaikytas ąžuolo statinėse prieš supilstant jį į butelius. O tai reiškia, jog butelyje esantis vynas yra sumaišytas iš daugelio dar senesnių vynų, nei nurodytas metų skaičius. Pavyzdžiui, kokybiško 20-ies metų išlaikyto vyno butelyje gali būti net ir 15 įvairių metų derliaus vynų, kurie statinėse buvo išlaikyti nuo 20-ies iki net 60-ies metų. Vynas, žymimas kaip superior turi būti išlaikytas mažiausiai penkerius metus. „Moscatel de Setubal“ ir „Roxo“ taikomas toks pat gamybos būdas.
Vyne esantis vynuogių cukrus, bręsdamas ąžuolo statinėse, truputį karamelizuojasi, taip pat koncentruojasi į tirštą, nektarišką vyną,nes ilgai laikant dalis vyno nugaruoja – atiduodama „duoklė angelams“.
Setubalio moskatelis anksčiau buvo eksportuojamas į Ameriką ir Braziliją laivais, plukdančiais statines Atlanto vandenynu. Vyną plukdydavo deniuose, todėl kelionės metu jis buvo veikiamas didelio karščio, skalaujamas Atlanto vandenyno bangų. Buvo pastebėta, jog po tokių kelionių vynas tapdavo dar labiau koncentruotas ir daug švelnesnis, turintis netgi subtilų druskos poskonį. Gamintojai pradėjo plukdyti laivus su statinėmis pirmyn ir atgal į Portugaliją, o tokius kelionės išbandymus atlaikęs vynas buvo ypač vertinamas ir vadinamas Toma-Viagem (sugįžusiu) vynu.
Vyninė „Jose Maria de Fronseca“ vis dar turi statinę XIX amžiaus Toma-Viagem vyno. Na, o 2000-iais metais tokią kelionę buvo nuspręsta pakartoti. Portugalijos laivybos kompanija sutiko paimti į kelionę šį neįprastą krovinį. Rezultatas atitiko lūkesčius: vyno spalvos pokyčius galima pamatyti ir ekskursijos po vyninę metu, kur parodyti to paties vyno pavyzdžiai prieš kelionę ir po jos.
Kita Setubalio pusiasalio dalis – Palmela DOC – yra raudonojo vyno kraštas, kur karaliauja Castelão vynuogės (67 proc. ploto) dar vadinamos ‘Periquita‘. Joms patinka smėlinga dirva, karštas klimatas. Puikiausias vynas pagaminamas Peseirauno (Peceirão) apylinkėse.
|
Vyninės pradininkas Jose Maria de Fronseca pagamino pirmąjį vyną iš ‘Caslelão‘ vynuogių 1834 metais ir pavadino jį „Periquita“, nes pirmieji ‘Castelão‘ vynuogynai buvo pasodinti prie J. M. Fronsecai priklausiusios sodybos Cova da Periquita. Castelâo vynas yra struktūriškas, taniniškas ir turintis daug rūgštiesį, todėl puikiai tinkamas ir ilgam saugojimui. Vynui būdingas raudonųjų serbentų, aviečių, sunokusių slyvų aromatas. Brandintame vyne vyrauja kedro, tabako, įvairių prieskonių natos, kartais galima užuosti net ir ilgai džiovintos žvėrienos niuansų. Geriausios kokybės vynas bręsdamas tampa panašus į išlaikytą „Cabernet Sauvignon“. |
Vyno turizmas Setubalio pusiasalyje klesti. Daugelis vyno namų laukia lankytojų ir juos maloniai priima, bet, kaip ir visur, dažniausiai reikalinga pasiteirauti iš anksto. Patarčiau apsilankyti Aseitauno (Azeitão) miestelyje, kur rasite ir anksčiau minėtas dvi didžiąsias unikalios istorijos įmones: „Jose Maria de Fronseca“ ir „Bacalhoa Vinhos de Portugal“. Pastarojoje yra organizuojami net du skirtingi turai: viename jų galite apsilankyti Bacalhoa rūmuose ir soduose bei sužinoti daug istorinių šalies ir vyno kultūros istorijos detalių. Kitoje galite išgirsti apie vietinio vyno gamybą, pabuvoti muskatinio vyno saugyklose, padegustuoti ir dar pasigrožėti meno kūriniais, nes dabartinis vyninės savininkas yra ne tik vyno, bet ir aistringas meno mėgėjas bei kolekcionierius. Aseitauno apylinkės garsėja ir kaip puikių minkštųjų ožkos sūrių (Quije de Azeitão) gamybos vietovė, tad pakeliui galite apsilankyti ir sūrio muziejuje ar užsukti pas sūrių gamintojus.
Kitos rekomenduojamos aplankyti vyninės: „Quinta de Catravos“, „Venancio da Costa Lima“, „Casa Emerilda Freitas“, „Quinta do Piloto“ ir kitos. Puiki pramoga yra ir pasiplaukiojimas kruiziniu laivu, kuriame siūloma paragauti Setubalio pusiasalio vynų.
Portugalija, apie kurią laikas žinoti
