Loginius lūžius, kuriuos formuoja marketingo technologijos nesunkiai ištaiso elementarios technologinės žinios, jei nepabijosime prisirpusio obuolio nuskynimo pavadinti technologija. Tiesa, vyndarystėje ne viskas taip elementaru, kaip banano nokimo priežasčių paaiškinime. Tačiau besidomintiems vynu turėtų būti įdomu susipažinti su keliomis šiandieninės vyndarystės technologijos naujovėmis, atvėrusiomis komercinės sėkmės/nesėkmės prarają tarp nebrangaus Naujojo pasaulio vyno ir nebrangaus europietiško vyno.
Valstybinio Geisenheimo tyrimų instituto (Vokietija) Enologijos ir Vyndarystės skyriaus vadovė Monika Christmann yra viena labiausiai apie vyndarystės tendencijas informuotų žmonių planetoje. Jos nuomone keturios technologinės naujovės, apie kurias Europoje buvo per ilgai diskutuojama, padėjo Naujojo Pasaulio vyndariams susikurti konkurencinį pranašumą ir Europos, ir JAV rinkose.
- Misos koncentravimas. Šia technologija siekiama sukurti labai gerus vynus, turinčius daugiau skonio, svarumo ir alkoholio. Nors sukoncentruotos misos vynus atskirti nuo cukrumi papildytos misos (čaptalizuotus) vynų praktiškai neįmanoma, ilgą laiką emocingos diskusijos virė dėl šios technolginės naujovės etinio aspekto: taip skonio pagerėjimas pasiekamas nenatūraliais metodais, taigi vartotojas lyg ir apgaunamas. Tačiau vartotojams patinka svarūs, koncentruoti vynai, o vėsiuose regionuose tokius pagaminti įmanoma beveik vien tik misos koncentravimo pagalba. Kita vertus, ši brangi technologija prieinama tik brangių vynų gamintojams, taigi vadinama apgavystė nėra skirta pigiai pasipelnyti.
- Vyno koncentravimas. Koncentruoti vyną apsimoka, nes taip jį gerokai lengviau transportuoti, užtikrinti mikrobiologinį stabilumą. Deja, tokio vyno skonis taip pat gerokai keičiasi. Todėl ši technologija yra draudžiama ne tik Europoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių.
- Ąžuolinių vyno aromatų turtinimas pjuvenomis, lentomis ir ekstraktais. Vietoj statinių naudoti pjuvenas apsimoka, nes labai sumažėja gamybos kaštai, vynus galima pateikti rinkai gerokai anksčiau ir šį procesą labai lengva prižiūrėti. Pasaulyje ši technologija naudojama seniai, tačiau Europos Sąjunga ją legalizavo vos prieš dvejus metus, išaiškėjus, kad 85% apklaustų europiečių nemato problemų gerti pjuvenų aromatu prisodrinto vyno, jei jis nekenkia sveikatai ir kainuoja pigiau. Taip pagaminto vyno aromatų, iš tiesų, praktiškai neįmanoma atskirti nuo ąžuolo statinėse brandinto vyno aromatų. Tačiau skonis skiriasi. Tam, kad kai kurie vyndariai labai smulkių pjuvenų „nesupainiotų“ su ekstraktais, mažiausių pjuvenų dydis apribotas 2 mm.
- Genetiškai modifikuoti organizmai. Draudžiami Europoje ir panašu, kad dėl jų bus dar ilgai diskutuojama. Tuo labiau, kad jų įtaka aplinkai ir sveikatai nėra gerai ištirta.
Daugiau apie vidinę vyno pasaulio pusę skaitykite lapkričio pabaigoje pasirodysiančiame "Vyno žurnalo" numeryje.
Arūnas Starkus
Taip pat skaitykite:
