Dievinu šampaną už jo eleganciją. Kitų vynų aromatai ir skoniai dažnai būna akivaizdūs ir lengviau aprašomi, o štai kalbant apie šampaną viskas yra kiek subtiliau. Gal dėl to ne visi jį iškart supranta ir iškart pamėgsta. Tačiau tie, kas jį perpranta, įsimyli visiems laikams. Su knygų apie Šampanę autoriumi ir šampano ekspertu Richardu Juhlinu susisiekiau kaip tik tuo metu, kai jis pietavo Niujorke su geriausiu Lietuvos šampano žinovu Ryčiu Jurkėnu. Prikalbinau abu trumpai papasakoti apie savo patirtį Šampanėje bei atsakyti į kai kuriuos aktualius klausimus.
Richardas Juhlinas (toliau – Richard J.), šampano ekspertas, gyvenantis Švedijoje, 7-ių knygų apie šampaną ir Šampanę autorius, skiepijan meilę šiam regionui ir jo dvasiai visiems, kas tik nori pažinti giliau. Šiemet išleista jo nauja knyga „Šampanės kvapas“ („A Scent of Champagne“[1])
R. S. Kelinta ši knyga? Kuo naujoji knyga skiriasi nuo kitų, išskyrus tai, kad joje rasime jau 8000 aprašytų šampanų?
Richard J. Tai mano 7-oji knyga. Geriausiai atskleidžianti mano filosofiją ir... manau, pati įdomiausia. Pasakysiu tiesiai šviesiai - dabar aš daug įdomesnis, nei buvau iki šios knygos išleidimo.
R. S. Daugiau nei 8300 aprašymų?! Kada ir kaip pirmą kartą nusprendėte, kad reikia išleisti savo užrašus ir taip paskatinti domėjimąsi šampanu?
Richard J. Kai 1986-aisiais įsimylėjau šampaną, užrašus kaupiau tik sau. Tačiau bendraudamas su žmonėmis, jaučiau, kad ir jiems tai įdomu, todėl 1995 m. nusprendžiau išleisti savo pirmąją knygą su 1600 šampanų aprašymų. Žmonėms ji patiko.
R. S. Ar sutinkate, kad darote didelę įtaką šampano vartojimo augimui ir jo suvokimui ne tik Skandinavijos šalyse?
Richard J. Manau, taip. Tai gali nuskambėti kiek nekukliai, bet Šampanėje kalbama apie Juhlino efektą. Manau, kad padariau tikrai daug, kad šiuo didingu vynu žmonės domėtųsi ne kaip prabangos simboliu. Padėjau geriausiems vyndariams atverti gerbėjams akis ir parodyti, kad šampanas geba bręsti, parodyti šampano vinoteką (senųjų derliaus metų šampanus).
R. S. Grįžkime prie pačios pradžios. Kodėl šampanas? Daugelis sako, kad nejunta jokio skirtumo tarp kelių non vintage (NV) šampanų. Kas ir kada pastūmėjo Jus domėtis šampanu?
Richard J. Šampanas man subtiliausias ir tobuliausias iš visų vynų. Įsimylėjau jo grožį ir net tarp NV nuo pat pradžių jaučiu didelius skirtumus.
R.S. Ar galėtumėte išvardyti keletą faktorių, kuriais remiatės vertindamas šampano namus? Ar galimybė paragauti senųjų derlių daro įtaką įvertinimui?
Richard J. Keblus dalykas. Visi namai turi tokį skirtingą portfelį. Aš suteikiu žvaigždutes dabartiniam vyndario portfeliui, bet taip pat labai svarbus yra ir vyndario įvertinimas už kokybę, rodytą daugel metų iš eilės. Džiugu, kad daugelis puikių namų nuostabiai dirba iki šiol. Mano įvertinimas yra bendras mano įspūdis.
R. S. Ar tokie dalykai, kaip balansas, harmonija ir kompleksiškumas, yra esminiai vertinant šampaną?
Richard J. Taip, žinoma.
R. S. Kaip kaupiate vynų aprašymus? Renkate savo užrašų knygutes? Rašote tiesiai į kompiuterį?
Richard J. Kai daug degustuoju, užrašų knygutėje pasižymiu svarbiausius žodžius. Kitais atvejais atidedu rytojaus dienai ir rašau tiesiai į duomenų bazę kompiuteryje, kai degustavimo įspūdžiai jau būna subrendę per naktį.
R. S. Ką galvojate apie vynuogių augintojų šampanus, kurių vis daugėja parduotuvių lentynose. Ar tai trumpalaikis reiškinys? Ar jie paveiks didžiuosius namus su senomis istorinėmis vertybėmis?
Richard J. Niekas nežino. Galime tik spėti. Jau dabar tokie šampanai paveikia didžiuosius šampano namus. Nauji mažieji vyndariai užsitarnauja pagarbą šampano vertintojų tarpe, ir daugelis didžiųjų namų stebi juos ir net pradeda kopijuoti jų metodus.
R. S. Senų derlių šampanas prieš degorgement tardif (DT)? Abeji brangūs ir retai gaunami. Nors abeji tų pačių metų, bet vienuose jaučiame daugiau brandos, o DT – visuomet jauni. Ar tai ateities kartoms?
Richard J. Vis daugiau namų pradeda suprasti, kad jie privalo atidėti dalį savo vintage (vieno derliaus šampanas R.S. past.) šampanų ateičiai, senųjų šampanų vynotekai. Tik taip gali patirti didžiausią malonumą, suprasti ir pajusti namų stilių, įvertinti jį. DT šampanai taip pat yra labai svarbi namų stiliaus dalis.
R. S. Ąžuolo statinės aromatai?
Richard J. Dabartinė mada linksta prie ąžuolo, bet dauguma vis dar daro šampaną nerūdijančio plieno statinėse. Man patinka abiejų metodų kompleksija.
R. S. Autolizės aromatai – kokius žodžius naudojate savo žodyne jiems įvardyti?
Richard J. Pradedame nuo mielių, vėliau atsiranda duonos, kartais kepinių ir tešlos aromatai. Ilgai brendę, ypač ‘Pinot Noir’ šampanai su natūraliu kamščiu[2], gali turėti grybų aromatų. Ir visada dėl ilgesnio buvimo su mielėmis, tokie šampanai yra tvirtesni ir svaresni.
R. S. Kokius butelius dažniau perkate savo kolekcijai – normalius ar magnumus?
Richard J. Dažniau magnumus.
R. S. Jūsų taurės – kodėl „užsidaranti vėlyvo pavasario tvirta tulpė“?
Richard J. Tokia mada tarp mūsų: tie, kas šampaną laiko rimtu vynu, renkasi vis didesnes ir didesnes taures. Nuostabu. Optimalios man yra mano taurės. Gal dėl to, kad jas sukūriau aklai, ir te mano nosis ir gomurys jas vertina.
R.S. Jūsų mėgstamiausi derliaus metai.
Richard J. Jų tiek daug! 1921-ieji, 1928-ieji, 1955-ieji, dauguma iš 1960-ųjų, 1979-ieji, 1988-ieji, o ateityje bus 1996-ieji ir 2008-ieji.
R. S. Mėgstamas maistas su šampanu?
Richard J. Jaunas šampanas su vokiškais šparagais olandiškame padaže. Senas šampanas su ančių kepenėlėmis ir juodaisiais trumais.
R. S. Kiek kartų lankėtės Šampanėje? Ar yra koks kitas regionas, kuriam jaučiate tokią aistrą?
Richard J. Maždaug 150–200 kartų. Taip pat mane „veža“ Burgundija.
R. S. Gal galite ką patarti ar ko palinkėti būsimiems Jūsų knygos skaitytojams?
Richard J. Didžiausia problema mano knygoje yra tai, kad per visą knygą išdėstytos nuostabios nuotraukos, todėl tik keli žmonės iš tikrųjų skaitys! O ji sukurta skaityti kaip romaną, nuo pradžios iki pabaigos.
Nuoširdžiai dėkoju ir tikiuosi, kad mano knyga greitai bus skaitoma ir Lietuvoje.
Ačiū, p. Richardai, už nuostabų pokalbį. Knyga Lietuvos rinkoje jau tikrai yra, šalia gero šampano!
Rytis Jurkėnas (toliau R. J.) – žmogus, kurio ypatingas hobis pavertė jį profesionaliausiu šampano žinovu Lietuvoje ir toli už jos ribų. Tai žmogus, kuris nedvejodamas, pasirinks kelionę į Šampanės regioną, nors pažįsta ten kiekvieną vynuogyną ir jo savininką, žmogus, įvertinęs ir aprašęs tūkstančius ragautų šio krašto vynų ir ne vieną skeptiką pavertęs entuziastingu šio gėrimo gerbėju.
R. S. Pakalbėkime rimtai apie „nerimtą“ dalyką – aistrą šampanui… Kiek kartų lankeisi Šampanėje? Kiek degustavimo užrašų jau sudėjai į paslaptingą duomenų bazę?
R.J. Taigi, buvau TEN jau 21-ą kartą... Daugiau kaip 2500 šampano degustacinių užrašų. Aplankyta daugiau kaip 170 gamintojų, tarp jų ir visi didieji namai ir galybė šampaną darančių vynuogių augintojų.
R.S. Kas Tau yra šampanas? Hobis? Aistra? Ar kažkoks slaptas projektas?
R.J. Žinoma, aistra!!! Juk visa, kas mums nutinka geriausia gyvenime, būna paremta aistra! Tiesa, tai ir hobis, kai paragauti ko nors naujo tampa įdomiau, nei išgerti ko nors gero, bet žinomo; kai norisi nulėkti ir paragauti kokio mažutėlio gamintojo šampano, paklausyti jo pasakojimų, jo filosofijos, paragauti kreidos nuo kalno šlaito ar klausytis, kaip kalba vynmedžiai.
R. S. Hm, atrodo, kad ir po tiek metų tyrinėjimo emocijų nemažėja. Nuo ko viskas prasidėjo ir kodėl Šampanė? Ar yra koks kitas regionas, kurį taip norisi nagrinėti?
R. J. (juokiasi) Labai tiksliai prisimenu tą dieną 2002-aisiais, kai į mane it žaibas trenkė... Ir tai buvo žymusis „Perrier-Jouët“ namų 1996-ųjų „Belle Epoque“ cuvée, ištapytas gėlėmis... Įsigijau jį visiškai atsitiktinai, iš smalsumo, o gal sužavėtas butelio dizaino, tačiau neturėdamas jokio supratimo, kas tai yra šampanas, derliaus metai ir pan. Vakarienės su draugais metu jis puikiai tiko prie patiekalų, tačiau... greitai baigėsi, ir aš nuėjau paimti iš šaldytuvo dar ko nors, ir tai buvo ispaniška kava. Štai tada į mane trenkė žaibas, nes pajutau tokį skirtumą ir tokią šampano eleganciją ir kompleksiją, kad kavos net nepavyko išgerti. Nuo tada ir pradėjau aktyviai domėtis Šampanės regionu bei šampanu ir kol kas vis dar labai daug ko nežinau... Tokios kompleksijos nerandu niekur kitur pasaulyje... Meilė šampanui ir Šampanei tik išplėtė mano paieškų regionus, tad šiuo metu intensyviai mokausi ir ragauju viską, kas pagaminta iš pačių nuostabiausių vynuogių pasaulyje – ‘Pinot Noir‘. Giedočiau giesmes ir odes šioms vynuogėms kiekvieną dieną, rytą ir vakarą, nes nieko kompleksiškesnio ir elegantiškesnio pasaulyje tiesiog nėra... Taigi aktyviai ragauju Burgundijos vynus, „Pinot Noir“ iš Oregono, Vilameto slėnio, taip pat iš Centrinio Otago Naujoje Zelandijoje, Pietų Australijos ir Tasmanijos kalvų... Na, ir žinoma rožinį vyną iš Cotes Champenoisetame pačiame Šampanės regione. Tiesa, į akį ir širdį įkrito dar vienas regionas su kita kilnia veisle ‘Nebbiolo‘, tad kai tik galiu – ragauju, ragauju, ragauju... Kad ir kaip būtų, karalius vienas ir meilė tik viena – Šampanė!
R. S. Tavo entuziazmas gali užkrėsti net tą, kuris nejaučia skirtumo tarp skirtingų namų NV. Ar skaičiuoji, kiek tokių užkrėtėte?
R. J. Na, visuomet malonu, kai randi bendraminčių! Žinoma, užkrėstų yra ne vienas, bet labiausiai džiugina tie „sunkūs ligoniai“, su kuriais gali valandų valandas kalbėti apie vynuogių veisles, terroir, gamybos būdą, erzinti vienas kitą „slapukais“ ir t. t. Mano žodyne yra atsiradęs posakis „Pažadėtoji žemė“, reiškiantis tą nuostabią teritoriją Prancūzijos šiaurėje su be galo atšiauriu klimatu ir kompleksiškiausiu gėrimu pasaulyje...
R. S. Kas šiuo metu domina labiausiai?
R.J. Šiuo gyvenimo etapu esu labai užsikrėtęs biodinaminių ir ekologinių gamintojų šampanais. Dievinu tą momentą, kai įkišęs nosį į taurę jauti tą energiją, tą jėgą! Atrodo, kad iš taurės į tave kreipiasi pats vyndarys, tiesiog jauti jo molinų batų, aplipusių kreida, kvapą... Tą tikrą „kaimą kryžkelėje“! Šių vynų kokybė ne visada geresnė už pagamintų tradiciniu būdu, tačiau jie turi tą papildomą dimensiją, kurios su niekuo nesumaišysi. Prieš kelias savaites teko aklai ragauti „Louis Roederer“ šampano namų 2006 m. derliaus šampano kartu su vyndariu Jeanu-Baptiste‘u Lecallonu, ir taurėje radau visa tai, apie ką dabar kalbu!!! Atlėkiau su taure pas vyndarį ir klausiu, kaip taip gali būti??!!??” O jis droviai ir sako: „Tai kad mes ir esame tokie, tik nedeklaruojame...“ Tad ir dideli namai gali pateikti netikėtų siurprizų. Kiek žmonių žino, kad rožinis „Cristal“ šampanas gaminamas iš vieno Ajaus (Ay) plotelio, kuris yra grynai biodinaminis (ne ekologinis!!!)? Man patinka įvairovė, tad negalėčiau įvardyti savo mėgstamo stiliaus, tačiau man labai svarbi vyno kokybė, ypač vaisių koncentracija: juk ne paslaptis, kad Pažadėtoje žemėje leistinas derlingumas gerokai lenkia beveik visus regionus pasaulyje.
R.S. Ką manai apie originalų degoržavimą ir vėlesnį?
R. J. Teko daugybę kartų ragauti originalaus ir vėlesnio degoržavimo (DT) šampano. Jausmas dvejopas: jeigu ragauju abiejų vynų pas gamintoją, laikantį juos idealiomis sąlygomis, ne namų rūsiuose, visuomet pirmenybę teikiu originaliam „degoržui“[3]. Tačiau teko daugybę kartų ragauti komerciškai parduodamų originalaus „degoržo“ ir DT šampano. Dažniausiai (žinoma, ne šimtu procentų) DT šampanas atrodydavo šviežesnis, gaivesnis ir... geresnis.
R. S. Ar jauti, kaip skiriasi skirtingų tautybių šampano vertintojų skonis?
R. J. Savo mokytoju ir mentoriumi įvardyčiau Richardą Juhliną. Neseniai diskutavome būtent ta tema. Manyčiau, kad tautybė vertinimo nelemia. Daug didesnę įtaką daro asmeniniai polinkiai – kokį stilių ar kokį šampaną labiau mėgsti. Vienus labiausiai žavi elegancija ir gaiva, kitus galia, prieskoniai ir ąžuolas. Jų vertinimas balais gali būti vienodas, tačiau jie gali visai nevienodai patikti kiekvienam ragautojui. Spalio mėnesį teko teisėjauti geriausių šampanų šimtuko „Champagne for 2014“ varžybų finale. Buvome keturiese: du suomiai, prancūzas ir lietuvis. Viską vertinome aklai. Buvo nuostabu, kaip kiekvienas vertintojas šiek tiek skirtingai vertina tą patį šampaną ir suteikia skirtingą svorį toms pačioms ypatybėms! Ypač skiriasi oksidacijos supratimas ir vertinimas. Geriausias pavyzdys – „Selosse“ šampanai: aš manau, kad tai vyndarystės viršūnė ir tobulai atskleistas terroir, o suomių vertintojai jo visiškai nevertina ir sako, kad jis oksiduotas. Nebuvo nė vieno „Selosse“ vyno finale! Sakyčiau, labiau jaučiamas mokyklų skirtumas negu tautybių.
R. S. Teisėjauti tokio rango varžybose – didžiulis pasiekimas! Ar galime tikėtis, kad kada nors išleisi į viešumą savo degustacinius užrašus? Tavo nuomonė jau svarbi ne tik lietuviui, mėgstančiam šampaną.
R. J. Taip! Labai rimtai apie tai svarstau ir šiuo metu ieškau, kaip išversti užrašus į anglų kalbą. Mano žodyne pilna nelietuviškų terminų, kaip „apvalus“ ar „traškus“ (round, crispy), tad yra minčių visa tai išversti. Patys užrašai savaime nėra vertybė, tad norisi sukurti internetinę erdvę, kurioje būtų daug daugiau informacijos apie tą stebuklą, vardu Šampanas! Laikas parodys, ar tai virs kūnu.
R. S. Kaip vertini šampaną? Gal gali išvardyti kelis kriterijus?
R. J. Vertinu taip pat, kaip ir bet kokį kitą vyną. Žinoma, daugiau dėmesio ir laiko tenka skirti aromatui: jis daug kompleksiškesnis ir sudėtingesnis, tad reikia ir daugiau pastangų. Skonyje visuomet ieškau kompleksijos, balanso ir vaisių koncentracijos. Daug mažiau svarbu yra putojimas ar, kaip mes sakome „burbulai“. Žinoma, tai ir daro šampaną šampanu, tačiau esu ragavęs nuostabaus šampano, kuris jau visiškai neputojo, tačiau buvo toks nuostabus, kad paragavęs jautiesi visą dieną pakylėtas.
R. S. Kaip apibūdini autolizės kvapus? Kas tai Tavo žodyne?
R. J. Tai ir bus mielės, prancūziška sviestinė duonelė (brioche), juoda duona.
R. S. Ką patartumei perkantiems retus šampanus? Kur pirkti, kokiomis kainomis tikėti?
R. J. Nėra geresnės vietos pirkti šampano, kaip jo namuose – Pažadėtoje žemėje! Tiesa, ne visada ten gali nuvykti, o ir ten būnant tenka paieškoti, kaip ir kiekvieno reto daikto. Šiais interneto laikais galima rasti visko, tačiau galima ir labai nusivilti, kai atkeliavus vynui vietoj nektaro butelyje randi rudo skysčio... Gana drąsiai galima pirkti iki 20-ies metų senumo šampaną normalaus dydžio buteliuose, senesnių reikėtų ieškoti magnumų. Dar patarčiau aktyviai bendrauti su importuotojais Lietuvoje: labai dažnai (tiesa, nedideliais kiekiais) galima užsisakyti stebuklų, kurių nerasite ir pas pačius gamintojus. Kainos... Nors ir pripažįstamas kompleksiškiausiu vynu, šampanas vis dar gerokai pigesnis už daugumą savo konkurentų iš Burgundijos ar Bordo regiono. Tad jei ieškote tikrai retų šampanų, jie daug mažiau palengvins jūsų piniginę.
R. S. Ką mėgsti valgyti prie šampano taurės?
R. J. Na, man visuomet svarbiau šampanas, o jau tik po to maistas. Visuomet šampaną geriu tik su maistu. Ir derinu viską! Pastarasis mano atradimas – „Jacquesson 2003 Terres Rouge“ su... avienos mente, kepta orkaitėje! Taip, taip! Ir tai buvo nuostabus derinys! Prie bet kokio maisto visada randu tinkamą šampaną. Ir tikrai renkuosi ne vien žuvį, salotas ar vaisius. Mane trikdo daug imbiero ir sojos padažas su šampanu, nors apskritai Azijos virtuvė tinka puikiai.
R. S. Linkėjimai ir patarimai pradedančiam ragauti šampaną.
R. J. Man reikėjo gana daug laiko, kad nustočiau skaityti kritikų aprašymus ir pagal tai vertinti šampaną. Pasitikėkite savo skoniu! Jei jums patinka konkretus atidarytas butelis, jums norisi dainuoti, norisi atsidaryti dar vieną, norisi sužinoti, bkaip jie tai padarė, reiškia jis ir yra geras būtent jums. Ir visai nesvarbu, kiek balų jis įvertintas! Būtų gerai žinoti pačius pagrindinius dalykus (vadinamąją šampano abėcėlę), tam reikia visai nedaug pastangų ir laiko. Tačiau kad įvertintum tą dievišką eleganciją (kitaip nei “dieviška” jos nepavadinsi!), šiek tiek laiko reikės. Juk butelyje su kamščiu yra meno kūrinys. O dažnai matau, kad atidaromas butelis ir gėrimui visai neskiriama laiko, jis tiesiog išmaukiamas. Juk nuėję į parodą ar bandydami įvertinti bet kokį meno kūrinį, skiriate jam laiko. Bandote kažką atrasti, suprasti, patirti… Taip ir su šampanu: norintiems atrasti ir patirti tai pats įstabiausias gėrimas pasaulyje. Linkiu kiekvienam vyno mėgėjui patirti tą jausmą, kai įkišus nosį į taurę, priglaudus prie lūpų, staiga supranti, kad vynas su tavimi šneka ir atveria tau tą elegancijos ir nuostabaus kompleksiškumo pasaulį su tūkstančiais niuansų ir potyrių, kuriuos tik vyno karalius Šampanas gali suteikti!
R.S.. Ačiū, gerb. Ryti, už nuoširdų pasidalijimą savo patirtimi. Nekantriai lauksime užrašų ir svetainės.
Taip pat skaitykite:
Apie Burgundiją trumpai ir kitaip...
.jpg)
„Vyno dienoms“– dvidešimt! - prisimena Rasa Starkus
(1).jpg)
Kas tas Pomaras ir kas ta Volnė, arba Vynas, kurio ieško visi
.jpg)
Ar gali latvis tapti pasaulio someljė čempionu?
