Voveraičių išbandymas vynu

            Vasara, o ypač antroji jos pusė – grybų metas. Neatsitiktinai šįkart mūsų gurmaniškas taikiklis nukrypo į maloniai kvepiantį, kiekvieno lietuvio mėgstamą, miško paklotėje iš tolo auksu žibantį ir su niekuo kitu nesupainiojamą mėsingą grybą – voveraitę.

            Nors pagal oficialią Lietuvos grybų klasifikaciją voveraitė yra tik trečios kategorijos grybas, ji mėgstama ir vertinama viso pasaulio kulinarijos ekspertų: ir Europos, ir Azijos, ir JAV. Tiesa, ne visos voveraitės vienodos: Europoje ir Azijoje dažniausiai pasitaiko mums įprasti maždaug nykščio didumo grybai, o štai amerikietiškosios – didumo sulig kumščiu, nors aptinkama ir kilograminių egzempliorių! Vis dėlto europiečiams ir azijiečiams nėra ko liūdėti – juk ne grybo dydis svarbu, o jo aromatas. Smagurių manymu, senutėje Europoje „sumedžiotas“ voveraičių krepšelis kvepia daug gardžiau, nei amerikietiškasis, o pats aromatas kartais lyginamas su abrikosais ar persikais.

            Nežinia, kaip ten Europoje, bet prie Nemakščių nupirktos jurbarkietiškos voveraitės persikais kvepėti nė neketina. Bet kaip puikiai kvepia mišku ir... pačios savimi! Toks aromatas prašyte prašosi derinamas su vynu, o kad jis gamybos metu neprapultų, rinkomės paprastą, bet neprastą voveraičių ruošimo būdą: trumpai apvirę nuvalytus grybus, pakepinome juos svieste kartu su auksiniais svogūniukais, pasūdėme, įdėjome šiek tiek krapų, pabaigoje įmaišėme dribsnį grietinės ir patiekėme į stalą su greta garuojančiomis šviežiomis bulvėmis. Virtomis, žinoma.

Visą straipsnio tekstą rasite spausdintoje žurnalo versijoje, jo dalys spausdinamos šios interneto svetainės "vyno ir maisto derinimo" skyrelyje.

Taip pat skaitykite:

• Voveraitės su Spätburgunder ir Loureiro
• Grybų ir vyno derinimas (nuolat atnaujinama)
• Miško grybų troškinys su ispaniškais raudonaisiais