Prieš 20 metų didžioji dauguma Izraelio valstybėje gaminamo vyno buvo raudonasis košerinis vynas ir, kaip pripažįsta vietiniai vyno mėgėjai ir vyno kritikai, jis buvo neypatingas, net prastokas. Tačiau per pastaruosius porą dešimtmečių Izraelio vyndarystė išgyveno tikras permainas ir pakilimą. Pasak Izraelio vynų žinovų, šiuo metu daugybės didesnių ir mažų vyninių gaminamas vynas prilygsta geriausiems Kalifornijos, Australijos ir kitiems Naujojo pasaulio vynams.
Izraelis – nedidelė, tris kartus mažesnė už Lietuvą šalis, stebinanti savo kontrastingu kraštovaizdžiu, kuriame yra visko: nuo saulės kepinamų smėlynų ir dykumų iki žaliuojančios augmenijos šalies šiaurėje, nuo alinančios drėgmės ir karščio iki gaivaus Jeruzalės apylinkių – Judėjos kalvų oro. Vynas šiuose kraštuose buvo gaminamas dar ikibibliniais laikais ir gabenamas į senovės Egiptą, o vėliau – į Romą. Archeologai įvairiose šalies vietose randa vynuogių presus bei vynui laikyti skirtus indus, įrodančius, kad vyndarystė šiose žemėse gyvavo jau prieš 5000 metų.
Bene pirmasis vyno gamybą ir kultūrą šiose žemėse pabandė atgaivinti baronas Edmond‘as de Rothschild‘as XIX a. pabaigoje. „Chateau Lafite“ (Bordo) savininkas baronas de Rothschild‘as finansavo naujų vynuogynų sodinimą, vyninių įkūrimą. Jis kvietė ekspertus iš Europos, importavo vynuogių veisles iš pietų Prancūzijos, tokias kaip ‘Clairette’, ‘Carignan’, ‘Grenache’, ‘Muscat’, ‘Semillion’. Baronas vylėsi, kad Šventosios žemės vyndariai aprūpins viso pasaulio žydų bendruomenes košeriniu vynu, o vyndarystė savo ruožtu taps tvirtu ekonominiu pagrindu Izraelio naujakuriams žydams.
Ilgus metus beveik visas Izraelio vynas buvo košerinis, išskyrus pagamintą krikščionių vienuolynuose. Tai lėmė kelios priežastys. Pirmiausia, didelė dalis Izraelio gyventojų vartoja košerinius produktus – maistą ir gėrimus. O ilgą laiką pagrindiniai vyno vartotojai buvo būtent religingi žydai, kuriems vynas yra svarbi ir privaloma švenčių, apeigų dalis. Tie žmonės nėra išprusę vyno mėgėjai, trokštantys mėgautis vynu, todėl nenuostabu, kad košerinis vynas ilgai buvo žinomas tik kaip nemaloniai saldus raudonasis vynas. Kai kurie didieji vyno gamintojai iki šiol orientuojasi į šiuos vartotojus, gamindami šabui bei šventėms skirtą vadinamąjį Kiddush, jų suvokimu, tradicinį, t. y. tirštą ir saldų vyną. Vis dėlto šiuo metu Izraelyje daugiausia pagaminama sauso raudonojo vyno, tiek košerinio, tiek ne. Taigi košerinio vyno sertifikatas toli gražu nebereiškia prastos vyno kokybės, nenurodo jo skonio savybių. Košerinio vyno sertifikatui gauti yra keletas reikalavimų. Pavyzdžiui, kas septinti metai vynuogynų laukai turi būti paliekami nedirbami.[1] Kitas svarbus aspektas – gauti patį sertifikatą yra brangu ir sudėtinga. Tai reiškia, kad mažosioms vyninėms tai gali būti pernelyg painu ir brangu, antra vertus, jos orientuojasi į vynu besidomintį ir besimėgaujantį pirkėją pasaulietį. Pasak Izraelio vyno eksperto Danielio Rogovo, galima drąsiai teigti, kad didžiųjų vyno gamintojų ir daugumos vidutinio dydžio vyninių vynas yra košerinis, o mažesnės vyninės košerinio vyno pasiūlo žymiai rečiau.
Stambiųjų vyno gamintojų, tokių kaip „Recanati“ ar „Golan Heights“ („Yarden“, „Gamla“ serijos), siūlomo vyno galima aptikti didžiųjų Europos ir JAV miestų vyno parduotuvėse ar prekybos centruose, o mažosios vyninės tik pradeda po truputį eksportuoti vyną, ieškodamos savo nišos. Pastaraisiais metais šių mažųjų vyninių skaičius sparčiai augo. Tokios vyninės gamina nuo kiek mažiau nei tūkstančio iki šimto tūkstančių butelių per metus. Tarp tokių boutique ar garagistes vyninių galima netikėtai atrasti tiek puikių, ypatingų vynų, tiek prastų, kitaip tariant, neskanių ir nemalonių gėrimų. Vienose jų dirba profesionalai, žinių ir patirties sėmęsi svetur, o kitos linkusios tiesiog eksperimentuoti.
Nors Izraelio vyndariai gamina ir baltąjį (sėkmingai auginamos ‘Chardonnay’, ‘Gewürztraminer’, ‘Riesling’, ‘Sauvignon Blanc’, ‘Semillon’ vynuogės), ir rožinį vyną, taip pat porto tipo vyną ir likerį, ši šalis pirmiausia sužavi raudonuoju vynu. Trys plačiausiai auginamos juodųjų vynuogių veislės šiuo metu yra ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Carignan’ ir ‘Merlot’, mažiau auginama ‘Shiraz’, tačiau manoma, kad tai tiesiog ideali veislė Izraelio klimatui. Izraelis – mažutė šalis, tačiau joje gamta sukūrė keletą skirtingų mikroklimatų. Šalies šiaurėje žiemą sninga. Čia esantis Galilėjos regionas, šiaurėje besiribojantis su Libanu ir apimantis Golano aukštumas, yra žinomas kaip geriausia ir labiausiai vynuogininkystei tinkama vieta. Šalies pietuose – Negevo dykuma, kur anksčiau net nebuvo tikimasi gerų derlių, bet įrengus drėkinimo sistemas dabar čia auginamos tokios vynuogių veislės, kaip ‘Merlot’, ‘Cabernet Sauvignon’ ir ‘Chardonnay’. Be abejo, dykumos klimatas pasižymi ir ypatingai ryškiu dienos ir nakties temperatūrų skirtumu.
Apskritai pagal suvartojamo vyno kiekį izraeliečiai smarkiai atsilieka nuo kitų vyną gaminančių šalių, tiek nuo prancūzų ar italų, tiek nuo australų. Tiesa, pastaraisiais metais jau pradėta vyno vartoti daugiau: per metus vienas asmuo išgeria apie 6 l vyno. Vyno pirkimas ir vartojimas visad išauga artėjant didžiosioms šventėms. Štai artėjant pavasario šventėms dauguma vyninių suskubo kviesti į vyno degustacijas, pristatyti savo vynus, išleisti naujas serijas. Lankantis svečiuose, šventėse, bendraujant su sekuliariais izraeliečiais, kyla įspūdis, kad net tie, kurie linkę į konservatyvumą (t. y. atskiria mėsos ir pieno produktus, nevalgo jūros gėrybių), vyną renkasi pagal asmeninį skonį, kainą, bet ne pagal tai, ar jis košerinis, ar ne.
Kalbant apie Izraelio gyventojų vyno vartojimo ypatumus, negalima nepaminėti hedonistiškojo Tel Avivo. Tel Avive gausu vyno barų ir bariukų, tai miestas, kuriame žmonės iš tikrųjų moka džiaugtis gyvenimu ir mėgautis vynu, miestas, kuriame niekas nevarsto žvilgsniais, jeigu pietauji parkelyje su butelaičiu vyno... Anksčiau puikaus vyno ragaudavę tik kelionėse, po pasaulį keliaujantys izraeliečiai parsivežė šias tendencijas ir patirtį namo, o tai, be abejo, paskatino ir vietinio vyno kokybės augimą. Dabar izraeliečiai mėgaujasi ir didžiuojasi savo šalyje gaminamu kokybišku vynu bei džiaugiasi galėdami juo vaišinti svečius.
[1] Košerinis vynas turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) vynas gaminamas iš vynuogių, užaugusių ant vynmedžių, kurie jau davę ne mažiau keturių derlių vynui gaminti; 2) vynuogynas septintais metais turi būti paliekamas pūdymui (dirvonuoti, neskinti uogų); 3) vynuogyne neturi augti jokia kita žemės ūkio kultūra; 4) nuo to momento, kai vynuogės atvežamos į vyninę, su jomis gali dirbti tik žydai, pripažįstantys Šabašą; 5) visa gamybos, brandinimo ir išpilstymo į butelius įranga turi būti košerinė (red. pastaba).
Taip pat skaitykite:
