Seimas balsuos už/prieš vyną: V. Mitalas siūlo gruodžio 7-ąją paskelbti Nacionaline vyno kultūros diena

2024-ųjų metų „Vyno dienų“ lankytojai nusprendė, Lietuva nacionalinę vyno kultūros dieną turėtų švęsti gruodžio 7-ąją. Seimo vicepirmininkas V. Mitalas liepos 17 dieną Seimui pateikė pasiūlymą papildyti Atmintinų dienų įstatymą. 

„Vyno dienų“ lankytojai programėlėse gavo biuletenius ir buvo paprašyti balsuoti už Nacionalinę vyno dieną. A. Dovydaitytės nuotr. 

„Vyno dienų“ organizatoriai: tai ne apie mus, tai apie visą Lietuvos vyno kultūrą 

Gegužės mėnesį vykusios parodos „Vyno dienos“ lankytojai šių metų parodos programose rado nuplėšiamą balsavimo biuletenį. Jame buvo kviečiama balsuoti, kada Lietuva galėtų švęsti Nacionalinę vyno dieną. 

Parodos organizatorė Ernesta Palubinskienė komentavo, kad toks balsavimas buvo sugalvotas kaip juokas, parodos komunikacijos tęstinumo dalis. 

„Šiais metais parodos šūkis buvo „Balsuok už vyną“, dėl gegužės ir birželio mėnesį vykusių Prezidento, Europos Paralamento, Eurovizijos rinkimų. Kadagi žmones kvieteme į parodą su šiuo šūkiu, paskutinėmis dienomis supratome, kad jie iš tikrųjų turėtų už kažką balsuoti. 

Kilo mintis, kad kitos vyną gaminančios šalys turi savo Nacionalines vyno dienas, kada švenčia šalies vyndarius, kultūrą, someljė profesijos atstovus. Iki šiol mums tokia diena buvo mūsų paroda „Vyno dienos“, bet kuo toliau diskutavome, tuo labiau supratome - tai ne apie mus," - komentavo E. Palubinskienė. 

„Vyno dienų“ organizatoriai: Rasa Starkus, Ernesta Palubinskienė, Arūnas Starkus. V. Skaraičio nuotr. 

Balsavimo rezultatai 

Iš viso dvi dienas gegužės pradžioje vykusioje parodoje šiais metais dalyvavo per 6000 žmonių, daugiau nei 1000 vyno bendruomenės narių atidavė savo balsą organizatorių inicijuotuose rinkimuose. 

„Vyno dienas“ organizuojančio „Vyno klubo“ bendrasavininkis Arūnas Starkus atkreipė dėmesį, kad pasaulyje yra ne viena vynui skirta diena: visi žinome Jauno vyno šventę (Beaujolais Noveau), minimą trečiąjį lapkričio ketvirtadienį, sausio 22-ąją  kai kas mini vyndarių globėjo šv. Vincento dieną, kalendoriuose yra įrašyta ir Tarptautinė vyno diena. Vyną gaminančios šalys neretai švenčia ir Nacionalinę vyno dieną, kuri svarbi tos šalies vyndarių ir vyno mėgėjų bendruomenei.

Todėl „Vyno dienų“ lankytojams buvo pasiūlyta rinktis iš kelių Lietuvai reikšmingų datų:

Spalio 24 d. – Lietuvoje tą dieną 2011 m. buvo išduota pirmoji mažojo vyndario licencija; 

Gruodžio 7 d. – tą dieną 2021 m. Lietuva Europos Sąjungos buvo pripažinta vynuogininkystės šalimi; 

Lapkričio 12 d. – lietuviškų vynuogių veislių selekcininko Antano Gailiūno (1918–2004) gimtadienis. 

Beveik po lygiai (daugiau nei po 400) balsų surinko spalio 24-oji ir gruodžio 7-oji.

Balsavimas vyko visos parodos metu. V. Skaraičio nuotr. 

Naujos atmintinos dienos pasiūlymas keliauja į Seimą

Anot parodos atidaryme kalbėjusio Seimo vicepirmininko V. Mitalo, 2021 m. būtent gruodžio 7 d. Europos Sąjunga pripažino Lietuvą vynuogininkystės šalimi, o tai buvo vienas didžiausių lūžių Lietuvos vyndarystės ir vynuogininkystės istorijoje.

„Tai į šalį padėjo pritraukti ir naujų  ES paramos rūšių, ir sukūrė naują žemės ūkio sritį. 

Nacionalinės vyno kultūros dienos paskelbimas suteiktų daugiau galimybių vyndariams stiprinti ir plėsti savo ūkinę veiklą – taip būtų plėtojamos vyndarystės tradicijos. Besikeičiantis požiūris į kokybiško vyno gamybą skatintų licencijuotis, prisidėtų prie šešėlinės ekonomikos mažinimo. Kartu skatintų auginti vynuoges, net ir negaminant vyno, bet tiekiant žaliavas kitiems“, – sako Seimo Laisvės frakcijos seniūnas V. Mitalas. 

Aiškinamajame projekto rašte rašoma, kad naujai minima Nacionalinė vyno kultūros diena skatintų vietinį turizmą, ypač kaimo vietovėse, toliau nuo didžiųjų miestų. Vietinio vyno gamyba bus auganti verslo, turizmo ir kultūros šaka. Vynuogynų plėtrai iki tol netinkamose teritorijose darys įtakos ir klimato pokyčiai – dabar vynuogynų ir vyndarių gausėjimas tapo jau labai pastebimas kaimyninėje Lenkijoje.

Seimo vicepirmininkas V. Mitalas išgirdo vyno bendruomenės balsą - tokia diena reikalinga dėl daugelio priežasčių. V. Skaraičio nuotr. 

Data išrinkta po konsultacijų su vyndarių bendruomene

„Norėjome, kad diena būtų švenčiama Lietuvos vynininkų bendruomenės, todėl po bendrojo balsavimo atrinkę du finalininkus sprendimo teisę nutarėme atiduoti keturioms Lietuvoje veikiančioms vyndarių ir vynuogininkų asociacijoms. Jie buvo už tai, kad Nacionalinę vyno dieną Lietuvoje minėtume gruodžio 7-ąją, tačiau sprendimas nebuvo lengvas ar vienbalsiai priimtas,” – komentavo parodos organizatorius Arūnas Starkus.

Lietuvos vynuogininkų asociacijos prezidentas Ramūnas Pilvelis kalbėjo, kad Lietuvos įtraukimas į Europos Sąjungos vyndarystės žemėlapį buvo vienas didžiausių lūžių Lietuvos vyndarystės ir vynuogininkystės istorijoje. „Tai į šalį padėjo pritraukti ir naujas ES paramos rūšis, ir sukūrė naują žemės ūkio sritį, ir atkreipė politikų dėmesį į vietinius vyndarius,“ – komentavo asociacijos prezidentas, pats svariai prisidėjęs prie ES sprendimo parengimo.  

R. Pilvelis kalba kasmetiniame Lietuvos vyndarių forume. A. Dovydaitytės nuotr. 

Spalio 24-oji ne mažiau svarbi data, kurią taip pat verta minėti kasmet

Vis dėlto R. Pilvelis neneigė, kad ir spalio 24-oji Lietuvos vyndarystės istorijoje yra itin svarbi data. Šią dieną  2011 m. Česlovas Ramoška iš Šilutės raj. tapo pirmuoju mažuoju vyndariu, gavusiu vyno gamybos licenciją Lietuvoje. „Didelė pagarba jam, visi žino, kiek sunkaus darbo jis turėjo įdėti, kad tai pasiektų,“ – sakė R. Pilvelis.

Česlovas Ramoška pasakojo, kad licenciją gauti jam užtruko 5 metus ir būtent ši data asocijuojasi su legalios ir oficialios vyndarystės Lietuvoje pradžia.

Šiuo metu licencijų gavimo procesas, palyginus su 2011-aisiais, yra gerokai paprastesnis, tačiau daugeliui vyndarių vis tiek per brangus ir per sudėtingas, juolab kad net gavus licenciją pagaminto vyno nebūtų galima reklamuoti, o lietuviško vyno kainos su atvežtinių vynų kainomis taip pat nekonkuruoja, mat gamybos kaštai – daug didesni. 

Daug vyndarių dar nedrįsta licencijuotis

Ernestas Aušvicas, Lietuvos nacionalinės vyndarių asociacijos vadovas, kasmet Lietuvos someljė asociacijos organizuojamame lietuviško vyno čempionate yra apdovanojamas medaliais už vyno kokybę. Vis dėlto jo vyno nerasi parduotuvėje, nes jis yra nelicencijuotas vyndarys. Apie licenciją Ernestas svarsto jau keletą metų, tačiau dėl minėtų iššūkių pradėti proceso dar nesiryžta.

Licencijų svarbą pabrėžė ir Giedrius Kaukas, Lietuvos vyndarių gildijos atstovas ir licencijuotas šermukšnių vyno gamintojas. Anot jo, spalio 24-ąją kasmet prisiminti taip pat būtina, mat ši data davė pradžią šešėlinės prekybos mažinimui Lietuvoje ir parodė, kad nors ir sunkiu keliu, kiekvienas save gerbiantis vyndarys turėtų formalizuoti ir legalizuoti savo darbą.

Lietuvoje šiuo metu yra per 16 licencijuotų vyndarių, o štai kaimyninėje Latvijoje skaičius viršija 130.

Vis dėlto tiek E. Aušvicas, tiek R. Pilvelis bei Lietuvos vyndarių asociacijos prezidentas Erikas Augustinavičius tiki, kad Europos Sąjungos dėmesys Lietuvai kartu su gegužės 9 dieną priimtais LR Seimo alkoholio reklamos ir prekybos įstatymų atlaisvinimu prisidės prie licencijų padaugėjimo Lietuvoje.

„Nuo šiol apie vyną galima kalbėti viešumoje šiek tiek daugiau, apie jį per ES paramos prizmę kalba net ministerijos, informacija ir edukacija nebetraktuojama kaip reklama, o mugėse bus galima pardavinėti vyną ir midų – visa tai tikrai matome kaip lūžio tašką,“ – komentavo „Šušvės midaus“ vyndarys E. Augustinavičius.

Nors, anot jo, daug mieliau vyno dieną jis Lietuvoje minėtų vasarą – kai švęsti galima vynuogynuose, gėlių, uogų ir medų nešančių bičių apsuptyje.

Kėdainių rajone įsikuręs vyndarys Ernestas Aušvicas. A. Dovydaitytės nuotr. 

Bet ar iš tikrųjų oficialiai švęsime Nacionalinę vyno kultūros dieną?

Tam, kad atmintina diena taptų oficiale - tautos balso nepakanka. 

Susisiekę su virtualaus šventinių dienų kalendoriaus „Day.lt“ bendrasavininke Loreta Klebonaite-Šeibak organizatoriai greitai suprato, kad neformalaus balsavimo ir parodos iniciatyvos nepakaks, kad gruodžio 7-oji patektų į plačiai Lietuvoje naudojamą kalendorių.

„Dažnai sulaukiame įvairių žmonių grupių prašymų įtraukti į elektroninį kalendorių naujas šventes. Tačiau norint, kad šventė būtų oficiali ir įtraukta, reikėtų kreiptis į LR Seimą, kuris tvirtina Lietuvos Atmintinų švenčių sąrašą. Vis dėlto neretai žmonės galvoja, kad tai pernelyg sudėtingas procesas ir prašo paskelbti tiesiog neformalią šventę. Pvz., taip yra įsitvirtinusi Kliento diena, kuri netgi išpopuliarėjusi užsienyje, tad iš dalies jau gali būti laikoma tarptautine švente,” – sakė L. Klebonaite-Šeibak.

Vis dėlto, šia idėja tikėjo ir progresyvūs Seimo nariai. Nacionalinė vyno kultūros diena reikštų daugiau dėmesio ūkininkams, vyndariams, daugiau kalbų apie licencijų svarbą, šešėlinės prekybos mažinimą ir stigmos naikinimą. Tad po dviejų mėnesių nuo „Vyno dienų“ balsavimo - Nacionalinės vyno kultūros dienos klausimas pagaliau pasiekė ir oficialias Seimo duris. 

Ar tai taps realybe? Ar esame tam pasiruošę? Laukiame Seimo balsavimo UŽ arba PRIEŠ kutūrą.