Smėlio vynu jis vadinamas todėl, kad vynuogės auga tiesiog Viduržemio jūros pakrantės smėlyje. Dar šis vynas vadinamas troškulio, meilės, pliažo vynu, o mums jis geriausiai žinomas kaip rožinis Pietų Prancūzijos vynas.
Unikalus Camargue pakrantės kraštovaizdis: Viduržemio jūros įtaka, lygumos, lagūnos su skirtingo druskingumo vandeniu, nendrynai, smėlio kopos, pušynai, rožinės druskos kasyklos, flamingų kolonijos sukuria mistinę aplinką, kurios kvapas ir skonis juntamas šio regiono vyne. Nuo senų laikų ši teritorija žinoma kaip svarbus Viduržemio jūros pakrantės druskos gamybos ir eksplotavimo židinys. Vyndarystė Camargue apeliacijoje minima nuo 1406 m. Šiuo metu vyną daro trylika nepriklausomų vyndarių ir vienas didelis kooperatyvas. Kooperacinė veikla gana populiari Prancūzijoje: taip daug paprasčiau apdirbti vynuogynus, gaminti ir parduoti vyną. Bendras vynuogynų plotas – 3000 hektarų. 2011 m. balandžio 6 d. apeliacijai buvo suteiktas IGP statusas (Indication Geographigue Protegee Sable de Camargue), anksčiau buvo Vins de pays. Daugelyje ūkių vynuogės auginamos ir vynas daromas pagal ekologinio ūkininkavimo principus.
Žiemomis pakrančių lygumų smėlį labai pažeidžia šiame regione siaučiantis mistralis. Nuo erozijos gerlbsti į smėlį sodinamos nendrės, kurios neleidžia augti piktžolėms ir apsaugo vynuogynus nuo vėjo. Kai kurie vynuogynai priartėja prie jūros arčiau nei per du šimtus metrų, todėl vynmedžiai gali atlaikyti vasaros sausras. Dėl čia pat esančios jūros susidaro idealios sąlygos sunokti vynuogėms. Derlius imamas rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Beveik 90 procentų regione pagaminamo vyno – rožinis. Vynas daromas iš ‘Syrah’ (net 70 proc. viso vyno), ‘Carignan’, ‘Cinsault’, ‘Grenache’, ‘Merlot’, ‘Cabernet Franc’, ‘Cabernet Sauvignon’ vynuogių veislių.
Daugelis vynuogynų gana seni, todėl vynui būdingas puikus, subtilus aromatas, jis yra minkštas ir malonus burnoje. Gana lengvas, vaisiškas, lankstus ir visada labai šviežias. Išraiškingi raudonųjų vaisių, braškių, aviečių, juodųjų serbentų kvapai. Gaivi rūgštis su harmoningai integruotu kartumu bei sūrumu. Pastaruosius dešimt metų labai išaugo rožinio vyno vartojimas, ypač Prancūzijoje. Rožinį vyną pamėgo jaunimas.
Nemažai vyndarių šiame regione pilsto vyną į pakuotes po tris, penkis, dešimt ar net dvidešimt litrų, tai labai patogu restoranams ir paprastiems vartotojams, nors didelėse specializuotose vyno parduotuvėse taip išpilstyto vyno parduodama tik apie dešimt procentų. Rožinis vynas puikiai dera prie žuvies, keptos mėsos, vėžiagyvių, sūrių, pyragų.
Daiva Mumgaudienė
Taip pat skaitykite: