Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje vyno gamintoja ir eksportuotoja- Prancūzija, Italija ir Ispanija kartu eksportuoja beveik pusę viso pasaulio vyno (40,6%). Artimiausio konkurento – Australijos dalis pasauliniame eksporte tesudaro 5,4%, Čilės – 4%. Tačiau žemdirbiška Europos vyndarių mąstysena (ES yra apie 2,4 mln. individualių vyno augintojų) ir noras būti remiamiems kelia didelę grėsmę ateityje. Šiuo metu ES išleidžia pusę milijardo eurų vien tik tam, kad atsikratyti nenuperkamo vyno, o išlikus šiandieninėms tendencijoms, 2010 metais 15% pagaminto vyno bus neparduodama. Todėl Europos Komisija nuo rekomendacijų įsigaliojimo pradžios atšaukia anksčiau galiojusias neefektyvias rinkos rėmimo priemones ir įvedė naujas:
- Naikinamos anksčiau galiojusios rinkos valdymo priemonės: krizinis distiliavimas, parama šalutinių produktų distiliavimui, sandėliavimo finansavimas, eksporto rėmimas ir kt. Vietoje jų įvedamos naujos rėmimo primonės.
- Bus draudžiama vynuogių sultis turtinti cukrumi. Vietoj jo bus leidžiama naudoti misą, prioritetu laikant vietinės misos naudojimą. (Šis sprendimas pagerins Europos vynuogynų produkcijos panaudojimą ir potencialiai pagerins vyno kokybę, nes visas vynas bus gaminamas tik iš vynuogių – red. pataba)
- Vynuogynų naikinimo planas. Vynuogynų savininkai bus skatinami naikinti vynuogynus, mokant jiems 30% didesnę, nei šiuo metu nusistovėjusi rinkos kaina. Planuojama vynuogynus sumažinti 200 000 ha. Pirmaisiais metais bus mokama po 7174 eurus už ha, penktaisiais metais – 2938 eurus/ha, taip paskatinant skubiai apsispręsti. (Iš kainos matyti, kad parduoti vynuogynus apsimokės tik pigiausią vyną gaminantiems ūkiams. Ariamos žemės ha kaina Prancūzijoje šiuo metu – apie 3000 eurų. Mažiausia AOC kategorijos vynuogyno žemės kaina prasideda nuo 8000-9000 eurų už ha. Taigi šios reformos dalies tikslas – mažinti prasčiausio vyno gamybos plotus – red. pastaba)
- Vynuogynus plėsti bus skatinami tik vyndariai, kurie sugeba parduoti savo produkciją ir jauni vyndariai, besiruošiantys gaminti kokybišką vyną.
- Naudoti naujus vyndarystės metodus ir modifikuoti senus įpareigota speciali komisija, kuri privalės atsižvelgti į pasaulyje naudojamus metodus. Bus uždrausta ES vynus maišyti su importuotais. (tikėtina, kad labiausiai kritikuotas leidimas vyno gamybos metu naudoti ąžuolo lentas ir pjuvenas, bus priimtas, nes tai pasaulyje priimta praktika. Tačiau, kol nėra komisijos pasiūlymų, spėlioti būtų sudėtinga – red. pastaba).
- Bus leista rašyti vynuogių veislės pavadinimą ant stalo vyno be geografinės nuorodos etikečių. Planuojama paprastinti etikečių užrašų taisykles.
- ES šalys narės gaus finansinę paramą, kurią galės paskirstyti savo nuožiūra.
- Vyno reklamai ir saikingam jo vartojimui Europos sąjungoje ir už jos ribų bus skirta 120 mln.
- Kt.
Minėtos priemonės Lietuvą menkai tepalies, nes nesame vynuoges auginanti šalis. Tačiau tikėtina, kad šiandieninė tendencija gerti mažiau Europoje pagaminto vyno, sulėtės. Europos sąjunga, paskelbdama naujas priemones Europos vyno rinkai sureguliuoti, pademonstravo, kad vyndarystė ir vynas yra Europos kultūros dalis, kurią reikia ne naikinti, o puoselėti. Tai, kad Europos Komisija nusprendė skirti pinigus konkrečiuose regionuose pagaminto vyno vartojimo skatinimui, ir Lietuvos valdžiai turėtų padėti suprasti, kuria kryptimi turėtų kisti šiuo metu prieš visus įmanomus alkoholinius gėrimus nukreiptos kampanijos, dažniausiai neduodančios jokių pastebimų socialinių rezultatų, gal tik peno žiniasklaidai ir teismas.
Arūnas Starkus
Taip pat skaitykite:
