„Cabernet Franc“ ir gaivaus Luaros slėnio vyno įvairovė
Kadangi rudens pradžia vis dar lepina šiltais orais, lengvi ir aromatingi festivalio vynai pradžiugino daugumą lankytojų. Kitas smagus aspektas yra šio vyno stilistinė įvairovė: baltieji „Sauvignon Blanc“ ir raudonieji „Cabernet Franc“, Burgundijos ir Pfalco „Pinot Noir“ – tai tikrai įspūdinga vienas kitą papildančių vyno stilių gausa. Palyginti su „Sauvignon Blanc“, raudonieji „Pinot Noir“ ir ypač „Cabernet Franc“ vynai yra mažiau žinomi pradedantiems vyno mėgėjams Lietuvoje. Priežastis elementari – skurdus tokio vyno pasirinkimas prekybos centruose ir daugelio specializuotų parduotuvių lentynose. Luaros slėnio „Cabernet Franc“, daugumos lankytojų ragautas pirmą kartą, nustebino ir keletą labiau patyrusių vyno mėgėjų. Šio vyno apetitiškas sultingumas, gana aktyvi rūgštis ir kaimo kvapai, persipynę su dirvos ir uogų aromatais, nepaliko abejingo nė vieno lankytojo.Nors ‘Cabernet Franc‘ vynuogės yra viena pagrindinių klasikinio Bordo mišinio veislių, josb paprastai tik pagyvina vyną su dominuojančiomis ‘Merlot‘ ir ‘Cabernet Sauvignon‘ savybėmis. O štai Luaros slėnyje priešingai: daugiausiai raudonojo vyno yra pagaminama vien iš ‘Cabernet Franc‘ vynuogių, o kitos raudonųjų vynuogių veislės draudžiamos arba ribojamos. Festivalio metu buvo pristatytos žymiausios Luaros slėnio apeliacijos, kuriose yra gaminamas „Cabernet Franc“ vynas, tai yra Bourgueil ir Chinon AOC (Tureno regionas). Abiejose apeliacijose (jose „Cabernet Franc“ dar vadinamas „Cabernet Breton“) gaminant raudonąjį vyną leidžiama pridėti iki 10 proc. „Cabernet Sauvignon“ vynuogių. „Cabernet Franc“ veislė taip pat plačiai kultivuojama Anžu-Somiūro regiono apeliacijose, ypač Saumur-Champigny AOC.Raudonasis „Chinon“ paprastai yra lengvas arba vidutinio svarumo, geros rūgšties vynas, puikiai derantis su maistu, kol jaunas. Gerais derliaus metais jis gali būti daug sodresnis ir brandinamas butelyje ne mažiau kaip 5–10 metų. Aukštesnio lygio Bourgueil apeliacijos vynas taip pat gali gražiai bręsti butelyje ir būti geriamas iki 20 metų nuo išpilstymo. Be abejo, didesnė dalis pagrindinės vyno produkcijos nenumatyta ilgesniam brandinimui ir yra suvartojama pirmaisiais arba antraisiais metais po išpilstymo. Tam įtakos turi ir nusistovėjęs požiūris į Luaros slėnio vyną, vertinamą dėl jo gaivumo, lengvumo ir aromatingumo, būdingo jaunam ir nebrandintam vynui. Bendra festivalio nuotaika patvirtino organizatorių įspūdį, jog Luaros slėnio vynas vis dar yra nedaugelio atrastas, bet labai aktualus Europos vyndarystės kontekste. Gaivūs, nedaug alkoholio turintys aromatingi vynai leidžia mėgautis vynu kaip aperityvu arba gana universaliai derinant su maistu. Sprendžiant iš Klaipėdos vyno festivalio lankytojų klausimų, šiame mieste žmonės tampa vis labiau išprususiais vyno mėgėjais, tad galima teigti, jog vyno kultūra ir jos populiarinimas vyksta visos šalies mastu, o ne vien sostinėje. Kita vertus, vis dar jaučiamas tokių renginių ir galimybės lengvai burtis pagal interesus trūkumas, tad būtų naudinga juos rengti ir dažniau.
Festivalio vynų sąrašas:
Baltieji vynai:
Henri Bourgeois Petit Bourgeois Sauvignon Blanc 2011 (Luara, Prancūzija)
Domaine du Landreau La Sauvignole 2012 (Luara, Prancūzija)
Domaine Chatelain Pouilly-Fume Harmonie 2010 (Luara, Prancūzija)
Rožinis vynas:
Henri Bourgeois Petit Bourgeois Rose de Pinot Noir 2012 (Luara, Prancūzija)
Raudonieji vynai:
Henri Bourgeois Petit Bourgeois Cabernet Franc Rouge 2011 (Luara, Prancūzija)
Domaine des Ouches „Igoranda“ Bourgueil 2009 (Luara, Prancūzija)
Faiveley Paulee Rouge Bourgogne 2010 (Burgundija, Prancūzija)
Friedrich Becker Spatburgunder 2007 (Pfalcas, Vokietija)
Domaine Bernard Baudry Les Granges Chinon 2011 (Luara, Prancūzija)
Ilja Šarov
Taip pat skaitykite:
