Kasmet vyno regionai išleidžia derliaus apžvalgas, kuriose aprašomos tų metų oro sąlygos, lemiančios skirtingų vynuogių ar vietovių derliaus kokybę. Šįkart kiek kitoks žvilgsnis į Burgundiją – ne apie derlius ir vyno skonį, o apie jo paklausą, eksportą, kam šioje srityje sekasi, kokie pokyčiai laukia, ir svarbiausia – ar Burgundijos vynas nebrangs vėl.
2025 metais Burgundijos vyno eksportas augo
Prekyba vynu ne tik pasaulyje, bet ir Burgundijoje nebėra stabiliai auganti. Ji svyruoja ir stengiasi prisitaikyti prie vartotojo, kuris tampa vis jautresnis kainai. Ypač tai pastebima prekyboje raudonuoju ir rožiniu vynu. Geopolitinė situacija, JAV muitų mokesčiai, šalių akcizo mokesčiai, vyno vartotojų elgsenos pokyčiai, „anti-alco“ lobistai, jautrumas kainai, klimato iššūkiai – šie ir daugybė kitų veiksnių daro įtaką tiek vyno, tiek kitų gėrimų sektoriams šiandien.
Visame pasaulyje vyno vartojimas ir, atitinkamai, mažmeninė prekyba jau kelinti metai susiduria su iššūkiais. Lyginant su 2024-aisiais, pernai vartojimas sumažėjo 3,6 proc. Tačiau Prancūzijoje tai vertinama kaip „vartojama rečiau bet labiau atsirenkant kokybę“ – vynas išlieka stiprus kultūrinės vertės simbolis, turintis gilias kokybės, kilmės ir aiškaus identiteto šaknis. Tai atliepia vartotojo lūkesčius.
Burgundija, skirtingai nuo visos Prancūzijos, išlaiko stabilumą ir skaičiuoja eksporto augimą. Prie to labai prisideda auganti prekyba „prienama“ burgundija – bendrinių augaviečių vynu: Bourgogne AOC, Mâcon AOC, Mâcon Villages (+8,6 %) bei Crémant de Bourgogne (+13,8 %).

Tiesa, rinkos keičiasi. JAV su nestabilia muito mokesčių politika kiek traukiasi, palyginus su žymiai augančiomis Kanados, JK, Švedijos, Belgijos rinkomis. Čia reiktų paminėti, kad nors Lietuva patenka į Burgundijos vyno eksporto rinkų tridešimtuką, mūsų šalies, taip pat Estijos, Latvijos, Lenkijos skaičių nereiktų tapatinti su vyno suvartojimu šiose šalyse, nes dalis vyno gali būti reeksportuojama į Rytų rinkas.
|
Kiekis tūkstančiais butelių (0,75 l) |
|||
|
Didžiausios Burgundijos vyno rinkos |
2025 m. |
2024 m. |
Pokytis (%) |
|
JAV |
19 320,93 |
20 967,29 |
-7,9 |
|
Jungtinė Karalystė |
14 227,30 |
13 290,03 |
7,1 |
|
Kanada |
9 199,99 |
8 002,74 |
15,0 |
|
Belgija |
6 959,21 |
6 400,92 |
8,7 |
|
Švedija |
6 311,37 |
5 758,88 |
9,6 |
|
Japonija |
5 734,85 |
6 198,05 |
-7,5 |
|
Danija |
4 092,85 |
3 727,27 |
9,8 |
|
Kinija |
3 298,12 |
2 989,52 |
10,3 |
|
Nyderlandai |
3 114,10 |
3 196,48 |
-2,6 |
|
Vokietija |
2 875,00 |
2 742,43 |
4,8 |
|
Šveicarija |
2 185,41 |
1 838,21 |
18,9 |
|
Italija |
1 877,24 |
1 667,51 |
12,6 |
|
Norvegija |
1 753,56 |
1 593,88 |
10,0 |
|
Australija |
1 676,75 |
1 535,55 |
9,2 |
|
Pietų Korėja |
1 380,40 |
1 420,48 |
-2,8 |
|
Honkongas |
1 252,59 |
1 244,24 |
0,7 |
|
Airija |
966,63 |
879,99 |
9,8 |
|
Brazilija |
917,76 |
699,06 |
31,3 |
|
Izraelis |
841,81 |
1 065,02 |
-21,0 |
|
Jungtiniai Arabų Emyratai |
832,64 |
803,20 |
3,7 |
|
Ispanija |
752,07 |
673,25 |
11,7 |
|
Singapūras |
727,86 |
731,78 |
-0,5 |
|
Taivanas |
691,13 |
838,72 |
-17,6 |
|
Lietuva |
671,56 |
439,24 |
52,9 |
|
Lenkija |
450,64 |
463,21 |
-2,7 |
|
Tailandas |
419,37 |
325,75 |
28,7 |
|
Suomija |
396,99 |
296,05 |
34,1 |
|
Austrija |
388,24 |
345,85 |
12,3 |
|
Latvija |
370,25 |
379,87 |
-2,5 |
|
Marokas |
327,90 |
257,64 |
27,3 |
|
Iš viso |
98 370,48 |
94 900,69 |
3,7 |
Matant augančią paklausą sunku buvo tikėtis, kad Burgundijos vynas pradėtų pigti. Tiesa, per pirmuosius 2026 metų mėnesius į butelius buvo išpilstyta mažiau vyno, nei pernai. O dėl gero derliaus vyndariai deklaruoja išaugusį neišpilstyto vyno kiekį sandėliuose. Kadangi 2025-ųjų derlius net 27 proc. didesnis, lyginant su 2024-aisiais, ir prilygsta 2018 ir 2022 metų derliams, atsiranda viltis, kad bent išvengsime vieno išgeidžiamiausių pasaulio vynų brangimo.
Kokie buvo 2025-ieji
Burgundijos vyndariai 2025-uosius vadina įspūdingais. Taip jie apibūdina ne tik derlių, bet ir oro sąlygas, ir iššūkius vynuogynuose, kuriuos teko patirti per visą vegetacinį periodą. O per metus buvo visko, ko galima sulaukti tik per daugelį metų. Žiemos šaltis, pavasarinė šiluma ir pumpurų sprogimas atitiko kelių dešimtmečių vidurkį. O tada prasidėjo... Pavasarinės audros, kaitra, kruša, oro atvėsimas turėjo įtakos skirtingo dydžio vynuogių mezginiams. Kelios kaitros bangos suteikė vynuogėms sodrumo ir spalvos. Nors derliaus ėmimas prasidėjo rugpjūčio vidury, intensyvus lietus vynuogių skynimą padalijo į dvi dalis. Šiemet vyndariai juokauja, kad turės dvigubą derlių. Tiesa, po tokios gana retos iššūkių kombinacijos, nuėmus derlių, visi sutarė, kad jis nuostabus. Pakanka kiekio, o ir kokybė įspūdinga.
Baltosios ‘Aligote’ išlaikė puikų rūgšties ir alkoholio balansą. Tuo tarpu ‘Chardonnay’ atskleidė visą aromatų ir skonių gylį. Raudonosios vynuogės šiais metais gilios spalvos ir išraiškingo vyšnių ir aviečių aromato. Koncentruoti ir kartu elegantiški raudonieji vynai žada puikų rezultatą. Kremanui skirtos vynuogės pasidalino į du derlius, todėl putojančio vyno gerbėjams vyndariai žada platų skonių spektrą ir aromatų įvairovę.
Pabaigai – apie klimato keliamus iššūkius
Siekdama išlaikyti vyno kokybę bei užtikrinti vynuogininkystės ir vyndarystės paveldo tvarumą, šiuo metu Burgundijos vyno valdyba bei Technologijų ir inovacijų departamentas vykdo per šešiasdešimt skirtingų eksperimentinių projektų. Jie apima įvairiausias metodikas, siekiant apsaugoti vynuogynus nuo iššalimo ir saulės kaitros, išlaikant vynuogėms būdingus bruožus. Kaip ir kituose regionuose, Burgundijoje taip pat ieškoma būdų, kaip tipinėms vynuogėms atlaikyti besikeičiantį klimatą. Ir čia reikia paminėti, kad drauge su Šampanės regionu Burgundija eksperimentuoja su naujomis vynuogėmis, daugiau dėmesio skiria eksperimentams su jau auginamomis ‘Chardonnay’ ir ‘Pinot Noir’, siekiant jų natūralaus atsparumo ligoms ir klimato pasikeitimams.