Ieškant gero „Pinot Noir“: svarbiausia yra ne galutinis tikslas, o pati kelionė

„Kai „Pinot Noir“ gamintojams pavyksta, vynas turi viską: nuostabų aromatą, šilkinę tekstūrą, ryškią rūgštį ir švelnius taninus. Kaip toks vynas gali nepatikti?!“ – Natasha Hughes, vyno magistrė.

Subtilaus skonio „Pinot Noir“ geriau neperlaikyti ąžuolo statinėse, mano Armand Heitz – kylanti naujos kartos Burgundijos žvaigždė

Dievas sukūrė 'Cabernet Sauvignon', o velnias – 'Pinot Noir' 

‘Pinot Noir’ vynuogių kekės tankios, o uogų odelė labai plona, tad jos linkusios lengvai pasiduoti vynuogyną puolančioms ligoms – puviniui, grybeliui ir miltligei. Taip pat šioms vynuogėms kenkia didelė tiesioginė saulės spindulių kaitra, uogos itin jautrios temperatūros svyravimui. Dažnai net besiribojančių vynuogynų vynas dėl dirvožemio ir mikroklimato skirtumų būna visiškai skirtingo skonio, nors ir pagamintas lygiai taip pat. Kadangi subtilios uogos reikalauja labai daug priežiūros, pagaminti „Pinot Noir“ vyną yra ne tik sudėtinga, bet ir brangu.

Ne veltui žymus Amerikos vyndarys André Tchelistcheffas yra ištaręs garsiąją frazę, kad „Dievas sukūrė 'Cabernet Sauvignon', o velnias – 'Pinot Noir'.“ 

Pinot Noir vynuogių kekės primena kankorėžius. Nuotrauka iš Clos Henri ūkio Marlbore, Naujojoje Zelandijoje 

Jos didenybė Burgundija

Someljė Rajatas Parras knygoje „Somėljė skonio atlasas“ (Sommelier‘s atlas of taste) rašo, kad geriausi Burgundijos vynai „stebuklingai sujungia visas išgirtąsias, kartais prieštaringas, Burgundijos savybes. Jie gali būti intelektualūs ir kartu hedonistiški. Jie gali būti griežti, bet kartu ir dosnūs. Jie gali būti išraiškingi, bet kartu ir lengvi. Aristokratiški, bet kartu patrauklūs ir neišrankiam vartotojui. Minerališki, bet kartu ir vaisiški. Gilūs ir džiaugsmingi.“ Iš tinkamoje vietoje auginamų ir palankių oro sąlygų sulaukusių vynuogių galima sukurti nuostabiausio skonio vyno, tačiau labai retai ir tik tam tikruose ploteliuose visos aplinkybės susiklosto idealiai. Tokio vyno pagaminama itin nedaug, o jo paklausa rinkoje didelė. Kai rašau šias eilutes, visi 10 brangiausių pasaulio raudonųjų vynų yra pagaminti iš Burgundijos „Grand Cru“ vynuogynuose sirpusių ‘Pinot Noir’ vynuogių. 150-ies populiariausių Burgundijos vynų krepšelio kainos indeksas per penketą pastarųjų metų išaugo daugiau nei dvigubai. 

Burgundijoje ‘Pinot Noir’ klesti gerai drenuojamose kalkakmenio dirvose. Daugiau kalkakmenio turintis dirvožemis duoda lengvesnį ir elegantiškesnį vyną, o štai didesnis mergelio ar molio kiekis – galingesnio ir išraiškingesnio stiliaus vyną. Dauguma geriausių „Grand Cru“ vynuogynų yra šlaitų viduryje, kur viršutinis dirvožemio sluoksnis itin plonas ir glaudžiai besiliečiantis su 175–150 mln. metų senumo šlaito uoliena. Tačiau vynmedžių šaknys gali prasiskverbti pro menkiausią plyšį joje ir kartais gali siekti kelias dešimtis metrų. Šlaitų papėdėje esantis vandeniui atsparesnis sąnašinis molis lemia galingo skonio, tačiau ne tokį elegantišką vyną.

Šiaurinėje Burgundijos dalyje esančiame Côte de Nuitse gaminamas unikaliausias, rečiausias ir brangiausias raudonasis pasaulio vynas. Čia vyraujantis kalkakmenio ir molio dirvožemis lemia vyno skonio sodrumą ir kompleksiškumą, o pasitaikančios geležies bei žvyro sankaupos suteikia savito prieskoniškumo ir minerališkumo. Salvadoras Dali savo mylimąją Gają mokė, kad geriausias Côte de Nuitso vynas „neverčia kalbėti; tai tylos vynas, kuris jau viską pasakė; tai meditacija, kuriai jau nieko nebetrūksta."

Penki "Pinot Noir" skoniai iš vieno Morey Saint Deniso kaimelio Burgundijoje. "Domaine Ponsot" ūkis

Côte de Nuitse kaimeliai: 

Gevrey-Chambertin – galingas, sodrus, itin minerališkas „Pinot Noir“ su gervuogių ir trešnių natomis.
Morey-Saint-Denis – gilaus, bet kartu ir subtilaus skonio vynas, su braškių, aviečių, džiovintų rožių ir prieskoninių žolelių tonais.
Chambolle-Musigny – elegantiškas ir subtilus, būdingo braškių, aviečių ir džiovintų rožių aromato vynas.
Vosne-Romanée –  itin kompleksiško skonio vynas su trešnių, prieskonių ir raudonžiedžių gėlių tonais. Šioje vietovėje yra daugiausia „Grand Cru“ statusą turinčių vynuogynų.
Nuits-Saint-Georges – tamsios spalvos, struktūriškas ir išraiškingas vynas su trešnių, prieskonių ir juodžemio natomis. 

Centrinėje Burgundijos dalyje esantis Côte de Beaune’as garsėja vaisiškesniu vynu:

Volnay – elegantiškiausias Côte de Beaune’o vynas su dominuojančiais vyšnių, aviečių ir džiovintų rožių bei prieskonių tonais.
Pommard – galingas, struktūriškas ir taniniškas vynas su būdingomis juodųjų serbentų ir tręšnių natomis.
Beaune – vaisiškas, tačiau lengvesnis nei „Pommard“ vynas. Sirpios vyšnios ir gervuogės bei subtilus gėliškumas ir vidutinio intensyvumo taninai. 

Tačiau domintis Burgundijos vynu toli gražu neužtenka žinoti kaimelių ir juose esančių vynuogynų pavadinimų bei jų unikalių savybių. Galutinei vyno kokybei ne mažiau (o gal net ir daugiau) svarbus gamintojas, jo derliaus atranka ir reputacija. Net nekilmingų plotelių vynas iš geriausių gamintojų rūsių būna itin kompleksiško ir įsimintino skonio, o štai brangios apeliacijos vynas iš žemesnės reputacijos gamintojo gali reikšti, kad jis tiesiog nupirko vynuoges, kurios neatitiko kitų gamintojų iškeltų standartų... Tad net tos pačios apeliacijos (ar net nedidelio vynuogyno joje) vyno, pagaminto skirtingų gamintojų, kaina gali skirtis dešimtis kartų. Deja, kartu ir aromato bei skonio kompleksiškumas. 

Burgundijos „Pinot Noir“ fenomeną labai gražiai aprašė JAV rašytojas ir vyno entuziastas Jay‘us McInerney‘us: „Nesiryžtu rekomenduoti Burgundijos vyno plačiajai visuomenei, na, nebent esate pasiryžę rizikuoti savo dvasios ramybe, kad patirtumėte vieną labiausiai jaudinančių pojūčių, kokius tik galima patirti nepažeidžiant įstatymų ir už lovos ribų...“

Volnay - vyšniomis ir avietėmis kvepiančio, švelnaus, vaisiško "Pinot Noir" kaimelis Côtes de Beaune'e Burgundijoje 

„Pinot Noir“ pasaulyje

„Kiti irgi gamina gerą „Pinot Noir“ vyną, bet joks vynas nekursto tiek aistrų kaip Burgundijos. Joks kitas vynas nėra toks prancūziškas. Kalifornijoje kai kas gamina nuostabų „Pinot Noir“, tačiau lyginti Kalifornijos vyną su burgundiškuoju – tai lyg lyginti „Empire State“ pastatą su Dievo Motinos katedra“ – taip apie kitų šalių „Pinot Noir“ atsiliepė Kermitas Lynchas 1988 m. paties parašytoje knygoje „Adventures on the wine route“. Nors jo žodžiai skamba įtaigiai, tačiau besąlygiškai pritarti negalime. Iš ‘Pinot Noir‘ vynuogių didingą vyną įmanoma sukurti ne tik Burgundijos dirvožemyje!

Kiti Prancūzijos regionai

Į rytus nuo Burgundijos esančio Jura regiono klimatas yra žemyninis, daug kuo panašus į Burgundijos, tačiau gali būti šaltesnis, ypač žiemą. Vynuogynų dirvožemis paprastai sudarytas daugiausia iš molio žemesnėse lygumose, o aukštesnėse vietose – iš kalkakmenio. „Pinot Noir“ čia būna net šviesesnės spalvos ir lengvesnis nei gretimoje Burgundijoje. Nors prie Vokietijos sienos esantis Elzasas garsėja savo baltaisiais vynais, visgi nuo seno čia gaminami ir itin kokybiški, ryškaus skonio „Pinot Noir“. Nuo 2022 m. derliaus dviem vynuogynams – „Hengst“ bei „Kirchberg de Barr“ – leista „Gran Cru“ nuorodą naudoti ir raudonajam „Pinot Noir“. Vogėzų kalnų papėdėje esančiam Elzasui tenka pats mažiausias kritulių kiekis Prancūzijoje, tad vynas čia sodraus, išraiškingo ir prieskoningo skonio.

Vokietija

Vokietijoje ‘Pinot Noir‘ vynuogės dažniausiai vadinamos ‘Spatburgunder‘. Daugiau nei pusė šių uogų sirpsta saulėčiausiame Badeno regione šalies pietuose (kitapus Reino upės keliaujant nuo Elzaso Prancūzijoje). Dominuoja kriauklingas kalkakmenio ir priemolio dirvožemis. Kaizerštulio apylinkėse yra vulkaninio dirvožemio. Badeno „Pinot Noir“ būna ryškios spalvos ir sodraus skonio, vaisiškas. O štai šiauriau esančiame, bet irgi su Elzasu Prancūzijoje besiribojančiame Pfalco regione vyrauja priemolis, besimaišantis su kreida, moliu, spalvotu smiltainiu ar smėliu. Pfalco „Pinot Noir“ pasižymi ryškiu raudonųjų uogų – aviečių ir braškių – skoniu, dažnai turi gėlių bei prieskoninių žolelių natų. Prie tos pačios Reino upės, tik dar šiauriau esančiame Reingau regione klimatas vėsesnis nei Badeno, bet šiek tiek šiltesnis nei Pfalco. Reingau „Pinot Noir“ dažniausiai yra lengvesnis ir kiek šviesesnis nei Badeno, bet šiek tiek sodresnis nei Pfalco vynas.

Naujoji Zelandija

Šiauriniame Pietų salos gale esantis Marlboro (Marlborough) regionas garsėja vėsesniu klimatu, dideliu saulės spindulių kiekiu, dirvožemiu, sudarytu iš aliuvinių nuosėdų, kurios yra žvyro, smėlio ir dumblo mišinys. Tad čia gaminamas „Pinot Noir“ yra ryškaus raudonų uogų aromato su čiobrelių ir raudonėlių natomis. Įprastai tai lengvas vynas su vidutiniu taninų kiekiu. Centrinis Otagas, esantis pietinėje Pietų salos dalyje, yra piečiausias pasaulyje vynuogių auginimo regionas. Regiono klimatas žemyninis, jam būdingos karštos vasaros ir šaltos žiemos. Centrinio Otago dirvožemis daugiausia yra iš skalūnų, kurie gerai sulaiko vandenį. Dėl to „Pinot Noir“ vynams būdingas intensyvesnis tamsių vyšnių ir gervuogių aromatas, jis sodresnis ir ryškesnis nei Marlboro vynas ir turi daugiau taninų. 

Italija

Italijoje ‘Pinot Nero‘ vadinamos vynuogės daugiausia auginamos Alto Adidžės regione šalies šiaurėje, Dolomitinių Alpių papėdėje. Dominuoja dolomito kalkakmenio, granito dirvožemis, o vietomis pasitaikantis porfyras lemia gerą drenažą ir vyno minerališkumą bei kompleksiškumą. Dauguma geriausių ‘Pinot Nero‘ vynuogynų plyti aukštai virš jūros lygio esančiuose kalnų šlaituose. Vyrauja vėsus klimatas,  dideli paros temperatūros svyravimai – šiltos dienos ir vėsios naktys, todėl vynuogės bręsta lėtai ir tolygiai, išsaugodamos rūgštingumą ir aromatą.

„Pinot Nero“ Alto Adidžėje būdingos sirpių vyšnių ir slyvų natos, minerališkumas ir glotnūs taninai. Šiaurės rytuose esančiame Friulio regione „Pinot Nero“ skonį formuoja smiltainio ir kalkakmenio dirvožemiai bei nuo jūros pučiantys vėjai. Įprastai nesodrus, minkštų taninų vynas kvepia braškėmis, avietėmis ir prieskoniais. Nors Sicilija nėra tipiška „Pinot Nero“ augavietė, visgi vynuoges pasodinus aukštai ant vulkaninio Etnos ugnikalnio dirvožemio, jų vynas teikia daug vilčių. Porėtas ir itin laidus Etnos dirvožemis, kuriame gausu mineralų ir maistinių medžiagų, vynui suteikia unikalumo – čia jis lengvesnis ir subtilesnis nei kituose regionuose, kvepia vyšniomis, aveitėmis, rožėmis ir yra minerališko poskonio.

JAV ir filmo „Klystkeliai“ efektas

JAV ‘Pinot Noir’ itin populiarios – šiomis vynuogėmis užsodintas plotas nuolat auga. Šiuo metu Jungtinės Valstijos jau užima antrąją vietą po Prancūzijos pagal ‘Pinot Noir‘ užsodintų vynuogynų plotą.

Prie veislės populiarumo nemažai prisidėjo ir 2004-aisiais pasirodęs Holivudo filmas „Klystkeliai“ (Sideways), kuriame pagrindinis herojus Mailzas štai taip pasakojo apie „Pinot Noir“ vyną: „Tik tuomet, kai kas nors skiria itin daug laiko bei pastangų išties suprasti ‘Pinot Noir“ vynuoges ir atskleisti jų galimybes, galime ir mes pajusti  patį įtaigiausią, nuostabiausią, subtiliausią ir labiausiai jaudinantį vyno skonį pasaulyje.“

Per dvidešimtmetį šių vynuogių plotas JAV padvigubėjo. Kalifornijoje sirpsta daugiau nei pusė visų JAV ‘Pinot Nero‘ vynuogių. Šio didelio regiono dirvožemis įvairus: tai ir smėlingas priemolis Rusų Upės slėnyje (Russian River Valley), ir granitas bei skalūnas Santa Lusijos slėnyje (Santa Lucia Valley). Kur kas šiltesnis klimatas lemia ir sodresnį bei ryškesnį vyno stilių, kuriam būdingas sirpių trešnių, gervuogių, mėlynių ir prieskonių aromatas.

Įdomu, kad Kalifornijoje itin ryškus „Klystkelių“ poveikis: vyno populiarumas auga greičiau, nei prisitaiko vyno mėgėjų skonis. Kai kurie didieji itin išpopuliarėję gamintojai tiesiog ėmė taikyti „Pinot Noir“ prie sodraus ir ekspresyvaus „Zinfandel“ bei „Cabernet Sauvignon“ vyno mėgėjų skonio. Tam jie į vyną šiek tiek įmaišo kitų sodraus skonio vynuogių ir stengiasi kuo vėliau nurinkti derlių, kad uogos būtų labiau sunokusios ir ne tokios rūgščios.

Tom Gerrie ir Daniel Estrin iš vienos žymiausių Oregono Eola Amity AVA vyninės „Cristom”

Situaciją neblogai iliustruoja faktas, kad kone populiariausiame JAV „Pinot Noir“ vyne yra apie 15 g/l likutinio cukraus, jo spalva tamsi, o skonis ryškus bei itin vaisiškas, turi nedaug rūgšties. Vakarų pakrantės šiaurėje esantis Oregonas neretai vadinamas JAV Burgundija. Ir tikrai ne veltui – vulkaninės kilmės dirvožemis su geležies ir molio priemaišomis bei vėsus jūrinis klimatas su ryškia Ramiojo vandenyno įtaka sudaro labai palankias sąlygas ‘Pinot Noir‘ vynuogėms klestėti. Prie regiono populiarumo nemenkai prisidėjo ir žymių Burgundijos vyndarių projektai Oregone: steigiamos vyninės, nuolat konsultuojami vietiniai vyndariai. Regiono „Pinot Noir“ įprastai būna taurus ir kvapnus, elegantiškas su dominuojančiais vyšnių, aviečių, serbentų ir gėlių aromatais bei minkštais taninais. Nedidelis pagaminamo vyno kiekis ir milžiniška paklausa lemia itin negausų jo eksportą už JAV ribų.

Sėkmingų „Pinot Noir“ vyno pavyzdžių yra ir kitose šalyse.

Štai vėsiame PAR Hemelio prie Ardo (Hemel-en-Aarde) regione pietuose vyrauja itin burgundiškas mikroklimatas, leidžiantis vyndariams gaminti tauraus ir elegantiško stiliaus vyną.

Geriausi Čilės „Pinot Noir“ gaminami vėsesniuose Kasablankos, Limari ar net Maljeko slėniuose.

Australijoje geriausi „Pinot Noir“ gaminami Viktorijoje, Jaros slėnyje, vėsiame Adelaidės Kalvų regione Pietų Australijoje bei Tasmanijoje. 

„Pinot Noir“ skonis itin gerai perteikia unikalius kiekvienos augavietės bruožus, o tai lemia stulbinančią šio vyno įvairovę. 1934 m įkurtos Burgundijos vyno populiarintojų ir globėjų organizacijos „Chevaliers du Tastevin“ moto – Jamais en vain, toujours en vin (Niekad veltui, visad su vynu) – puikiai iliustruoja, kad ieškant tobulo „Pinot Noir“ vyno svarbiausia yra ne galutinis tikslas, o pati kelionė.