Prie Mozelio

  Mozelio upės slėnis – vienas nuostabiausių Vokietijos kampelių. Idiliškai, lėtai vingiuoja upė, o abiejuose krantuose terasomis kyla vynuogynai. Tai labai kaimiška, be urbanistinių intarpų vietovė. Beveik per šimtą kilometrų nusidriekusiame regione rasime tik nedidelius, snaudžiančius miestelius. Tačiau kaip tik čia, tuose snaudžiančiuose miesteliuose, daromi geriausi vokiški rislingai.

  Kas nors kartą yra pajutęs mineralinį rislingo šaltumą, citrininę gaivą, aštrią kaip skustuvas rūgštį, o po ilgų brandinimo metų – ir ilgą naftos poskonį, tas ilgam lieka rislingo vergas. Rislingas – Vokietijos vyno karalius, apsigyvenęs Mozelio slėnyje. Sakoma, kad prieš šimtą metų butelis „Wehlener Sonnenuhr“ kainavo tiek, kiek keturi buteliai „Chateau Latour“! Savo klestėjimo laikais Mozelis stebino ne tik vynais, išreiškiančiais puikias terroir savybes, bet ir valdžios požiūriu: buvo finansuojama naujų vynuogynų sodinimas sunkiai prieinamuose šlaituose ir mažinami mokesčiai vynui, siekiant padidinti jo eksportą.

  Mozelio vynuogynai

  Pagal Vokietijos vyno hierarchijoje galiojančią Prädikat sistemą vyno kokybė nustatoma atsižvelgiant į misoje sukauptą cukraus kiekį, todėl saldieji vynai vertinami aukščiau nei sausieji. Šiuo metu rinkos poreikiai keičiasi, net ir Vokietijoje geriama daug mažiau saldaus ir pusiau saldaus vyno, tad  Mozelyje taip pat vyksta vertybių perkainojimas. Nors Mozelio vyndariai galėtų  į tai žiūrėti ir atsargiau, bet mados poreikiai vis tiek užkabina ir juos. Prädikat sistema, nežiūrint visų trūkumų, gana gerai atspinti kaip tik Mozelio terroir. Sausieji vynai čia ne tokie vykę kaip kituose regionuose, be to, labai priklauso nuo vynmečio. O štai salstelintys ir saldieji Mozelyje dažnai būna aukščiausios kokybės.

  Mozelio šlaitų terroir toks skirtingas, kad vyno kokybei labai didelę reikšmę turi kokiame sklype ir vynuogyne pagamintas vynas. Vyndariai čia turi dažniausiai po keletą ar keliolika hektarų žemės įvairiuose vynuogynuose. Retai kuris valdo visą sklypą, kaip „Reichsgraf von Kesselstatt“ vyninė, kuriai priklauso status „Josephshofer“ šlaitas. „Becker-Steinhauer“ ūkis taip pat monopoliškai valdo „Carlsberg“ vynuogyną Feldenco (Veldenz) vietovėje.

  Mozelis garsėja saldžiais rislingais: nuo švelnaus Kabinett iki viliojančio trockenbeerenauslese. Jei kas nemėgsta saldžiųjų, ras ir sausų, tačiau tikrai kilmingus sausus vynus galima pagaminti tik iš vynuogių, augančių ant stačių šlaitų. Dirva tokia įvairi, kad vos už kelių šimtų metrų vynas bus visiškai skirtingas. Todėl ant etikečių reiktų ieškoti geriausių vynuogynų: „Sonnenuhr“, „Zeltingen“, „Wehlen“, „Domprobst“ (Grachas), „Doctor“ (Bernkastelis), „Juffer“ (Braunebergas), „Goldtropfchen“ ir „Domherr“ (Piesportas).

  Ankstyvą pavasarį teko lankytis pas keletą Vidurio Mozelio vyndarių, kurie vokiškuose „Gault Millau“ ir „Eichmann“ vyno vadovuose žymimi trimis ar keturiomis kekėmis, t. y. verti dėmesio. Tai buvo  vyninės „Carl Loewen“, „Becker-Steinhauer“, „Selbach-Oster“, „Markus Molitor“ ir „Reichsgraf von Kesselstatt“. Net trys iš jų turi sklypus geriausiuose vynuogynuose.

  „Zeltingen“ ir „Wehlen“ vynuogynai

  Kai Mozelio vyndarių klausi, koks gi terroir skirtumas tarp greta esančių garsiausių regiono vynuogynų „Zeltingen“ ir „Wehlen“, kurių šlaitai turi tokią pat ekspoziciją ir tokią pat pilkojo devoninio skalūno dirvą, jie išsisuka nukreipdami kalbą į filosofines abstrakcijas.

  Anot vadovėlio, vynas iš „Wehlen“  turi švelnių citrusinių aromatų puokštę, burnoje juntamus sultingus vaisius ir puikiai subalansuotą rūgštingumą bei „akmenišką“ finišą. Vynai iš „Zeltingen“ yra labiau sunokę ir subtilesnės struktūros.

  Kalbintas vietos vyndarys vynus iš „Wehlener Sonnenuhr“ apibūdino kaip elegantiškus, svarius, rafinuotos struktūros ir ryškaus charakterio, turinčius tobulą tarp minerališkumo ir saldumo balansą. Jo nuomone, tai geriausi apylinkės vynai.  

  Degustacijos atskleidė, kad vyno kokybė priklauso nuo gamintojo, derliaus metų ir uogų nokumo. Todėl sunku pasakyti, kuris vynuogynas geresnis, nes geriausiuose vynuose abu regisi tobuli.

  Vyninė „Selbach-Oster“ taip pat gamina vynus iš šių vynuogynų. Jie kristaliniai, švarūs, be jokio koketiškumo šešėlio, subalansuoti, pasižymintys puikiai suderintu vaisiškumu ir išraiškingu minerališkumu. Kai kas sako, kad jie reprezentuoja vokiškumo kvintesenciją: nepasižymi išskirtiniu sodrumu, ypač kol jauni, tačiau turi grakštumo, tiesiog šoka ant gomurio nelyginant plevėsuojantis balerinos vualis. Tai nėra meditacijos vynas, vyninei geriausiai pavyksta kasdieniai vaisiški Kabinett vynai.

  Iš ragautų sausų rislingų patiko „Becker-Steinhauer“ vyninės vynai iš „Zeltinger Schlossberg“ vynuogyno. Rudasis skalūnas suteikia pikantiško minerališkumo ir sklandaus, tvaraus skonio. Panašiai kaip „Selbach-Oster“ vynai, šie rislingai taip pat nedemonstruoja jėgos, tiesiog yra elegantiški, subtilūs. Citrusinių vaisių ataka burnoje pereina į sūroką minerališką pabaigą, dažnai su baltųjų pipirų natomis. Viena vertus, šie vynai turi tvirtą struktūrą, tačiau, kita vertus, išlaiko stebėtiną subtilumą. Idealiai sujungia priešingybes.

  Markusas Molitoris (Markus Molitor), kurio vardu vadinamas ūkis, atstovauja aštuntai vyndarių šeimos kartai. 1984 metais būdamas 21 metų ėmėsi vadovauti ūkiui ir nuo tada pasiekė gražių laimėjimų. Per dvidešimt su trupučiu metų jis praplėtė vynuogynų plotą iki 40 ha, o jo daromi vynai tapo plačiai žinomi.

  Markusas Molitoris Mozelyje yra ekologiško vyno guru. Jis ne tik taiko biodinaminius ūkininkavimo metodus, bet ir jo vynai fermentuojami spontaniškai. Natūralios mielės turi perteikti visą terroir esmę. Be to, Molitorio vynai ilgai laikomi su nuosėdomis, todėl įgyja tvirtesnį kūną. Vyndarys pabrėžia, kad vynus ilgam laikymui.

  Markuso Molitorio ūkis yra pačioje Mozelio slėnio širdyje ir susideda iš nedidelių, kartais net mažesnių nei 1 ha, sklypelių įvairiuose slėnio vynuogynuose. Dėl šlaitų statumo ir skalūninės šiferio dirvos ypatumų tuose vynuogynuose nenaudojama jokia technika, taip pat ir skinant derlių.

  Ūkyje derlius nurenkamas pačiame sezono gale. Uogos renkamos į nedidelius konteinerius ir kuo greičiau gabenamos į spaudyklą. Fermentacija vyksta tik su natūraliomis mielėmis sename rūsyje. Viena dalis misos fermentuojama nerūdijančio plieno talpose, o kita dalis (apie 40 proc.) – ąžuolinėse statinėse. Planuojama šią dalį didinti iki 60 proc. Pasibaigus fermentacijai, gana ilgai jaunas vynas laikomas su nuosėdomis, po to lengvai filtuotas išpilstomas į butelius. Markusas yra iš tų Mozelio vyndarių, kurie rislingus brandina statinėse, nebijodami jog „ąžuolas užmuš terroir“.

  M. Molitoris mėgsta eksperimentuoti, todėl 3 proc. savo vynuogynų paskyrė ‘Pinot Noir’ vynuogėms. Ribodamas derlingumą ir taikydamas ilgesnę fermentaciją vyndarys sugebėjo iš šių vynuogių padaryti labai gerą Mozelio raudonąjį vyną, pelniusį „Grand Prix“.  Beje, „Pinot Noir“ vynas Mozelyje dabar tampa madingas, jį bando gaminti daugelis vyndarių.

  Vyninės „Reichsgraf von Kesselstatt“ istorija labai ilga. 1999 metais vyninė šventė savo 650 metų jubiliejų. Šiuo metu ją valdo Annegret Reh-Gartner ir jos vyras Gerhardas Gartneris. 2000 metais vyninės sumažino bendrą vynuogynų plotą nuo 55 ha iki 36. Buvo palikti geriausi vynuogynai, o kiti parduoti arba išnuomoti. Taip pat atlikta griežta vynmedžių atranka.

  Vyninės „Reichsgraf von Kesselstatt“ didžiausias turtas yra nepakartojami Mozelio, Saro ir Ruverio upių šlaitų vynuogynai. Statūs skardžiai sudaro išskirtines sąlygas sunokinti puikius ir savitus ‘Riesling’ vynuogių derlius. Iš jų pagaminti vynai yra ypatingai individualūs, turintys savitą charakterį.

  Geriausieji vyninės vynuogynai Mozelio slėnyje: „Joephshofer“, „Bernkasteler Doctor“, „Brauneberger Juffer-Sonnenuhr“, „Graacher Domprobst“, „Piesporter Domherr“, „Piesporter Goldtropfchen“, „Wehlener Sonnenuhr“, Saro slėnyje: „Scharzhofberger“, „Ockfener Bockstein“, „Wiltinger Braunfels“; Ruverio slėnyje – „Kaseler Nies‘chen“.

  „Josephshofer“ – vyninės pasididžiavimas. Pirmąkart šis vynuogynas buvo prieš 1100 metų. Nedidelis (4,8 ha), tačiau labai geras vynuogynas tada priklausė vienuolynui. 1858 metais bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės, ir vynuogyną įsigijo grafas Kesselstattas. „Josephshofer“ vynuogynas yra garsaus vyno kaimelio Gracho (Graach) dalis, jis įsiterpęs tarp „Graacher Domprobst“ ir „Wehlener Sonnenuhr“ sklypų. Pietinė ekspozicija, status šlaitas, siekiantis 60–70 laipsnių, devoninis skalūnas su nemažu kiekiu sunkios žemės tiekia svarius, pikantiško skonio ir didelio brandinimo potencialo vynus. Juose dažnai juntami persikų, lauko gėlių ir prieskonių aromatai.

  Skirtingas kiekvieno vynuogyno terroir lemia skirtingas vynų savybes. Todėl geriausių Mozelio vynų etiketėse visada randame sklypo (vynuogyno) pavadinimą.

Taip pat skaitykite:

• Šiaurinis vyndarystės bastionas
• Svajonė pildosi Mozelio šlaituose
• Ant griliaus kepta kiauliena su jaunu vokišku rizlingu