Vasariškieji vynai ir gaivios idėjos vaišių stalui
Vasarai dažnai ieškome lengvesnio vyno, renkamės baltąjį gaivios rūgšties vyną ar užmirštamą žiemos laikotarpiu rožinį. Raudonieji šiuo laikotarpiu geriami prie kepsnio ant laužo, kuris yra beveik privalomas savaitgalio patiekalas. Vištienos ar kiaulienos kepsneliams bei žuviai ‚Pinot Noir‘ yra puikus palydovas. Taip mėgiami vynai iš ‚Riesling‘ vynuogės dera su populiariu vasaros pasidėjimų užkandžiu, meksikietiškais traškučiais su įvairiais padažais. Vasara- šviežių daržovių ir iš jų gaminamų patiekalų metas. Įvairūs daržovių troškiniai puikiai derės su tuo pačiu ‚Riesling‘ vynu. Rožiniai vynai pasižymi lengvumu derinti juos prie įvairų patiekalų. Verta išbandyti šviežių daržovių salotas su lengvais padažais kartu su rožiniu vynu iš Europos pietų.
Šiltuoju laikotarpiu verta atkreipti dėmesį į populiariąją ‚Verdejo‘ vynuogę iš Rueda regiono, Ispanijoje. Iš jos gaminami gaivūs vynai, kvepiantys riešutais ir žole, bei yra skirti gerti dabar. Jie puikiai dera prie Brie sūrio bei jūros gėrybių. Mažai pažįstamas lietuviams, tačiau tikru vasaros vynu dėl savo lengvumo ir gaivumo gali būti vadinamas Vinho Verde vynas iš Portugalijos. Vyne yra šiek tiek burbuliukų, aukšta natūrali rūgštis bei gėliški ir vaisiški aromatai. Vynas neturi daug alkoholio (8,5-11%), gaminamas iš vietinių portugališkų vynuogių. Tokie vynai puikiai derės prie salotų su tunu ar jūros gėrybėmis, artišokų.
Įspūdžiai iš festivalio. Panevėžiečiai- žingeidūs vyno vartotojai
„Vyno klubo“ ekspertų komanda iš Vilniaus buvo maloniai nustebinta daugybe klausimų, kurie leido užmegzti įdomias diskusijas apie užsukamo ir medinio kamščio ypatumus, vyno ir maisto derinimo tradicijas Europoje ir Lietuvoje, argumentus pasirenkant vyną parduotuvėse ir keliaujant. Nuoširdus susirinkusiųjų susidomėjimas vyno gamybos ir vartojimo ypatumais leidžia teigti, kad tokio pobūdžio renginiai ypatingai reikalingi mažesniuose Lietuvos miestuose, kur specializuotos informacijos sklaida yra siauresnė nei didmiesčiuose. Dauguma lankytojų parodė nemažai erudicijos ir uždavė aktualius klausimus. Pradedantiesiems vyno entuziastams rūpėjo paplitusi geriamo vyno praskiedimo vandeniu praktika ir ekspertinis šio reiškinio įvertinimas, naminio vyno gamybos tradicijos Lietuvoje ir kitose valstybėse, ąžuolo įtaką vyno skoniui, vyno ir kitų alkoholinių gėrimų laikymo sąlygos, tinkama vyno vartojimo temperatūra ir netgi saugus suvartojamo alkoholio kiekis suaugusiam žmogui.
Kalbant apie pristatytus festivalio metu Europietiškus vynus daugiausiai klausimų susilaukė „vokiško stiliaus“ baltieji vynai ir jų gamybos ypatumai, kadangi tokie vynai vis dar yra mažai pristatyti plačiam vartotojų ratui Lietuvoje. Kita vertus, šių metų „Vyno dienų“ parodoje Vilniuje vykusioje apklausoje populiariausia baltąja vynuogių veisle tapo Vokietijoje paplitusi ‚Riesling‘ vynuogė.
Festivalio vynų sąrašas:
Baltieji vynai:
Protos Verdejo Rueda DO 2011 Ispanija
Casa De Sezim Vinho Verde Branco Portugalija
Weingut Heger Gelber Muskateller 2011 Austrija
Reichsgraf von Kesselstatt RK Riesling 2010 Vokietija
Planeta La Segreta Bianco IGT 2011 Italija
Raudoneji vynai:
Planeta La Segreta Rosso Sicilia IGT 2011 Italija
Chateau Fongaban Puisseguin Saint Emilion AOC 2010 Prancūzija
Domaine Peiriere Pinot Noir Pays d'Oc IGP Prancūzija
Rožiniai vynai:
Domaine du Landreau Rose d'Anjou AOC 2011 Prancūzija
Pares Balta Ros de Pacs Penedes DO 2011 Ispanija
Taip pat skaitykite: