Istorijoje – šiandienos sėkmės pagrindai
Šlovės istorija prasidėjo prieš keturis šimtus metų, kai olandai įrengė melioraciją užpelkėjusiame pusiasalyje Bordo miesto šiaurės vakaruose. Vos keliolika metrų virš vandenyno lygio iškilusios Medoko (Medoc) žvyro kalvos pasirodė besą geriausios žemės ‘Malbec’, ‘Petit Verdot’ ir ‘Tannat’ vynuogėms auginti. Todėl neilgai trukus miesto aristokratija čia jau pirko pirmuosius sklypus, juose buvo sodinami vynuogynai, o pagamintą vyną laivai ėmė plukdyti į turtingosios Anglijos rinką. Net visuotinio aristokratijos turto dalybų laikotarpiu po 1789 metų revoliucijos Bordo ūkių savininkai išsaugojo ir turtus, ir galvas, mat daugelis jų rodė prielankumą Didžiajai Britanijai – sėkmingam naujos santvarkos pavyzdžiui.
1855 metais buvo sukurta garsioji Medoko raudonųjų ir Soterno (Sauternes) bei Barsako (Barsac) baltųjų saldžių vynų ūkių klasifikacija, įstatymiškai įtvirtinusi terminą Grand Cru ir dar labiau paskatinusi geriausių ir brangiausių ūkių vyno pardavimą. Tuo metu čia pradėtos auginti ‘Cabernet Sauvignon‘ ir ‘Merlot‘ vynuogės, o plačiai iki Napoleono karų statinių gamybai naudotą šiaurinį Baltijos pakrančių ąžuolą, plukdytą iš Mėmelio, Rygos, Gdansko uostų, visiškai pakeitė anuomet pigesnė ir gerokai kvapnesnė vietinė mediena. Dvidešimtajame šimtmetyje buvo patvirtinta kitame upės krante esančio Sent Emiljono (Saint Emilion) bei Bordo miesto pietryčiuose esančio Gravo (Graves) Grand Cru ūkių sąrašai – geriausias pirkėjų gidas. Laiku į atskiras klasifikacijas išskirti geriausi ūkiai tapo pagrindiniu prekybos varikliu nūdienos pasaulyje, kuriame vidurinės klasės vartotojas nelinkęs pats analizuoti visų produkto savybių, o verčiau pasitiki išorinių patarėjų nuomone.
Nepalanki gamta ugdo vyndarių meistriškumą
Tačiau oro sąlygos Bordo ne kiekvienais metais palankios labai gero vyno gamybai. Tai šilto klimato zonos šiaurinis pakraštys, todėl vėsiais metais vynuoges sunku prisirpinti, nuo Atlanto vandenyno jokių kalnų neapsaugotą rajoną rugsėjo mėnesį mėgsta aplankyti lietingi ciklonai. Tokios sąlygos ypač palankios vynuogininkystės ir vyndarystės meistriškumui ugdyti, nes vyndariams kasmet tenka gerokai pasistengti, norint pagaminti kainos vertą vyną. Potencialiai šiurkščius, aitrius neprinokusių uogų taninus jie išmoko paversti elegantiškais ir švelniais, gaivią rūgštį kompensuoti aromatingumu, o palyginus nedidelį alkoholio kiekį vyne paversti visas savybes vienijančiu dermės pagrindu. Vyndariai įpratino vartotojus kantriai laukti, kol butelyje bręsdamas vynas ne tik paskleis naujų aromatų, bet ir pasieks nuostabaus švelnumo, kurio neįmanoma išgauti brandinant labai prisirpusių uogų vyną.
Tačiau žavesiu Bordo vynai nušvinta kas 4 – 5-ti metai, kai dėl susiklosčiusių itin palankių oro sąlygų net ir vidutiniai regiono gamintojai sugeba pagaminti vyną, sukeliantį audrą pasaulio investituotojų ir kolekcininkų bendruomenėje.
Ekonomika, sociologija ir psichologija galutinai koreguoja kainas
Ilgai butelyje galintis bręsti vynas tampa ilgaamže preke, ilgalaikių investicijų objektu, kuri, jei tinkamai saugoma, gali pralaukti dėl įvairių, dažniausiai ne nuo vyno priklausančių, priežasčių sukelto vartojimo nuosmukius. Pavyzdžiui, 1986 metų derliaus vynas per savo dvidešimties metų istoriją „netikėtai“ stipriai brango jau du kartus – 1996 ir 2006 metais. Jis pergyveno 1997 m. Azijos, 1998 m. Rusijos ir 2001 m. JAV ekonomines krizes. O kadangi geriausi šio vynmečio vynai išliks puikios kokybės dar 10 – 15 metų, tai, tikėtina, kad jie pergyvens dar ne vieną krizę. Vyno investuotojų saugumo jausmą didina ir tai, kad, labai smukus kainoms, vyną galima paprasčiausiai išgerti.
Kita vertus, į investuotijų akiratį patekusių vynų vartojimą sąlygoja ne tik kaina. Prestižas ir statuso tam tikruose visuomenės sluoksniuose įtvirtinimas, šimtametės aristokratijos, aukštuomenės ir verslo elito vartojimo tradicijos, restoranų noras turėti išskirtinį vyno asortimentą lemia tai, kad brangiausių vynų paklausa nėra tokia jautri kainai, kaip pigiausių vynų, kur vyksta arši šalių, vynuogių, gamintojų sukurtų vardų ir prekybos tinklų nuolaidų kova.
Skeptikai mėgsta klausti, ar 1000 litų kainuojančio butelio vyno skonis vertas TOKIOS kainos. Taip, ir vertas ne mažiau, nei šiandien keliasdešimt milijonų kainuojantys impresionistų paveikslai, iš kurių prieš pusantro šimto metų tyčiojosi visas Paryžius, ir niekas jų nenorėjo pirkti už jokią kainą. Estetiniai idealai galioja ir vynui, todėl racionaliu skonio intensyvumo ir kainos santykiu tokio vyno įvertinti neįmanoma. Na, o norintys suprasti estetines charakteristikas, turėtų lavinti savo juslių jautrumą bei didinti išprusimą.
Išankstinis 2006 metų vyno pardavimas (En primeur 2006)
Skeptikai kelia skaudžius egzistencinius klausimus, o brangaus vyno pardavimas tęsiasi. Prieš prasidedant 2006 metų derliaus vyno išankstiniam pardavimui (~ balandžio –birželio mėn.), balandžio mėnesio pradžioje, kaip ir kasmet, pasaulio vyno ekspertų elitas suvažiavo ragauti 2006 metų Bordo vyninių derliaus. Iš anksto buvo žinoma, kad vyndariams metai nebuvo tokie lengvi, kaip neįtikėtiną sėkmę atnešę 2005-ieji.
2006 metų oro sąlygos Bordo
Ypatingai šalta ir drėgna žiema, labai sausas pavasaris, tačiau gegužę nulijo ir kai kur paplito pilkasis pelėsis. Raudonųjų vynuogių žydėjimas įprastu metu (gegužės pabaiga – birželio pradžia) prognozavo vidutinio dydžio derlių. Karšta vasara, o paskutinės liepos savaitės – ypatingai karštos. Todėl uogos nedidelės, didelė polifenolių koncentracija. Vėsus, tačiau sausas rugpjūtis. Rugsėjo pradžia sausa ir karšta (kartais daugiau 30 °C). Po to sekė dešimt lietingų dienų, kai galėjo prasidėti puvimas, tada vėl pakankamai sausas oras derliaus nuėmimui, kuris reikalavo daug pastangų, nes teko rūšiuoti dėl lietaus ir karščio labai jautriomis tapusias uogas. Lietus kai kurių vyninių uogų sultis praskiedė, kitos sugebėjo to išvengti.
Pavasario lietus kai kur paskleidė pelėsį, todėl visą vasarą teko atidžiai reguliuoti lapų tankmę greta kekių: kad jos pakankamai vėdintųsi ir nepradėtų pelyti. Rugsėjo karštis staigiai sunokino ‘Merlot’ vynuoges, todėl potencialaus alkoholio jose susikaupė nemažiau, nei 2003 ar 2005 metais, tačiau po to iš karto užėję lietūs privertė vyndarius sparčiai skinti vynuoges, kol lietaus vanduo per šaknų sistemą nepateko į uogas. Daugelis vyndarių, ruošdamiesi įprastiems rugsėjo lietums nuo rugpjūčio leido tarpueiliams užaugti žole, nes ji apsunkina lietaus vandens susigėrimą į žemę: jis nuteka kalvų šlaitais žemyn, o dalį lietaus vandens susiurbia žolių šaknų sistema.
Nežiūrint nelabai optimistiškų prognozių, degustacijos parodė, kad kai kurios vyninės pagamino geresnį vyną, nei 2005 metais. Apie tai pirmasis paskelbė Robertas Parkeris, kuriam suteikiama išskirtinė teisė paragauti vynų anksčiau, nei kitiems ekspertams. Po jo pranešimo Bordo viešbučiai buvo kaipmat užpildyti, o susidomėjimas pasiekė pernykštį lygį.
2006 m. vynai pasižymi labai galingais taninais, tvirta tekstūra ir gera rūgštimi. Kai kas juos vadina išskirtiniais 2002-aisiais; kitiems jie primena 1996 metų derlių, treti mini
2001-uosius. Pasisekę vynai puikiai bręs. Prognozuojama, kad įdomiausia išankstinė prekyba vyks dėl 30 – 40 garsiausių kultinių vynų.
Taip pat skaitykite:
„Vineola Beatrix“ – Indijos ančių bėgikių valdos
Kaip gerai gyvena JAV Vidurio Vakarų vyndariai
2022-ųjų „Haut-Brion“ ir „Mission Haut-Brion“
