Italija yra didžiausia gėrimui skirto vyno gamintoja pasaulyje. Čia kasmet pagaminama apie 5 milijardai litrų vyno. Italijai ant kulnų lipa Prancūzija, patiekianti rinkai vos 2 procentais mažiau. Trečioje vietoje tvirtai stovi Ispanija – 3,6 mlrd. litrų. Šiųmetės Vinitaly parodos metu (2006 m. balandžio 6 – 10 d.) buvo išrinkti legendiniai vynai, t. y. vynai, padėję išgarsinti Italijos vardą, vartotojams suformavę ypatingai teigiamą šios šalies gėrimų įvaizdį, vynai, kuriuos geriausiai žino Italijos ir pasaulio vartotojai. Ta proga buvo apklausti 2350 viso pasaulio vyno žurnalistų, someljė ir specializuotų vyno parduotuvių savininkų. Pateikiame Italijos legendinių vynų titulus pelniusių vynų sąrašą ir jų degustavimo įspūdžius.
Garsiausiu iš garsiausių vynų išrinktas
Gamintojas – „San Guido“ (Toskana).
Vynas – Sassicaia, Bolgheri Sassicaia DOC 1998 (raudonasis). ‚Cabernet Sauvignon‘– 85 %, ‚Cabernet Franc’ – 15 %. Nuo 1968 metų „San Guido“ gamina šį Bordo Premier Grand Cru lygio vyną.
Rubino spalva su vyšniniu atspalviu. Kvepia oda, kava, vyšniomis. Malonus vyšnių skonis, gausūs aksominiai taninai, puiki dermė. Jaučiamas dūmo ir paprikos poskonis.
Garsiausia įmonė
Angelo Gaja (Pjemontas). Trys vynai – „Sori San Lorenzo“, „Sori Tildin“, „Sperss“,– nors ir nepateko į geriausių 14-tuką, surinko įmonei daugiausiai taškų iš visų minėtų apklausoje.
Someljė legenda
Gamintojas – „Braida“ (Pjemontas).
Vynas – Bricco dell‘Uccellone Barbera d‘Asti Superiore DOC 2003 (raudonasis). ‘Barbera’ – 100%. 15,5 % alkoholio!
Tai vienas iš ‚Barberos‘– Pjemonto „antrojo ešelono“ vynuogių – garsintojų. Vynas nenusileidžia geriausiems barolo. Tamsi rubino spalva. Labai kvapnus: vyšnios, mėtiniai sausainiai, juodžemis, likeris, džiovintos uogos. Dideli, bet negausūs taninai ir labai tvarus skonis. Itin koncentruotas, gaivus ir idealiai subalansuotas.
Restoranų savininkų legenda
Gamintojas – „Conterno Giacomo“ (Pjemontas).
Vynas – Barolo Monfrotino Riserva DOCG 1998 (raudonasis). ‚Nebbiolo’– 100 %. 7 metus brandintas statinėje.
Šviesiai ruda spalva. Gėlių (žibuoklių, našlaičių) ir vanilės kvapas. Truputį šiurkštus burnoje, tačiau labai gera dermė. Jaučiamas apelsinų žievelių skonis. Rūgštus ir labai gausių taninų. Poskonis su šokoladinių sausainių kvapu.
Prekybininkų legenda
Gamintojas – „Allegrini“ (Venetas).
Vynas – Amarone della Valpolicella Classico DOC 2001 (raudonasis). ‚Corvina Veronese‘– 75 %, ‘Rondinella’ – 20 %, ‘Molinara’ – 5 %. 100 dienų vynuogės džiovinamos palėpėje. 18 mėn. ažuolo statinėse. 15 % alkoholio. Net trys amaronės pateko į geriausių keturioliktuką. Tačiau jos labai skirtingos ir skirtingos auditorijos jas išrinko garsiausiais Italijos vynais.
Kvepia baltais vaisiais, apelsinmedžių žiedais, trešnėmis ir prieskoniais. Saldi ataka burnoje. Gėlių ir apelsinų skonis. Nemažai taninų.
Žurnalistų legenda
Gamintojas – „Masi“ (Venetas).
Vynas – Mazzano Amarone della Valpolicella Classico DOC 2000 (raudonasis). ‚Corvina‘– 75 %, ‚Rondinella’ – 20 %, ‘Molinara’ – 5 %. 30 mėn. ažuolo statinėse. 16 % alkoholio.
Labai tamsi ruda spalva. Kvepia džiovintomis slyvomis, juodžemiu. Po to pasijunta džiovintų vaisių ir brandą primenantis paukščių fermos kvapas. Burnoje – šokolado, kavos, saldymedžio aromatai. Toks pats ir poskonis, tik papildytas vyšniomis. Klasikinė amaronė – „švelnus gigantas“.
Gamintojo „Masi“ vynus nuo 2006 metų pradžios į Lietuvą įveža UAB „L.I.O.N. gėrimai“. Įmonės produktų grupės vadybininkas Aldas Rimšelis pasakojo, kad „Masi“ vynai tiekiami tik restoranams. Itališko maisto restoranų vadovams nereikia reklamuoti „Masi“ vynų. Konkrečios „Mazzano“ amaronės įmonė dar neatsivežė.
Vyno pardavėjų legenda
Gamintojas – „Dal Forno“ (Venetas).
Vynas – Vigneto di Monte Lodoletta Amarone della Valpolicella DOC 2000 (raudonasis). ‚Corvina‘– 60 %, ‚Rondinella’ – 20 %, ‚Oseleta’ – 10 %, ‚Croatina’ – 10 %. 17,5 % alkoholio.
Jau ruduojanti spalva. Kvepia medingomis vasaros gėlėmis. Pasukus jaučiamos trešnės, šienas. Saldi ataka, daug sutraukiančių taninų. Svarus, rimtas vynas. „Galia ir struktūra“. Džiovintų slyvų poskonis.
Viduržemio legendos
Gamintojas – „Tasca D‘Almerita“ (Sicilija).
Vynas – Nozze D‘Oro Contea di Sclafani DOC 2004 (baltasis). ‚Inzolia‘– 60 %, 'Sauvignon Tasca' – 40 %. Vynas 5 mėn. laikytas su mielėmis plieninėje talpykloje.
Blyški žalsva spalva. Kvepia gėlėmis, vaistažolėmis, mėtomis. Švelnus ir labai tvarus skonis. Nedaug rūgšties, vos karsteli. Geltonų slyvų poskonis.
Gamintojas – „Mastroberardino“ (Kampanija).
Vynas – Radici Taurasi DOCG 2000 (raudonasis). 100% ‘Aglianico’. Taniningosios ‚Aglianico‘ vynuogės vynas tik po 4,5 metų vyninėje suspindi maloniu žavesiu.
Jau ruduojančios spalvos, kvepia gėlėmis ir arkliu. Pasukus kvėpteli mėta, tačiau ją greitai nustelbia ypač stiprus šviežio šieno kvapas. Labai taniniškas, vis dar sunku gerti. Poskonis primena balto pelėsio, prieskonių ir vyšnių kvapus. Įdomios dermės skonis, turintis sūrumo.
40-osios parodos legendos
Gamintojas – „Ferrari-Fratelli Lunelli“ (Trentas).
Vynas – Giulio Ferrari Reserva del Fondatore Trento DOC 1995 (putojantis baltasis). 100 % ‚Chardonnay‘. 12 % alkoholio.
114 mėnesių (!) brandinamas su mielėmis. Parduodamas praėjus 10 metų nuo pagaminimo. Vis dar jaunatviškai vaisiškas, gėliškas, kvepia vanile (nors ąžuolo statinėse nebrandintas nė dienos) ir yra intensyvios žalsvai auksinės spalvos, o poskonis kvepia trumais. Labai tvarus skonis ir poskonis. Rūgštus ir nuostabiai harmoningo skonio.
Gamintojas – „Valentini“ (Abrucai, Abruzzo).
Vynas – Trebbiano d‘Abruzzo DOC 1996 (baltasis), ‚Trebbiano‘– 100 %.
Vynas nebrandintas ąžuolo statinėje, tačiau stebina kompleksiškumu. Vienas iš gamintojų, sugebančių iš gana paprastų ‚Trebbiano‘ vynuogių pagaminti puikų vyną. Labai intensyvi žalsvo aukso spalva. Saldus odos, šieno kvapas. Burnoje labai kompaktiškas, citrusų skonio. Poskonis platus, atviras.
Gamintojas – „Avignonesi“ (Toskana).
Vynas – Vin Santo „Occhio di Pernice“ IGT Tuscany 1994 (saldus raudonasis). ‚Prunoto Gentile‘– 100 %.
Pagaminti tik 1257 šio vyno buteliai. Šešetą mėnesių džiovintų vynuogių sultys uždaromos 50 litrų talpos ąžuolinėse statinaitėse ir fermentuojamos 3-4 metus. Po to vynas bręsta statinėse iki 10 metų.
Beveik dervos išvaizda – juodai rudas su gelsvu atspalviu. Lėtai atsiveria deginto cukraus, džiovintų slyvų, karčių vyšnių konservų aromatai. Labai tirštas burnoje – kaip drebučiai. Deguto, dūmo ir grikių medaus skonis.
Gamintojas – „Ornellaia“ (Toskana).
Vynas – Masseto IGT Tuscany Red 1997 (raudonasis). ‘Merlot’– 100 %.
Tamsi ruduojanti spalva. Nemažai nuosėdų. Kvepia alijošiumi, muskusu, kava, žvėriena. Daug švelnių taninų. Jaučiamas kavos, kakavos, alijošiaus su medumi poskonis.
Gamintojas – „Marchesi Antinori“ (Toskana).
Vynas – Tignanello IGT Tuscany Red 2001 (raudonasis). ‚Sangiovese‘– 80 %, ‘Cabernet Sauvignon’– 15 %, ‘Cabernet Franc’– 5 %.
Tai vienas iš šlovingosios Antinori'ų šeimos, kurios jau 26-a karta daro vyną, gaminių. Labai tamsi rubino spalva. Kvepia dūmu ir juodomis uogomis. Po truputį pakvimpa ir vyšniomis, muskusu. Gana švelnus, aliejiškas, nors taninai šiukštoki. Kakavos poskonis.
Taip pat skaitykite:
„Vineola Beatrix“ – Indijos ančių bėgikių valdos
Kaip gerai gyvena JAV Vidurio Vakarų vyndariai
2022-ųjų „Haut-Brion“ ir „Mission Haut-Brion“
