Skirtingai nuo daugumos kontroliuojamų apeliacijų vyno, Gemischte Satz vyno stiliui svarbiausia ne atskiros veislės grynumas, bet tame pačiame vynuogyne šalia auginamų skirtingų vynuogių veislių įvairovė. Toks auginimo būdas nėra atsitiktinis: taip mažinama rizika, susijusi su vienos ar kitos veislės duodamo derliaus metiniais svyravimais.
Šiuo atveju dėl veislių, kurios sunoksta skirtingu laiku, įvairovės kiekvienų metų derliaus kiekybės ir kokybės svyravimai yra labai nežymūs. Savo ruožtu, tai leidžia išlaikyti nuoseklų ir unikalų vyno stilių, o to ir siekia kiekviena iš DAC (lot. Districtus Austriae Controllatus) apeliacijų.
Naujausios devintosios Wiener Gemischter Satz DAC apeliacijos įregistravimas (2013 m. rugpjūčio 19 d.) byloja apie iš tiesų demokratišką formavimosi procesą, kai labiau atsižvelgiama į vyno stiliaus ypatumus, o ne į kiekybinius ar techninius formalumus. Iš pirmo žvilgsnio visos ankstesnės DAC apeliacijos siekė stiliaus grynumo apribojant panaudojamų vynuogių veislių pasirinkimą, o naujoji apeliacija pasuko mažiau įprastu keliu.
Wiener Gemischter Satz DAC taisyklės numato, kad mažiausiai trys baltųjų vynuogių veislės būtų auginamos kartu registruotame Vienos regiono vynuogyne. Pagamintame vyne vienos veislės dalis negali viršyti 50 proc., o trečios veislės dalis negali būti mažesnė nei 10 proc. Bazinis vynas turi būti sausas, be aiškiai atpažįstamos ąžuolo įtakos, o alkoholio koncentracija neturi viršyti 12,5 proc. Konkretaus vynuogyno vynas (angl. single vineyard), kurio pavadinimas nurodomas etiketėje, alkoholio koncentracija turi būti ne mažesnė 12,5 proc. ir jo stilius neprivalo būti visiškai sausas. Pastarasis vynas gali pasirodyti prekyboje ne ankščiau kovo 1 dienos kitais metais po derliaus nuėmimo, tad 2013 metų derliaus vyną galėsime pamatyti tik 2014 metų pavasarį.
Kas sekantis?
Turint omenyje, kad iš šešiolikos gerai žinomų teritorijų devynios jau turi DAC statusą, natūraliai kyla klausimas, kuri iš jų bus sekanti. Septynios keturiuose pagrindiniuose vyno regionuose (Žemutinė Austrijos, Burgenlando, Štyrijos ir Vienos) išsidėsčiusios zonos neturi DAC statuso, tačiau beveik visos jau yra susikūrusios savitą vyno stilių.
Kita vertus, prisijungimas prie griežtesnės DAC sistemos nebūtinai traktuojamas kaip teigiamas dalykas, kadangi griežčiau apibrėžtos procedūros neretai apriboja kūrybinę vyndarių laisvę vardan apeliacijos reikalavimų. Būtent todėl dalis teritorijų neskuba prisijungti prie DAC sistemos, o štai kita dalis dar ieško savo tapatumo.
Anot analitikų, artimiausi DAC kandidatai ir ten kultivuojamos veislės galėtų būti Wagram (‘Grüner Veltliner‘), Weststeiermark (‘Schilcher‘), Thermenregion (‘Zierfandler‘/‘Rotgipfler‘, ‘St.Laurent‘/‘Pinot Noir‘). Kitos žymios zonos – Wachau, Carnuntum, Südsteiermark, Süd-Oststeiermark vis dar ieško savo stiliaus.
Apie Austrijos kilmės nuorodų sistemą DAC
Dabartinė kontroliuojamų Austrijos apeliacijų sistema DAC yra gana naujas darinys. Pirmoji apeliacija Weinviertel DAC buvo užregistruota 2003 metais, o pirmieji DAC vynai pasirodė jau po 2002 metų derliaus. Iki 2013 metų pradžios susikūrė aštuonios DAC apeliacijos, kurių pagrindinis bruožas yra pastovaus stiliaus vyno gamyba apibrėžtoje teritorijoje tik iš vienos ar kelių konkrečių vynuogių veislių – Weinviertel DAC (‘Grüner Veltliner‘), Mittelburgenland DAC (‘Blaufränkisch‘), Traisental DAC, Kremstal DAC ir Kamptal DAC (‘Grüner Veltliner‘, ‘Riesling‘), Leithaberg DAC (baltosios ‘Grüner Veltliner‘, ‘Weißburgunder‘ (‘Pinot Blanc'), ‘Chardonnay‘ ir/arba ‘Neuburger‘; raudonosios ‘Blaufränkisch‘), Eisenberg DAC (‘Blaufränkisch‘) ir Neusiedlersee DAC (‘Zweigelt‘).
Ši sistema iš dalies primena Prancūzijos AOC (pranc. Appellation d'Origine Contrôlée) sistemą, kur akcentuojamas konkrečių vynuogių veislių auginimo apibrėžtose teritorijose (pranc. terroir) stiliaus pranašumas, bet savo ruožtu yra kombinuojama su vokiška Prädikat sistemos nomenklatūra, pagal kurią vynai klasifikuojami atsižvelgiant į natūralaus cukraus koncentraciją vyno misoje.
Be abejo, DAC vynai turi atitikti bendrus Europos Sąjungos ir Austrijos Qualitätswein vyno kategorijai keliamus reikalavimus – čia norint nurodyti tik vieną vynuogių veislę ir derliaus metus būtina, kad 85 proc. vynuogių būtų vienos konkrečios veislės, išaugintos nurodytais metais.
DAC kategorijos vynui keliami aukštesni reikalavimai, o kiekvieno derliaus vynas prieš patekdamas į rinką yra vertinamas komisijos. Jei vyno stilius, jo gamybos technologija arba naudojamos vynuogių veislės neatitinka DAC reikalavimų, tuomet toks vynas gali pasirodyti rinkoje tik su didesnės vyno gamybos teritorijos arba visos šalies nuoroda.
Ilja Šarov
Taip pat skaitykite:
