Prašau papasakoti apie Jūsų darbo su šampanu pradžią. Kaip atradote šampaną? Kodėl būtent jį? Kada paragavote jo pirmą kartą? Kokios rūšies tai buvo šampanas? Ar Jūsų ,,ragavimo menas“ atsiskleidė jau vaikystėje?
Buvau laikomas labai neapsisprendusiu ir į daugelį dalykų per daug jautriai reaguojančiu vaiku. Ypač jei tai buvo susiję su skoniais ir kvapais. Pavyzdžiui, aš negalėdavau valgyti nieko, kas bent minutę buvo palikta šaldytuve atidaryta, nes jausdavau pašalinius aromatus. Mano tėvai tikrai mažai domėjosi vynu. Būdamas aštuonerių keliavau su jais į Mozelį Vokietijoje ir turėjau galimybę paragauti vieno augintojo vyno Tritenhaime. Paaiškėjo, kad aš vienintelis pateikiau teisingus aklosios degustacijos rezultatus. Manau, tai buvo labai svarbus stimulas mano veiklos pradžiai.
Pirmą kartą iš taurių gėriau jau būdamas pilnametis. Tai buvo raudonasis vynas „Morgon“ ir ispaniškas putojantis vynas cava. Netrukus po to patyriau beveik religinius išgyvenimus, atkimšęs butelį non-vintage šampano iš Bome. Ypač vynais susidomėjau 1986-aisiais, kai atostogaudami keliavome po Prancūziją. Lankėmės Normandijoje ir Bretanėje, vėliau važiavome pro Šampanės miestą Epernė ir dvi dienas praleidome Reimse. Kaip turistai apsilankėme ,,Piper-Heidsieck” šampano namuose ir apsipirkome šampano krautuvėlėse šalia įspūdingosios Reimso katedros. Jaučiausi tarsi devintame danguje. Grižęs apie nieką daugiau negalėjau galvoti: šampanas tapo mano naujuoju gyvenimu, ėmiau juo domėtis su beprotišku užsidegimu.
Girdėjau, kad anksčiau rinkote tuščius šampano butelius (ir aš renku). Ar teberenkate?
Niekada nebuvau nustojęs!
Kiek rūšių šampano esate ragavęs?
Iki šios dienos esu ragavęs 6800 skirtingų šampano rūšių.
Papasakokite apie garsiąją degustaciją Paryžiuje, po kurios tapote žinomas visame pasaulyje.
Kartu su kitais geriausiais pasaulio degustuotojais buvau pakviestas žinomo prancūzų žurnalo ,,Spectacle du Monde” aklai degustuoti 50 skirtingų šampano rūšių. Man tai tikrai nepasirodė sudėtinga. Antrąją vietą užėmęs kolega teisingai įvardijo 4 rūšis, o aš tą sėkmės dieną atskyriau 43 rūšis iš 50 ir tiksliai nurodžiau jų derliaus metus, gamintoją ir pavadinimą! Turiu Dievo dovaną fotografiškai tiksliai įsiminti kvapus, man ji labai naudinga, o daugeliui žmonių tai palieka ryškų spūdį, nes ši savybė ypač reta.
Ar galite papasakoti apie savo veiklą, susijusią su šampanu? Ar organizuojate degustacijas, dirbate šviečiamąjį, žurnalistinį darbą?
Visą laiką dirbu su vynu, o 90 procentų mano darbo susiję su šampanu. Veikla labai įvairi, nes keliaudamas po pasaulį sutinku daugybę žmonių. Kartais skaitau paskaitas apie mineralinį vandenį, kartais – apie kavą. Tai irgi idomu. Keliaudamas pradėjau rašyti straipsnius apie restoranus ir viešbučius. Tai tarsi naujas hobis, puikiai pasitarnaująs derinant mano darbo keliones su šeimyninėmis atostogomis.
Kertiniai mano verslo akmenys, žinoma, yra knygų ir straipsnių rašymas, degustacijų vedimas, filmavimas. Be to, dar mokau žmones sutelkti ir valdyti savo pojūčius, dukart per metus lydžiu juos į VIP keliones po Šampanę, padedu įrengiant vyno rūsius, atstovauju tauriesiems gėrimams (tarp jų ir šampanui) pasaulyje ir t. t.
Ką manote apie dabar populiarėjantį ir iš naujo atrandamą vieno vynuogyno šampaną? Apibūdinkite jo privalumus ir trūkumus. To paties norėčiau paklausti ir apie vynuogių augintojų šampaną.
Didžioji dalis šampano gamintojų superka vynuoges iš smulkių augintojų, kurie valdo 90 proc. Šampanės vynuogynų. Šie augintojai pagamina tik 20 proc. viso šampano. 90 proc. garsiausių šampanų yra pagaminti būtent didžiųjų gamintojų.
Tačiau yra keletas vynuogynų, kurių vynai turi ypatingą, individualų charakterį, iš šių vynų pagaminami tokie nuostabūs šampanai, kad jie tiesiog nusipelno būti kažkaip išskirti. Dėl daugybės istorinių ir ekonominių priežasčių augintojų ar atskiro vynuogyno šampanai buvo primiršti ir pateko į savotiškus „rėmus“. Aš buvau vienas iš pionierių, skatinusių prikelti iš užmaršties ir iš naujo atrasti šiuos išskirtinius šampanus. Mano nuomone, dauguma vintage šampanų iš Grand Cru vynuogynų savininkų yra geriausios vertės šampanai. Todėl dažnai esu kaltinamas ir vadinamas didžiųjų namų priešu. Bet jei pažvelgsite į mano sudarytą geriausių šampanų sąrašą, jame nerasite labai daug mažųjų vyndarių šampano.
Kuo galite paaiškinti rožinio šampano populiarumą? Ar sutinkate su nuomone, kad tai pats elegantiškiausias šampanas?
Mano nuomone Rosé populiarumas – mados dalykas, tačiau tai tikrai netrumpalaikė tendencija. Man jis neatrodo nei geresnis, nei blogesnis už baltajį – jis tiesiog kitoks. Vieniems gamintojams jis labiausiai pasiseka, kiti patiria nesėkmę. Ir tikrai nepavadinčiau jo elegantiškiausiu.
Ką galėtumėte pasakyti apie 1996-ųjų potencialą? Teko girdėti nuomonių, kad 2002-ų metų šampanas bus toks pat galingas. Ką apie tai manote?
1996-ųjų potencialas – tiesiog fantastiškas. Tai naujieji 1928-ieji! 2002-ieji mažai kuo panašūs į 1996-uosius, niekada jiems neprilygs. Tačiau 2002-ųjų vynai gali ir ilgai stovėti, ir sužavėti geriami jau dabar. Man, tiesą sakant, 2002-ieji primena 1982-ųjų stilių: minkštą, baigtinį, smagų ir svarų.
Ką manote apie šampano dekantavimą? Esu girdėjusi, kad visų vynmečių iki 2000-ųjų šampanus reikia dekantuoti.
Kai kurie šampanai dekantuoti atrodo tikrai geriau, tačiau tik atidarius konkretų butelį galima nuspręsti, ar reikia tai daryti. Geriausia šampaną perpilti į dekanterį ir iš karto išpilstyti į taures. Beje, dekanteris turėtų būti siauru kaklu.
Žinome, kad be tradicinių Šampanės vynuogių ‘Chardonnay’, ‘Pinot Noir’ ir ‘Pinot Meunier’ esama dar ‘Arbanne’, ‘Petit Meslier’, ‘Pinot Blanc’, iš kurių gali būti gaminamas šampanas. Kai kurie vyndariai mėgina atgaivinti šias veisles. Ką manote apie šių vynuogių perspektyvą?
Iš šių užmirštų vynuogių tikrai kai kas mėgina gaminti šampaną, ir jis gana įdomus. Tačiau šios veislės niekuomet netaps taip plačiai naudojamos, kaip klasikinės.
Ar galite papasakoti apie „Richardo Juhlino šampano taures“? Kaip jos atsirado?
Taurė labai svarbi ragaujant šampaną. Keletą metų degustuodamas buvau labai nepatenkintas taurėmis, todėl nusprendžiau sukurti savo taures. Tai tarsi trijų naudojamų formų mišinys. Naujas taures išbandžiau degustuodamas 10 rūšių šampano. Po ilgų bandymų mano taurės rinkai buvo pristatytos prieš pat 2000-ųjų sutikimą.
Ar galite pamokyti Lietuvos šampano mėgėjus šio gėrimo degustavimo paslapčių?
Nuotoliniu būdu tai tikrai sunku padaryti. Kaip minėjau, labai svarbu tinkamos formos ir švarumo taurė. Patarčiau neskubėti gerti šampano, palaukti, kol išnyks anglies dioksido aštrumas. Pirmas uostymas – be jokio pasukimo stenkitės pajusti aromatus. Antras uostymas – įkiškite nosį giliai į vidų ir pasukinėkite į šonus, kad atsirastų „stereo“ efektas, tik po to sukite taurę ir uostykite. Su pirmuoju gurkšniu būtinai įtraukite oro į burną – šampanas pasiskirstys burnoje, pajusite visą skonio gamą. Svarbiausia – šimtaprocentinė Jūsų dėmesio koncentracija!
Taip pat skaitykite:
