‘Sauvignon Blanc‘ vynuogės Europoje – nusistovėjusi tradicija ar naujas atradimas?
Atrodo, kiekvienas vyno mėgėjas puikiai pažįsta kvapnius baltuosius „Sauvignon Blanc“ vynus, kurie pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo atėjus į madą Naujosios Zelandijos „Sauvignon Blanc“ vynui, tačiau ne kiekvienas žino apie šios veislės svarbą Europos vyndarystėje. Vos prieš kelis dešimtmečius „Sauvignon Blanc“ buvo laikomas išskirtinai Prancūzijos vynu ir savotiška Luaros slėnio vizitine kortele, mat čia jau keletą šimtmečių gaminami klasikinio stiliaus „Sancerre“, „Pouilly-Fume“ ir „Menetou-Salon“ baltieji vynai. Visos minėtos apeliacijos ir dabar gamina aukščiausios kokybės vynus, kurių unikalias savybes sukuria dirvožemio ir mikroklimato įvairovė Luaros slėnyje.
Kalbant apie kitus Prancūzijos regionus, kur ‘Sauvignon Blanc‘ paprastai maišomas su kita baltųjų vynuogių veisle ‘Sémillon‘, išsiskiria Bordo regionas. Čia gaminami žymieji saldūs baltieji „Sauternes“ vynai ir sausi baltieji, kuriuose neretai dominuoja ‘Sauvignon Blanc‘ vynuogės. Šis vynas paprastai yra gerokai svaresnis ir malonesnis nei Luaros slėnyje ir yra labiau vertinamas dėl savo puikios struktūros nei aromatingumo, o tai pasiekiama dėl vyno brandinimo ąžuolo statinėse ir ‘Sémillon‘ vynuogių įtakos vynui bręstant butelyje. Džiugu, jog „Sauvignon Blanc“ vyno įvairovė neapsiriboja vien Prancūzija. Vis daugiau puikių pavyzdžių aptinkama Austrijoje ir Slovėnijoje, kur pagrindinis akcentas neretai yra vyno minerališkumas, atsirandantis dėl skurdžios, kalkingos vynuogynų dirvos, ir Šiaurės Italijoje, kur pagaminamas gaivus, lengvas, prie maisto puikiai derantis vynas. Festivalio lankytojai teigiamai įvertino pristatytus baltuosius vynus, nemažai jų nustebino stilistinė tos pačios vynuogių veislės įvairovė. Ypatingo dėmesio sulaukė vis dar retas Lietuvoje ąžuolinėse statinėse brandintas „Sauvignon Blanc“ vynas iš Bordo ir Italijos.
„Pinot Noir“ ir „Cabernet Franc“ – subtilumo ambasadoriai raudonojo vyno pasaulyje
Palyginti su „Sauvignon Blanc“, raudonieji „Pinot Noir“ ir ypač „Cabernet Franc“ vynai yra dar mažiau žinomi pradedantiems vyno mėgėjams Lietuvoje. Priežastis elementari – skurdus tokio vyno pasirinkimas prekybos centruose ir daugelio specializuotų parduotuvių lentynose. Sprendžiant iš pirmųjų įspūdžių, daugiausiai lankytojų dėmesio pelnė aukštesnio lygio Burgundijos „Pinot Noir“ ir vaisiškesnis Austrijos (Karnuntumas) bei Vokietijos (Pfalcas) „Pinot Noir“ stilius. Atrodo, kad apie klasikinį raudonąjį Burgundijos vyną yra pasakyta labai daug, tačiau kitų Europos šalių ir pačios Prancūzijos regionų įdirbis nėra plačiai pripažintas. Situacija keičiasi. Pastaraisiais metais geriausi Vokietijos, tarp jų ir festivalyje pristatyto Friedricho Beckerio ūkio „Pinot Noir“ vynai aklosiose degustacijose sėkmingai galynėjasi su klasikiniais Burgundijos vynais. Pastaruoju metu Vokietijoje ir Austrijoje imama sodinti ir kultivuoti naujus burgundiškus ‘Pinot Noir‘ vynmedžių klonus, kurių derlius ir vyno ilgaamžiškumas skiriasi nuo ilgainiui prie vietinės aplinkos prisitaikiusių tradicinių ‘Spätburgunder‘ (vokiškų ‘Pinot Noir‘) vynmedžių. Kad ir kai būtų, vokiškos tradicijos „Pinot Noir“ vynas pagal stilių yra artimesnis Naujojo Pasaulio vynui, kuriame dominuoja prinokę raudoni vaisiai ir uogos, minkštesni taninai ir rūgštis, salsvos ąžuolo natos. Savo ruožtu Burgundijos ir Luaros slėnio (Sanseras) „Pinot Noir“ išsiskiria savo minerališkumu, aktyvesne rūgštimi ir taninais. Abu regionai yra toje pačioje kontinentinėje platumoje, ypač kalbant apie Sanserą (kreidos, mergelio ir žvyro dirvožemis) ir šiaurinę Burgundijos dalį (kalkakmenio ir mergelio dirvožemis). Turint omenyje skirtingas šių regionų vyndarystės tradicijas, apibendrinti sunku, tačiau dirvožemio ir vynmedžių amžiaus skirtumai lemia kiek sodresnę Burgundijos vyno struktūrą ir kompleksiškumą palyginti su Sansero gaiva ir subtilumu. Skirtingos kilmės vynai leido iliustruoti šios veislės subtilumą bei taninų, vaisiškumo, rūgšties ir aromatingumo santykių variacijas. „Cabernet Franc“ vynas iš Luaros slėnio, daugumos lankytojų ragautas pirmą kartą, nustebino ir kelis labiau patyrusius vyno mėgėjus. Šio vyno apetitiškas sultingumas, gana aktyvi rūgštis ir kaimo kvapai, persipynę su dirvos ir uogų aromatais, nepaliko abejingo nė vieno iš lankytojų. Festivalio metu buvo pristatytas vynas iš Chinon apeliacijos, vienos žymiausių Luaros slėnio vietovių, kurioje yra gaminamas „Cabernet Franc“. Čia gaminant raudonąjį vyną dar leidžiama pridėti iki 10 proc. „Cabernet Sauvignon“ vynuogių. Raudonasis „Chinon“ paprastai yra lengvas arba vidutinio svarumo, geros rūgšties vynas, puikiai derinamas su maistu, kol jaunas. Gerų derliaus metų jis gali būti daug sodresnis ir brandinamas butelyje ne mažiau 5–10 metų. Šis vynas yra labai dinamiškas, bėgant laikui, jo aromatingumas ir pojūtis burnoje gali pastebimai keistis, todėl to paties derliaus vynas gali pateikti įdomių siurprizų kiekviename savo brandos etape.
Festivalio vynų sąrašas
Baltieji vynai („Sauvignon Blanc“)
Henri Bourgeois Petit Bourgeois 2012 (Luara, Prancūzija)
Henri Bourgeois 'Le Prieure des Aublats' Menetou-Salon 2011 (Luara, Prancūzija)
Domaine Chatelain Pouilly-Fume les Chailloux 2011 (Luara, Prancūzija)
Chateau Buisson Redon 2012 (Bordo, Prancūzija)
Chateau R de Rieussec 2008 (Bordo, Prancūzija)
Temento Steirische Klassik 2011 (Štyrija, Austrija)
Russiz Superiore Collio Riserva DOC 2008 (Friulis-Venecija Džulija, Italija)
Raudonieji vynai („Pinot Noir“)
Domaine Peiriere Pinot Noir 2012 (Langedokas, Prancūzija)
Faiveley Bourgogne 2010 (Burgundija, Prancūzija)
Faiveley La Framboisiere Mercury 2011 (Burgundija, Prancūzija)
Michel Prunier Les Beaumonts Chorey Les Beaune 2007 (Burgundija, Prancūzija)
Henri Bourgeois Les Baronnes Sancerre Rouge 2010 (Luara, Prancūzija)
Friedrich Becker Becker Family Pfalz 2010 (Pfalcas, Vokietija)
Markowitsch Pinot Noir 2011 (Karnuntumas, Austrija)
Raudonieji vynai („Cabernet Franc“)
Henri Bourgeois Petit Bourgeois 2011 (Luara, Prancūzija)
Domaine Bernard Baudry Les Granges Chinon 2011 (Luara, Prancūzija)
Domaine Bernard Baudry Les Grezeaux Chinon 2010 (Luara, Prancūzija)
Ilja Šarov
Taip pat skaitykite:
