Genų inžinerija ir vynas

Genų inžinerija ir vynas

Praėjusių metų pabaigoje Italijos ir Prancūzijos mokslininkų grupė nuskaitė vyno gamybai naudojamos vynuogės ‘Pinot Noir’, vienos iš Vitis vinifera veislių, genomą (DNR seką) ir paskelbė savo duomenis visiems prieinamoje duomenų bazėje. Šis darbas parodė, kad naujausi mokslo pasiekimai sekoskaitos[1] srityje gali pasitarnauti seniausiai biotechnologijos sričiai - vynininkystei.

Publikuotas vynuogės genomas yra pirmasis nuskaitytas genomas tarp vaisius vedančių augalų ir tik ketvirtas tarp visų žiedinių augalų. Tai parodo, kokį svarbų vaidmenį vaidina vynas pasaulio visuomenėje.

Šį mokslo pasiekimą daugelis sutiko džiaugsmingai, nes ateityje tai gali duoti daug naudos vynuogių selekcininkams ir  vynuogių augintojams, kurie kasmet turi purkšti savo vynuogynus įvairiais pesticidais ir fungicidais. Vynuogės yra tarp labiausiai purškiamų maistinių kultūrų pasaulyje. Vidutiniškai vynuogės yra purškiamos net 12 kartų per sezoną.

Vis dėlto labai abejojama, ar modernios technologijos, galinčios pagerinti vynines vynuoges, bus priimtos vyno gamintojų. Reikia nepamiršti, kad dabartinė vyno gaminimo kultūra yra giliai įsišaknijusi ir tarp vyno gamintojų, ir tarp vartotojų, be to, transgeniniams (genetiškai modifikuotiems) augalams priešinasi ir Europos Sąjungos institucijos.

Eksperimentai su transgeninėmis vynuogėmis buvo pradėti daugiau nei prieš dešimtmetį. Vienas pirmųjų transgenines vynuoges pradėjo auginti Prancūzijos šampano gamintojas „Moët & Chandon“. Gana greitai „Moët & Chandon“ sulaukė didelio visuomenės pasipriešinimo ir 1999 metais turėjo baigti savo eksperimentinę programą.

Pastaraisiais metais transgeninių vynuogių auginimas labai išaugo. Nuo 1998 metų eksperimentams su transgeninėmis vynuogėmis JAV buvo išduoti 43 leidimai, iš jų net 11 per paskutinius dvejus metus.

Bandymai su transgeninėmis vynuogėmis vyksta ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje (modifikuotas auksinų išsiskyrimas, kuris įtakoja vynuogės augimą), Vokietijoje (gerinamas atsparumas grybelinėms ligoms), Prancūzijoje (gerinamas atsparumas virusinėms ligoms) ir Australijoje (gerinama vaisių kokybė ir modifikuojama spalva). Produktyviausiai su transgeninėmis vynuogėmis dirba Čilės mokslininkai. Čiliečiai sukūrė technologiją, pagal kurią jie gali pagaminti tūkstančius modifikuotų vynuogių linijų. La Platinos tyrimų centro mokslininkai iš Čilės Žemės ūkio instituto sukūrė transgeninę valgomųjų vynuogių veislę, kuri yra atsparesnė grybelinėms ligoms. Reikia paminėti, kad žiemos periodu Čilė yra pagrindinis valgomųjų vynuogių eksportuotojas į JAV. Patricio Hinrichsenas, transgeninių vynuogių programos vadovas, sako, kad jie modifikuoja valgomąsias vynuoges vien tik Amerikos rinkai. Kalbėdamas apie vynines vynuoges, Particio pastebi, kad jos bus gerokai kietesnis riešutėlis, nes vyndariai išnaudoja tradiciją kaip rinkodaros įrankį. „Valgomosios vynuogės yra visai kitas pasaulis... Daugeliui žmonių nerūpės, kokia jų kilmė.“

Nors darbas su transgeninėmis vynuogėmis vyksta intensyviai, daugelis tyrinėtojų galvoja, kada ir kaip jų darbo vaisiai bus komercializuoti. Vyno industrijos parama transgeninių vynuogių tyrimams yra svarbi, bet, palyginus su agroverslo parama kitoms pramoninėms kultūroms tyrinėti, ji yra labai maža. Šiuo metu prisibijoma neigiamos visuomenės reakcijos prieš genetiškai modifikuotas vynuoges, ir tai, žinoma, stabdo jų kūrimą.

Kai kurios tyrinėtojų grupės naudoja abu vynuogių veislių kūrimo metodus -  ir klasikinį, ir genų inžinerijos. Abu metodai yra geri ir veikiau papildo vienas kitą, nei konkuruoja tarpusavyje. Naudodami tradicinį vynuogių veisimo būdą, kada kryžminamos dvi ar kelios vynuogių veislės, vynininkai susidūrė su aibe problemų. Pavyzdžiui, sukryžminus dvi vyno gamybai naudojamas veisles, buvo gautos kenkėjams atsparios vynuogės, bet skoninės jų savybės buvo prarastos. Nei viena vynuogių veislė neturi virusams atsparių genų, taigi klasikiniu būdu neįmanoma išvesti hibrido, kuris būtų atsparus virusams; genų perkėlimas yra vienintelis kelias sprendžiant šią problemą. Naujai veislei sukurti ir ją pristatyti rinkai reikia net 30 metų. Naudojant genų inžineriją, šis laikas sutrumpėja iki 5 – 10 metų, bet vis tiek neįmanoma numatyti, kaip po tiek laiko technologija bus sutikta rinkos. Prancūzų mokslininkas Marcas Fuchsas, dirbantis Kornelio (Cornell) universitete JAV, teigia, kad vyno pramonė yra konservatyvi, bet per pastaruosius 5 – 10 metų žmonių nuomonė keičiasi. Daugelis vyno augintojų mano, kad mokslininkai turi dirbti ir siūlyti rinkai naujus augalus, o tada jie apsispręsiantys, ar naudoti naujas technologijas ar ne.

                                                                                                                               Šarūnas Zigmantas

Taip pat skaitykite:

• Naujausios vyndarystės technologijos
• Grybelinės vynmedžių ligos ir kovos priemonės
• Septynių „VitiNord“ konferencijų istorija