Įspūdžiai iš Izraelio

Izraelio vyno istorija siekia biblinius laikus, tačiau, kita vertus, jos naujieji laikai prasideda iš naujo. Dar prieš keliasdešimt metų Izraelyje nebuvo daroma sauso vyno, beveik visas vietinis vynas priklausė taip vadinamai sakramentinio vyno (sacramental wines) kategorijai, buvo saldus, o apie jo kokybę nebuvo ką ir kalbėti.

1980 m. „Golan Heights Winery“ pradėta tikroji kokybės revoliucija iš pagrindų pakeitė vietinę vynininkystę, o jos antroji banga amžių sandūroje pažėrė mažų, kokybės siekiančių vyninių, dar vadinamų „butikais“ ar „garažais“. Dabar, kai šios bangos pikas jau praėjo ir situacija stabilizuojasi, ne tokie sėkmingi „butikai“ ir „garažai“ buvo uždaryti, o kituose pasikeitė savininkai ar jie buvo sujungti su geriau dirbusiais.

Izraelyje leidžiamas ir ten gerai vertinamas vyno vadovas „Rogov‘s Guide to Israeli Wines“ 2005 metais išvardino apie 100 gamintojų, vertų dėmesio. Naujausiame leidime jų jau 150, o vynui skirtų puslapių skaičius išaugo dvigubai. Bendras dėmesio vertų gamintojų skaičius dabar siekia 280. 30 proc iš jų yra komercinės įmonės, perdirbančios daugiau kaip 50 tonų vynuogių per metus. Trys didžiausios įmonės („Carmel“, „Barkan“ ir „Golan Heights“) kartu kontroliuoja apie 70 proc. rinkos, o kitos septynios („Teperberg“, „Binyamina“, „Tishbi“, „Galii Mountain“, „Recanati“, „Dalton i Tabor“) – dar 20 proc.

Daugelyje biblinių pasakojimų vynui teikiamas išskirtinis vaidmuo. Vynuogės simbolizavo Pažadėtosios žemės turtingumą. Kaip tik dėl to Mozės išsiųsti žvalgai atnešė jam didžiulę vynuogių kekę. Vynmedis (hebr. gefen) žydų kultūroje ir apeigose vaidina svarbų vaidmenį. Sakoma, kad linkstantis nuo vynuogių svorio vynmedis žydams buvo vaisingumo simbolis. Senais laikais nuotakos, ieškančios vyrų, dukart per metus pasirodydavo vynuogynuose jaunikiams. Esti nuomonių, kad ir Pažinimo Medis, nuo kurio uždraustą vaisių suvalgė Adomas ir Ieva, buvęs vynmedis,

Nenuostabu, kad ir dabar vynas žydų ritualuose labai reikšmingas. Kiekvienas šabas prasideda ir baigiasi malda su vyno taurele. Per paschą sederio dalyviai turi išgerti keturias taures vyno: Padėkos, Hagados (žydų išėjimas iš Egipto), Palaiminimo ir Melkizedeko (Teisumo) – jos simbolizuoja keturis Dievo tartus žodžius, reiškiančius atpirkimą.

Taip pat per ritualines apeigas ar vestuves Dievo garbinimas su taure vyno ir jo gėrimas yra svarbus tų švenčių simbolis. Seniau vynas buvo naudojamas ir laidojimo apeigose. Net buvo paprotys dėti vyno taurę į karstą ar greta jo.

Pramoninė  vyndarystė dabartinėje Izraelio teritorijoje atsirado maždaug prieš 120 metų, kai į Palestiną atsikraustė žydai iš Rytų Europos. Daugelis jų įsikūrė Rishon Le Zione. Ten labai sunkiomis klimato sąlygomis jie bandė verstis žemės ūkiu. Po penkerių bado ir nesėkmių metų nusivylę žydai pasiuntė savo emisarus į Europą, siekdami gauti kokią nors finansinę pagalbą savo pionieriškai veiklai. Kaip tik tuomet pagalbą pasiūlė baronas Edmond‘as de Rothschildas iš „Chateau Lafite“. Tai jis pasiuntė savo ekspertus į Rishon Le Zioną, kad padėtų atvykėliams užveisti vynuogynus.

Edmond‘as de Rothschildas į Izraelio vynuogynus pradėjo investuoti nuo 1882 metų, kai jo ekspertai pasakė, kad ten yra tinkamos sąlygos vyno gamybai. Jis įkūrė vynuogynus Rishon Le Zione ir Zichron Yakove.

Rothschildų palikimas buvo vyninė „Carme“, vynuogynas, puikus parkas ir vietovės pavadinimas, nes Zichron Yakow reiškia „Jokūbui atminti“ (Edmond‘o tėvas buvo Jokūbas Rothschildas). Tame parke yra ir šeimos kapas, į kurį palaikai iš Prancūzijos perkelti 1954 metais, bei herbas – ranka, laikanti penkis šovinius. Tiek sūnų turėjo baronas Jokūbas. Vieną iš jų galima drąsiai vadinti Izraelio vynininkystės tėvu.

Kalbant  apie Izraelio vynus, visada iškyla košeriškumo klausimas. Ką reikėtų žinoti? Visų pirma, stambių gamintojų vynas turi būti košerinis, kitaip jo nebūtų galima parduoti Izraelio prekybos centruose. Antra, košeriškumas tiesiogiai nesusijęs su kokybe. Išskyrus retus atvejus, kai gamintojas naudoja trumpalaikį vyno pakaitinimą (žaibiškos pasterizacijos atvejis), kad pasiektų ypatingą košeriškumo lygį, vadinamą mevushal. Dar prieš keletą metų mevushal vyno buvo gana daug, tačiau dabar jau nedaug vyninių naudoja šį metodą ir tik vynui, skirtam ortodoksų bendruomenėms JAV, kur per didesnius susibūrimus aptarnavimui pasitelkiamos vietinės įmonės, o jeigu butelį atkemšantis ir vyną patiekiantis asmuo nėra tikintis žydas, košerinis vynas netenka košeriškumo, nebent tai būtų mevrushal vynas.

Vynuogių veislės Izraelyje. Dar 1985 metais daugelyje vynuogynų pagrindinės veislės buvo ‘Carignan‘, ‘Petite Syrah‘, ‘Grenache‘, ‚‘Semillon‘, ‘Emerald riesling‘ (atvežtas iš Kalifornijos ‘Riesling‘ ir ‘Muscadelle‘ kryžminys) ir ‘Colombard‘. Dominavo baltosios veislės. 1990 m. jos sudarė 70 proc. Dabar 75 proc. vyno yra raudonasis, ir raudonosios vynuogės dominuoja vynuogynuose. Pirmauja ‘Cabernet Sauvignon (25 proc.), toliau eina ‘Merlot‘ (20 proc.), ‘Carignan‘ (16 proc.) ir sparčiai plintanti ‘Syrah‘ (7 proc.).Vienintelė vietinė Izraelio veislė ‘Argaman‘ (3 proc.), tačiau ir ji nėra biblinių laikų palikuonė, o ispaniškos ‘Cariñena‘ ir portugališkos ‘Sousao‘ kryžminys. Panašius plotus užima ‘Petit Syrah‘, ‘Cabernet Franc‘ ir ‘Petit Verdot‘. Pastaraisiais metais pradėta auginti ir veislių, iki tol visiškai nežinomų Izraelyje: ‘Zinfandel‘, ‘Pinotage‘, ‘Malbec‘, ‘Sangiovese‘, ‘Mourvedre‘, ‘Tempranillo‘, ‘Tannat‘, ‘Pinot Noir, ‘Gamay‘ ir ‘Nebbiolo‘.

Tarp baltųjų veislių pirmauja ‘Sauvignon Blanc‘ (5 proc.), toliau ‘Chardonnay‘ (4 proc.), ‘Emerald Riesling‘, Aleksandrijos muskatas, ‘Gewurztraminer‘, pradedama auginti ‘Riesling‘, ‘Chenin Blanc‘, ‘Pinot Blanc‘, ‘Viognier‘.

Taip pat skaitykite:

• Naujojo pasaulio vynas iš Šventosios žemės
• Vienuolika vyno lašų
• Festivalis „Europos vietinės vynuogės“ Vilniuje