Sicilijos vyndarystės veidai ir skaičiai
Sicilijai netrūksta žymių asmenybių. Europos civilizacijos priešaušryje ant Etnos ugnikalnio buvo sudegintas Heraklis, Odisėjas iš čia vežėsi vyną, kuriuo nugirdė Ciklopą, Sicilijos pietrytiniame kampe Sirakūzuose gimė ir mirė matematikas Archimedas. XIX a. kompozitorius Belini išgarsino Katanijos miestą, o XX a. pabaigoje televizijos komisaras panašia pavarde džiugino kovotojus su mafija legendiniame „Aštuonkojyje“. Banaliai teigti, kad Siciliją šiais laikais garsina tik vyndariai, negalima, nes čia auga ne mažiau garsūs raudonieji apelsinai ir glaudžiasi liūdnai pagarsėję „Cosa nostra“ bosai. Vis dėlto geriausi saulėtosios salos vynai taip pat siejami su žmonėmis, dažniausiai pranašiškai įžvalgiais ir su pietietišku fanatizmu atsidavusiais savo veiklai.
Nors Lietuvos vyno parduotuvėse apsilanko žmonių, ieškančių romantiškų atsiminimų apie aplankytas šalis, norinčių gerti ekologinių vyndarių ar mylimo žinovo gerai įvertintą vyną, daugeliui miestiečių, regis, būdingas industrinis ciniško vartotojo požiūris į vyną, kaip į vieną iš valgiaraščio gėrimų, neblogai tinkančių gerti su maistu. Tiesa, tarp pirkėjų sklando žinia, kad esama gerų ir blogų metų, ir kad perkant vyną gerai žinoti vynmečių įvertinimus. Tačiau retas iš mūsų supranta, kad derliaus metų įvairovė atsiranda todėl, kad vyno kokybė užtaisoma vynuogyne, kur, netikėtai pradėjus lyti ar užpuolus nežinomiems kenkėjams, tik gyvas žmogus gali priimti teisingus sprendimus ir išgelbėti derlių. Nepatenkintos vynuogės nemoka paprašyti pagalbos žmonių kalba, todėl nuo vyndario jautrumo ir supratimo gelmės priklauso, ar į butelius bus supilstytas dievų nektaras, ar cisternomis parduotas niekalas kitų šalių vyno spalvai pagerinti.
Ant Etnos ugnikalnio užaugintų vynuogių vynas antikos laikais patiko mitiniam vienakiui Ciklopui. Tačiau naujaisiais laikais Sicilija garsėjo nebent spirituotu marsalos vynu, kurio populiarumas pamažu menko kartu su Sicilijos vyndarystės reputacija. Tai iliustruoja dabartinė Sicilijos vyno eksporto į Rumuniją ir Graikiją struktūra. Į šias šalis išvežama atitinkamai 3 mln. ir 1,6 mln. litrų į butelius neišpilstyto vyno, kur jis virsta pigiu vietiniu stalo vynu. Pigiu Rumunijos vynu! Tačiau toks reiškinys tampa rudimentinis šių dienų Sicilijos vyndarystėje. Kooperatyvai, buvę pagrindiniai tokio vyno tiekėjai, pertvarko vynuogynus, įsigyja išpilstymo linijas ir keičia gamybą pagal kokybiško vyno rinkos reikalavimus. Antai didžiausio Sicilijos kooperatyvo „Settesoli“ nariai per pastaruosius dešimt metų į vynuogynų atnaujinimą investavo 63 mln. eurų. Jie kelis kartus padidino baltųjų vynuogių veislių ‘Sauvignon Blanc’, ‘Pinot Grigio’, ‘Viognier’, ‘Fiano’, ‘Grecanico’ plotus, o buteliais parduodamo vyno kiekis išaugo 80 proc. Gerėjančią Sicilijos reputaciją patvirtina ir tai, kad čia ima investuoti sėkmingos Šiaurės Italijos įmonės. Už 100 mln. eurų vynuogynus ir dvi vynines „Feudo Arancio“ Sicilijoje įkūrė didžiausia Alto Adidžės vyninė „Mezzocorona“. Didžiojoje Britanijoje Sicilijos vyno jau parduodama beveik tiek pat, kiek Lietuvoje viso vyno kartu paėmus. Sparčiai auga Vokietijos, JAV rinkos.
Amerikiečiams akis atvėrė baltasis Sicilijos vynas
Nors saloje auginama daug raudonųjų vynuogių, Sicilijos vyndariai pirmiausia išgarsėjo baltaisiais vynais. Nuo 1998 metų vyną „Planeta Chardonnay“ amerikiečių žurnalas „Wine Spectator“ nuolat vertina daugiau nei 90-čia balų. O „Planetos“ pagrindinis vyndarys amžinatilsį Carlo Corino ir jį pakeitęs Alesio Planeta sukūrė klasikinį baltojo Sicilijos vyno stilių – prinokusių tropinių vaisių aromatas su puikia gaiva ir sūdrumo pojūčiu burnoje. ‘Chardonnay’ fermentuojamas ir pusę metų brandinamas ąžuolo statinaitėse, todėl puikiai tinka ilgaamžio vyno gerbėjams. O nuo 2000 metų gaminamas „Planeta Cometa“ kompleksiškumą įgauna ir be ąžuolo statinių – gėlių, nektarinų, ananasų aromatą suteikia ‘Fiano’ vynuogių veislė. Panašaus stiliaus yra ir kasdieniniam vartojimui skirtas įvairių vynuogių derinys „La Segreta“, o „Alastro“ – svaresnis ir dvelkteli riešutais, mat jame įmaišyta vietinės ‘Grecanico’ ir šiek tiek „ąžuolinio“ ‘Chardonnay’.
Sūdrūs, gėlėmis, kriaušėmis, persikais, apelsinais ir riešutais kvepiantys Sicilijos baltieji vynai sujungia Senojo ir Naujojo pasaulio vertybes. Jų vaisiškumas ir prinokimas vilioja Pietų pusrutulio saulės ištroškusius vyno hedonistus, o savitas gėliškas aromatas, derantis su gaiva, malonina naujovių ieškančius europinio stiliaus gerbėjus. Savitumo paieška užsidegę Sicilijos vyndariai turi tikslą. Jie siekia išnaudoti dar neišbandytą vietinių vynuogių veislių ‘Grillo’, ‘Inzolia’, ‘Grecanico’, ‘Cataratto’ potencialą ir ieško naujų veislių, geriausiai tinkančių Sicilijos klimatui.
Tačiau nepamirškime asmenybių. Penkių pusbrolių ir pusseserių Planetų šeimos sėkmės istorija Sicilijos vardui atvėrė pasaulines rinkas. Dabar savo aistra pasaulį stebina tokie vyno misionieriai, kaip „Fondo Antico“ vyndarė Lorenza Scianna (Lorenca Šiana). Ji vyninėje dirba nuo 2004 metų ir vadovaujasi moto: neplanuoti vyno, o leisti vynuogėms pačioms kalbėti, išryškinant kontekstą. L. Scianna vengia naudoti naujas ąžuolo statines, nes jų kvapas užgožia vynuogių savybes. Kad į vyną patektų daugiau aromatinių medžiagų, atskleidžiančių konkrečių metų ypatumus, baltąjį vyną prieš fermentaciją ji palaiko su žievelėmis, o skaidrinimui panaudoja po fermentacijos surinktas vyno nuosėdas. Ne paslaptis, kad šiuolaikinė vyninės įranga nė kiek neprimena verpimo ratelio ar duonkubilio. Keliasdešimties tūkstančių litrų plieninės talpos, milžiniškos spaudyklės, vamzdžiai ir ideali švara panašesnė į pieno kombinatą, kuriame jautiesi menkas ir bejėgis. Tokioje aplinkoje mus vedžiojanti moteris stebina savo aistringu dalykiškumu. Jos balso intonacijos ir kūno kalba spinduliuoja beveik religinį užsidegimą : „Sicilijos vynas gali būti ir savitas, ir labai kokybiškas, nes salos žemė, klimatas ir vynuogės sudaro nepakartojamą harmoniją ir žmogus turėtų stengtis jos nesugriauti“.
Raudonasis vynas iš aukštai įkurtų vynuogynų
30 proc. Sicilijos vynuogynų pasodinti pakrantės lygumose, 5 proc. – kalnuose, o 45 proc. – ant banguojančių kalvų, siekiančių 500 metrų aukštį virš jūros lygio. Etnos ugnikalnis jau du milijonus metų salos dirvas reguliariai tręšia itin derlingais vulkaniniais pelenais. Pietuose prie Sirakūzų vyrauja lengvi smėliniai dirvožemiai, o vakaruose arčiau Marsalos – sunkesni, molingi. Terroir įvairovė lemia vyno stilių įvairovę. Jei senovinė ‘Nero d‘Avola’ auga smėlingame Notto regione, ji turės mažiau taninų, bus kvapnesnė ir ne tokia rūgšti. Regiono specifika paryškinama įmaišant ryškaus žemuogių kvapo ‘Frappato’ vynuogių vyno. Jei ji skinta vakaruose ties Memfiu, bus svaresnė ir tamsesnės spalvos. Riccardo Cotarella, vienas garsiausių Italijos enologų, žavisi ‘Nero d‘Avola’. Jis mano, kad šių vynuogių vynas gali atitikti jo vyndarystės moto – skanu, nes švelnu. Sodrumą suderinkime su švelnumu ir gausime sicilietiško raudonojo vyno aprašymą. Greta dažnai auginamos ir ne mažiau taurios ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Merlot’ ir ‘Syrah’.
Etnos ugnikalnio šlaituose įsikūrę vynuogynai garsėja raudonuoju vynu, kuriam suteikta Etna DOC kilmės nuoroda. Nors vien pernai aukščiausias (3226 m.) veikiantis Europos ugnikalnis keturis kartus grėsmingai spjaudė lavą ir leido dūmus, čia varžomasi dėl kiekvieno vynuogynui tinkamesnio plotelio. „Benanti“ yra garsiausia čia įsikūrusi vyninė, gaminanti raudonąjį ‘Negrello’ (‘Nerello Mascalese’ ir ‘Nerello Cappuccio’) vynuogių vyną. Jo stilius primena Pjemonto vyną – ne itin intensyvios spalvos, labai taniniškas, kol jaunas, tačiau tampa elegantiškas, taurus, kai subręsta (per 4 – 5 metus). Tokį specifinį vyną pasiūlyti tarptautinei rinkai gali tik žmogus, tikintis tuo, ką daro. Giuseppe Benanti atnaujino savo senelių pradėtą veiklą 1988 metais. Kai kurie ‘Nerello Cappuccio’ vynuogių krūmai yra daugiau nei 100 metų amžiaus ir auga neskiepyti į amerikietiškas šaknis (it. - franco di piede). Nors ant ugnikalnio šlaitų gausiai lyja, senos vynuogės nebėra tokios vešlios ir duoda palyginus nedidelį derlių, sukoncentruodamos vulkaninės uolienos minerališkumą ir vynuogių vaisių aromatus.
Sicilija panaši į Naująjį pasaulį tik paviršutiniško stebėtojo akimis. Čia auginamos vietinės į nieką nepanašaus skonio vynuogių veislės. O tarptautinių veislių sodinukai dėl specifinės dirvos ir ypatingo klimato įgauna savitų sicilietiškų savybių. Ir nors geriausią kainą parduotuvėje dažniausiai siūlo didelės, efektyviai veikiančios įmonės ir kooperatyvai, didžiausią džiaugsmą suteiks vynas, kurį pagamino asmenybės, nepabijojusios daryti išskirtinį vyną. Brandžiose rinkose išskirtinumą vertinti jau išmokta, todėl charizmatinių Sicilijos vyndarių vyno ateitis atrodo labai šviesi.
Geriausios Sicilijos vyninės
|
Vyninės pavadinimas |
Baltasis vynas |
Raudonasis vynas |
|
Barbera |
|
** |
|
Benanti |
*** |
*** |
|
Brugnano |
** |
** |
|
Calatrasi |
** |
** |
|
Caruso, Minini |
** |
** |
|
Donnafugata |
** |
*** |
|
Feudo Arancio |
* |
* |
|
Feudo Maccari |
|
*** |
|
Fondo Antico |
** |
** |
|
Planeta |
*** |
*** |
|
Rizzuto |
|
** |
|
Settesoli |
* |
** |
|
Tasca D‘Almerita |
** |
*** |
*** – aukščiausio lygio Sicilijos vyndarys (kai kurie asortimento vynai verti 90 ir daugiau balų iš 100).
** – labai geras Sicilijos vyndarys (kai kurie asortimento vynai verti 88 ir daugiau balų iš 100).
* – geras Sicilijos vyndarys (kai kurie asortimento vynai verti 86 ir daugiau balų iš 100).
Arūnas Starkus
Taip pat skaitykite: