Nepamirškime baltosios Ispanijos

Ispanija seniai garsėja raudonuoju vynu iš Riochos, Riberos del Duero, Priorato. Pasauliui žinomi  Pietų Ispanijoje gaminami puikūs cheresai. Penedese daromos putojanti kava (cava). O štai sausas baltasis ispaniškas vynas į tarptautinę areną įsiveržė visai neseniai: Galisija – neginčijama baltųjų vynuogių auginimo lyderė. Ypač joje išsiskiria vynas iš ‘Albariño‘ vynuogių su Rias Baixas DO kilmės nuoroda. Greta esančioje Senojoje Kastilijoje vis labiau garsėja ‘Verdejo‘ vynas su Rueda DO kilmės nuoroda. Katalonija gamina baltąjį vyną iš prancūziškų bei iš vietinių ‘Macabeo‘, ‘Parellada‘ ir ‘Xarel.lo‘ veislių.

Albariño

Šiuo metu tai madingiausia Ispanijos baltųjų vynuogių veislė ir svarbiausia iš auginamų Galisijoje, ypač Rijas Baišas (Rias Baixas) regione. Gretimoje Portugalijoje ji vadinama ‘Alvarinho‘. Anot legendos, ši veislė yra rislingo giminaitė ir XII amžiuje kartu su piligrimais, keliaujančiais į Santjago de Kompostelą, atkeliavo nuo Reino krantų. Iš čia ir jos pavadinimas – alba riño, tai yra „baltas Reino“. Kita versija teigia, kad vynuogės atkeliavo iš arčiau ir yra artimos gaskoniškųjų ‘Petit Manseng‘ giminaitės. Pagal aromatą ir struktūrą geras „Albariño“ yra tarp „Riesling“ ir „Viognier“: jis turi mažiau rūgšties, yra aliejiškesnis ir stipresnio persikų aromato nei rislingas. Geriausieji „Albariño“ vynai, ypač po malolaktinės fermentacijos, gali būti ir brandinami.

„Albariño“ vynas skleidžia sodrų vaisišką, gėlišką aromatą, burnoje justi šviežumas, aliejiškumas, vaisiškumas, švelni rūgštis ir tvirtas kūnas. Gėliškas „Albariño aromatas labiausiai asocijuojasi su baltais medžių ir žirnelių žiedais. Vaisiškumas – su persikais, abrikosais, žaliais obuoliais, citrinomis, mandarinais, ananasais ir svarainiais. Dar galima justi migdolų, citrinos žievelių, imbiero bei kitų minkštų prieskonių natų. Vynui bręstant, atsiranda medaus tonai.

„Albariño“ vyną geriausia gerti jauną, ryškaus, šviežio skonio, tai yra nuo dvejų iki penkerių metų. Ypač gerą galima palaikyti ir iki dešimties.

Verdejo

Šiuolaikiškas gaivinantis, grakštus ir aromatingas vynas iš vietinės veislės ‘Verdejo‘ gaminamas Ruedos regione Senosios Kastilijos šiaurės vakaruose. Kilmės nuorodą (Rueda DO) šis regionas gavo tik 1980 metais. Akmeninguose vynuogynuose, esančiuose 700 m virš jūros lygio aukštyje, juntamas didelis skirtumas tarp dienos ir nakties temperatūrų. Dėl to uogos yra išraiškingo aromato ir turi daug rūgšties. Regiono dirva ir klimatas kone idealiai tinka šiai veislei.

Nežiūrint panašaus pavadinimo, ši veislė neturi nieko bendra su portugališka veisle ‘Verdelho‘. Tačiau yra beveik identiška veislei ‘Planta fina‘, auginamai Valensijos apylinkėse. Pagal vieną iš versijų tame regione ji ir atsirado. Pagal kitą versiją ‘Verdejo‘į Ruedą atkeliavo per Rytų Ispaniją (Valensiją) iš Šiaurės Afrikos. Istorikai teigia, kad Kastilijoje ‘Verdejo‘ auginama nuo XI šimtmečio, tačiau tik prieš kokius 30 metų vyninė „Marqués de Riscal“ vyno gamyboje pritaikė  technologinių naujovių ir „Verdejo“ vynas įgavo dabartinio šviežumo, intensyvaus žoliško ir vaisiško aromato. ‘Verdejo‘ vynuogės labai greitai oksiduojasi, todėl seniau iš jų buvo daromas labiau į dabartinį cheresą panašus vynas. Įvedus griežtą temperatūros kontrolę ir naktinį uogų skynimą, bei pridėjus kupažą oksidacijai atsparios veislės ‘Viura‘ vynuogių, vyno stilius pakito iš esmės.

 ‘Verdejo‘  kupažuose kartais maišoma su ‘Sauvignon Blanc‘ dėl panašaus žoliško aromato.  

„Verdejo“ stilius panašus į „Sauvignon Blanc“, tik pirmasis vynas pasižymi didesniu aliejiškumu. „Verdejo“ vynas gerai bręsta, įgaudamas riešutiškų aromato niuansų.

Geriausią vyną gamina „Herederos del Marques de Riscal“, Bodegas Protos“, „Belondrade“,„Vinos Sanz“,„Terna Bodegas“,„Bodega Gotica“.

Godello

‘Godello‘ – labai vertinga Galisijos vynuogių veislė. Daugelis mano, kad būtent ‘Godello‘ yra pati įdomiausia ispaniška baltųjų vynuogių veislė, iš kurios galima padaryti geriausio vyno. geriausius vynus.

Veislės savybės panašios į ‘Albariño‘, tačiau ‘Godello‘ turi daugiau rūgšties, yra kiek aliejiškesnė, ryškesnio persikų aromato. 1970 m. ‘Godello‘ buvo prie išnykimo ribos, tačiau dabar atsigauna, jos vynuogynų plotai didėja. Portugalijoje ši veislė auginama Doro regione ir vienur vadinama ‘Gouveio‘, kitur ‘Verdelho‘, nors tiksliai neaišku, ar tai ta pati ‘Verdelho‘ iš Madeiros. ‘Godello‘ auginama vietovėse, kuriose gaminamas šios veislės vynas su kilmės nuoroda (Valderas DO, Bierzo DO, Ribeira Sacra DO, Monterrei DO, Ribeiro DO).

Vynas švelnaus gėliško aromato, geros struktūros, su pastebimu glicerino kiekiu ir juntamu rūgštingumu. Skonis salstelėjęs, maloniai kartokas, vynas turi daug alkoholio. Kartais „Godello“ vynas lyginamas su Luaros „Chenin Blanc“. Seniau buvo daromas gaivus vynas greitam vartojimui, dabar geriausi vynai gali būti laikomi net iki 10 metų. Paprastai „Godello“ vynas fermentuojamas plieninėse talpose, tačiau kai kurie gamintojai dalį vyno fermentuoja ir brandina ąžuolo statinėse. Tokio metodo pradininkė yra vyninė „Bodega La Tapada“. Vis dažniau geresnis vynas brandinamas su negyvomis mielėmis (sobre lias metodu).

Geriausi gamintojai: „Bodegas La Tapada“, „Bodegas Avanthia“, „Compania de Viños Telmo Rodrigez“, „Rafael Palacios“.

Viura (Macabeo)

Katalonijoje (taip pat ir jos prancūziškoje dalyje Rusijone) ši veislė geriausiai žinoma kaip ‘Macabeo‘. Tai pagrindinė veislė, iš kurios daromas ispaniškas putojantis vynas kava bei daugybė maišytų vynų, kuriems ji suteikia kūno ir tam tikrą atsparumą oksidacijai, daugiau nesuteikdama jokių išskirtinių savybių, išskyrus vaisišką, žolišką švelnumą. Nežiūrint nemažo vynuogynų ploto (32 tūks. ha), daugiau nebūtų ką apie ją kalbėti, jei ne jos kitas „veidas“ iš Riochos regiono, vadinamas ‘Viura‘. Po filokseros antplūdžio ši veislė tapo baltojo Riochos vyno pagrindu. Paprastai dar papildoma keliais procentais malvazijos, o kartais ir baltosiomis ‘Garnacha‘ vynuogėmis. Atsidūrusi tokioje draugijoje „Viura“ geba nustebinti gerai bręsdama ąžuolo statinėse, o vėliau ir buteliuose.

Laukiančios savo valandos

Yra nemažai vietinių ispaniškų veislių, kurių pavadinimus etiketėse rasime ne taip jau dažnai, nes jos pridengtos specifinių vyno rūšių pavadinimais, pavyzdžiui, cheresas ar putojanti  kava. Turiu omeny tokias veisles, kaip ‘Palomino‘, ‘Pedro Ximenes‘ ar ‘Perellada‘ ir ‘Xarel.lo‘. Jas irgi reikėtų paminėti, nes jų indėlis į Ispanijos baltojo vyno reputaciją yra gana didelis.

Perellada neatskiriama nuo kãvos. Tai pagrindinė baltųjų vynuogių veislė Penedese, daugiausia naudojama kupažuose su ‘Xarel.lo‘, ‘Macabeo‘, kartais ir su ‘Chardonnay‘. Mišiniams ji suteikia minkštumo ir elegantiškumo. Veislė labai derlinga ir, svarbiausia, jos uogos būna geros kokybės. Būdinga gera rūgštis, obuolių ir citrusinių vaisių natos.

„Perellada“ yra lengvas, šviesios šiaudų spalvos ir švelnaus aromato vynas.

Xarel.lo

 Tai harmoninga ir tvirtesnio kūno veislė nei ‘Perellada‘ ir ‘Macabeo‘. Vynui būdingas citrusinių vaisių ir kartokų žolelių aromatas, tvirtumas, minerališkumas, jei uogos gerai prinokusios ir derlingumas ribojamas. Brandintas ąžuolo statinėje, šios veislės vynas gali būti labai įdomus.

Taip pat skaitykite:

• Vietinių baltųjų vynuogių festivalis Klaipėdoje
• „Rueda“ – populiariausias Ispanijos baltasis vynas
• Ispanijos baltieji: įvairūs ‘Verdejo’ ir ‘Godello’ veidai