PJEMONTAS
Šiaurės vakarų Italijos regionas, kuriame vyrauja juodosios vynuogės ‘Nebbiolo‘ ir ‘Barbera‘ bei baltoji ‘Moscato‘. Iš ‘Nebbiolo‘ daromas sodrus, dūmiškas „Barolo“ – aukščiausios kokybės ir kainos vynai. Metus ar net pora brandinami didelėse arba mažose ąžuolo statinėse, vėliau vienerius metus buteliuose. Šis vynas išsiskiria didele skonio ir aromatų koncentracija, dideliu taninų, rūgšties ir alkoholio kiekiu. Subrendę „Barolo“ atskleidžia kompleksiškus aromatus: nuo gėliškų žibučių, rožių, iki braškių, grybų, miško lapų, odos ir dervos.
Iš tos pačios vynuogės gaminamas ir elegantiškesnis, moteriškes, švelnesnis, nors kartais ne mažiau galingas „Barbaresco“.
Iš ‘Barbera‘, kurios derlius yra kur kas didesnis nei ‘Nebbiolo‘, daromi „Barbera“ jauni, vyšnios aromatų ir gaivios rūgšties vynai. Pabrandinti ąžuolo statinėse, jie turi taninų ir skrudėsio kompleksiškumo, bet kartais reikalaujantys laiko, kad atsiskleistų.
“Mauro Molino” vyninė įkurta 1953-aisiais, prie seno šv. Martino di Marcenasco vienuolyno. Jai priklauso 10 hektarų vynuogynų, tačiau labiausiai didžiuojamasi barolo crus vynuogynais “Vigna Conca” ir „Vigna Gancia“ Daugiau nei puse vynuogynų užima ‘Nebbiolo‘, apie 2,6 ha ‘Barbera‘, maždaug po puse hektaro ploteliuose auga ‘Dolcetto‘, ‘Chardonnay‘ vynuogės. Nuo 1978 metų vyninei vadovauja Mauro Molino, kuris enologijos mokslus baigė Albos institute.
Maža vyninė, tačiau pripažinta tarptautinių vyno kritikų. Robertas Parkeris šios vyninės barolo yra apibūdinęs "Nuostabaus skonio vaisinė bomba! Masyvūs, koncentruoti vynai, turintys potencialą brandinimui ilgiau nei 20 metų". Šalia prašmatniųjų „Barolo“ vynų galima rasti ir „Mauro Molino Barbera d`Alba 2011“ – svaraus, sodraus, prinokusių vaisių aromato vyno.
VENETAS
Šiaurės rytų Italijos regionas garsėjantis „Amarone“, „Valpolicella“, „Soave“, „Ripasso“ vynais bei putojančiu prosecco. Pagrindinės juodosios vynuogės - ‘Corvina‘, ‘Rondinella‘, ‘Molinara‘ bei ‘Glera‘, skirta putojančio vyno gamybai.
Labiausiai regioną yra išgarsinęs „Amarone“ vynas, kuris yra labai ryškus, intensyvus, ilgai išliekantis burnoje. Alkoholio kiekis jame aukštesnis nei įprasta (15-16 proc.), o skonis priklauso nuo džiovinimo proceso niuansų. Senojo stiliaus „Amarone“ primena portą, gerokai džiovintų vaisių, šokolado, romo, odos aromatų, taip pat akivaizdžiai jaučiasi oksidacija. Modernioji šio vyno versija yra švaresnio, vyšniškesnio skonio, bet tokia pat klampi, kompleksiška su aiškiu, ilgu, karstelėjusiu poskoniu.
„Valpolicella“ – tai antras svarbus pagal kiekybę ir kokybę regiono vynas. Jis geriamas jaunas, išsiskiria rūgštokomis, šviežumu dvelkiančiomis vyšniomis, žoliškais aromatais, vynas yra lengvas ir vaisiškas.
Valpoličela zonoje San Floriano kaimelyje yra įsikūrusi „Brigaldara“ įsikūrusi vyninė, kuri garsėja ne tik puikia klasikine „Amarone“, bet ir vaisiška, gaivia „Valpolicella“. Viso praeito dešimtmetmečio „Brigaldara Case Vecie Amarone della Valpolicella DOCG“ iš įvairių šalių pripažintų vyno kritikų – Roberto Parkerio, Jancis Robinson, „Gambero Rosso“ – pelnė ne mažiau 90 balų arba tris žvaigždutes!
Ši amaronė išsiskiria tuo, kad gaminama iš vieno nedidelio „Case Vecie“ vynuogyno Fumanės slėnyje, kurio vynams būdingas švelnumas, nedidelis cukraus kiekis. Jie skirti vidutiniškai ilgam išlaikymui ir mažų mažiausiai dešimt metų nenuspėjamai įdomiai tobulėja.
„ Prosecco“ – iš ‘Glera‘ vynuogių veislės gaminamas įvairių stilių baltasis arba rožinis putojantis vynas: frizzante arba spumante, amabile, dolce, secco. „Follador“ – tai vienas geriausių ir seniausių prosecco gamintojų. Šeimos valdoma įmonė garsėja kokybiškais vynais nuo XVIII amžiaus. Istorija mena, kad 1769 metais tuometinis Venecijos dožas apdovanojo senjorą Giovannį Folladorą už kokybišką vyną, kuris atitiko ir savo vertę. Tiesa, tuo metu tai buvo ramūs baltieji ir raudonieji vynai. 1970-aisiais “Follador” tapo viena pirmųjų vyninių, darančių putojančius vynus geriausioje Prosecco zonoje Valdobiadenėje. Būtent šioje zonoje ir šiandien yra didžioji dalis Folladorų šeimos vynuogynų. Dabar vyninei vadovauja ponia Follador su trimis dukterimis.
MARKĖ
Vidurio Rytų Italijos regionas , besidriekiantis prie Adrijos jūros pakrantės, kuri privilioja daug poilsiautojų, besimėgaujančių vietiniu baltuoju „Vericchio“ vynu. Tačiau čia yra ir įdomaus raudonojo vyno, pavyzdžiui, „Rosso Piceno“. „De Angelis“- didžiausias vynuogių augintojas Piceno apylinkėse. De Angelis šeima valdo 50 hektarų vynuogynų. Kurį laiką ūkyje tonomis buvo gaminamas vynas žaliavai, tačiau 1985-aisiais Quinto Fausti pradėjo dirbti vyninėje,o jo tikslas buvo, kad „De Angelis“ vardas atsirastų tarp elitinių Markės gamintojų. Taip ir atsitiko.
Daugiausia liaupsių pelno raudonasis vynas „Anghelos“. Jis – geriausias ir svarbiausias vyninės įvaizdžio simbolis. Šiam vynui naudojamas derlius užaugintas Ofidos Pičeno zonos širdyje. Tradicines Pičeno zonos veisles – ‘Montepulciano‘ ir ‘Sangiovese‘ – vyndarys derina su ‘Cabernet Sauvignon‘. Taip Q. Fausti siekia tradicijų ir modernumo sintezės, rafinuoto vyno balanso. Šio regiono vynas visuomet garsėjo rafinuotumu ir ilgaamžiškumu. Garsus ir įtakingas Italijoje „Gambero Rosso“ žinynas „Anghelos“ vyną kasmet įvertina 2 taurelėm.“ Rosso Piceno Superiore Oro“ taip pat vertas išskirtinio dėmesio. Jis gaminamas tik susiklosčius tinkamoms aplinkybėms vynuogyne ir rūsyje.
KAMPANIJA
Karšta, kalvota, vulkaniniu dirvožemiu išsiskirianti Pietų Italija ir jos viena vertingesnių brangakmenių – Kampanija, su retomis, tik čia randamomis vynuogių veislėmis. Kokybe išsiskiria „Taurasi DOCG“ vynas iš ‘Aglianico‘ vynuogių. „Mastroberardino“ - vienareikšmiškai garsiausia ir seniausia regiono vyninė regione, įkurta daugiau nei prieš 130. Prieš ją verta nulenkti galvą vien dėl to, kad jos šeimininkai rūpinasi išsaugoti ir net atgaivina senovės Pompėjos vynuogių veisles.
TOSKANA
Vidurio Vakarų Italijos širdis, kurioje karaliauja ‚‘Sangiovese‘ vynuogė. Viena vertus, tai labai tradicinis, klasikinis kraštas, kurio vynus žino, pripažįsta ir vertina visas pasaulis. Tačiau savo laiku drąsiausi vyndariai ryžosi sulaužyti laikmečio nebeatitinkančias taisykles ir sukūrė vynus, gavusius supertoskaniečių vardą.
Toskanos pagrindinės zonos, vynų stiliai:
„Chianti“, „Chianti Classico“, „Ruffina“,“ Colli Senesi“, „Colli Fiorentini“, „Colli Pisani DOCG“ – kokybė labai įvairi. Vidutinio kūno raudonieji vynai su daug rūgšties ir taninų. Vyšnių, dulkių, žemės aromatai.
„Brunello di Montalcino DOCG“ – kokybės etalonas. Intensyvūs tvirti vynai, bręsdami įgauna puikios struktūros.
„Vino Nobile di Montepulciano DOCG“ – pastovi kokybė, lengviau suvokiamas ir anksčiau geriamas nei „Brunello“. Be to, kiek pigesnis.
Giomarelli šeimos vyninė „Nottola“ įsikūrusi žaliuojančiose Montepulciano apylinkėse, kur vynas liaupsinamas net I amžiaus rašytiniuose šaltiniuose. Šimtmečius čia gaminamas „Vino Nobile di Montepulciano“ buvo vadinamas vynų karaliumi, džentelmeno vertu arba kilmingu vynu. Būtent „Vino Nobile di Montepulciano“ kartu su „Vigna del Fattore“ pirmiausia ir pelnė „Nottola" ūkiui gerą vardą tarptautinėje rinkoje. Tačiau vyninės istorija kur kas jaunesnė. Vos 1992 m ją įkūrė Anterivo Giomarelli, kurio sūnus Giuliano sėkmingai tęsia tėvo darbą. Vyno kokybė pripažinta tiek Italijos, tiek tarptautinių vertintojų ir klasikinio vyno mėgėjų. To ir reikėjo tikėtis, nes karščiausias šeimos troškimas ir tikslas nuo pat pradžių buvo sukurti aukščiausios kokybės vyną. Taigi „Nottola“, vyninė valdanti 25 hektarus vynuogynų, yra geriausių Montepulciano apeliacijos vyno gamintojų sąraše.
APULIJA
Dėl išskirtinai derlingų lygumų šis regionas yra vienas didžiausių Italijoje ir iki aštuntojo praeito amžiaus dešimtmečio buvo laikomas prastos kokybės regionu. Tačiau atsirado vyndarių, kurie užsibrėžė tikslą radikaliai pakeisti sugadintą reputaciją.“Leone de Castris“ vyninė turi 350 metų patirtį ir yra vienas svarbiausių ūkių Apulijos vyno istorijoje. 1925 metais jis tapo pirmuoju ūkiu regione, pradėjusi pilstyti ir pardavinėti vyną buteliuose. Iki tol Apulijos ūkių produkcija buvo pigiai parduodama dideliais kiekiais kaip žaliava.
Kitais istoriniais metais tapo 1943-ieji. Pagerinus buteliavimo liniją pradėtas pilstyti legendinis rožinis vynas „Five Roses“. Italijoje tai buvo pirmasis į butelius išpilstytas rožinis vynas, kuris jau tada buvo parduodamas JAV rinkoje. Nuo pat pradžių šį vyną lydi sėkmė. Neretai jis laikomas geriausiu arba vienu geriausiu Italijos rožiniu vynu, kasmet pelnantis „Gambero Rosso“ apdovanojimus.
.
„Il Medaglione“, „Copertino“, „Primitivo di Manduria Villa Santera“,“ Il Lemos“, „Donna Lisa“ ir kiti „Leone de Castris“ vynai gaminami puoselėjant tradicijas, tačiau Salentino ir Apulijos kultūra derinama su inovacijomis. Pionieriška vyninės šeimininkų dvasia skatina nuolatos tobulėti.
ABRUCAI
Abrucų kalvose įvairus dirvožemis ir mikroklimatas, tačiau, pasak vyno žinovų, čia daromas tik vienas „Montepulciano d‘Abruzzo“ vynas, nes vyndariai čia konservatyvūs. Tačiau yra ir tikrų drąsuolių. Pavyzdžiui, „Masciarelli“ vyninė.Nuo pat 1978-ųjų, kai Gianni Masciarelli perėmė šeimos vyninę, esančią San Martino sulla Marrucina miestelyje, jis pateko į Italijos vyndarių elitą. Jo puikus raudonasis vynas „Villa Gemma“ išgarsino ‘Montepulciano‘ vynuoges, ir šiuo metu tai yra viena iš madingiausių Italijos veislių. Masciarelli pirmasis šiame kaimiškame ir atsilikusiame regione įdiegė šiuolaikinius vynininkystės metodus, pirmas eksperimentavo su ‘Chardonnay‘ ir ‘Cabernet Sauvignon‘ veislėmis, o modernius gamybos metodus pritaikė ir vietinei baltajai veislei ‘Trebbiano d‘Abruzzo‘ bei iš jos pagamino puikios kokybės vyno.
Po netikėtos ir ankstyvos vyndario mirties 2008 m. šio ūkio valdymą perėmė jo žmona Marina Cvetic. Vyninei priklauso 273, 5 hektaro vynuogynų Abrucuose. Trylika nedidelių plotelių pabirę kalvotame ruože palei Adrijos jūrą. Dirvožemis kalkingas, turtingas mineralais.
„Castello di Semivicoli“, „Marina Cvetic“ ir „Villa Gemma“ – trys šlove vainikuoti vynai, kurie skina laurus vyno konkursuose ir mėgėjų sudarytuose vynų sąrašuose.
2011 m. Vyno čempionate „Masciarelli“ vyninės vynai – baltasis „Marina Cvetic Chardonnay 2007“ ir raudonasis „Marina Cvetic Montepulciano D'Abruzzo 2006“ laimėjo „Grand Prix“.
SICILIJA
Didžiausioje Viduržemio jūros saloje pagaminama išskirtinai daug vyno, tačiau didžioji dauguma jo yra abejotinos kokybės. Tačiau pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau vyndarių, kurie ieško išskirtinių plotų, rimtai svarsto, kurioje salos vietoje kurios vynuogės veši geriausiai ir sukuria išskirtinio vyno. Vyndariai dirba su vietinėmis, senosiomis vynuogių veislėmis ir vien dėl to yra įdomūs vyno mėgėjams. O jei jie dar pasistengia dėl kokybės, meilė nuo pirmo gurkšnio beveik garantuota. Pusbrolis ir pusseserės Alessio, Francesca ir Santi Planetos savo pavardę pavertė pasaulinio žinomumo prekiniu ženklu. Su „Planeta“ vynine siejamas visos Sicilijos vynininkystės renesansas, besitęsiantis iki šiol.
„Planeta“ turi savo vynines keturiose Sicilijos provincijose. Tai 390 hektarų vynuogynų ir 93 hektarai alyvuogių giraičių. Penkiose vyninėse gaminamas vynas atspindi senovinę Sicilijos salos dvasią bei šiuolaikinės vyndarystės galimybes. Vietinės ir tarptautinės vynuogių veislės auginamos skirtingose salos vietose, labiausiai tam tinkančiose sąlygose. Visi „Planeta“ vynai turi DOCG, DOC arba IGT kategorijas.
Net aštuoniolika „Planeta“ vynų turi aukščiausius įvertinimus (tris taureles) Italijos vynų gide „Gambero Rosso“.
„Vyno žurnalo“ informacija
Taip pat skaitykite:
