Tiksliau būtų pasakyti, kad šį kartą ne maistas ieškojo poros, o vynui galėjome parinkti geriausią variantą. Haut Brion 1982 - jau iki svaiginančio malonumo subrendęs vynas, nors jį galima dar laikyti bent 15 metų: stipriai kvepia cigarų dėžute (cigarais, medžiu prisigėrusiu aitraus tabako kvapo, pelenine), juodųjų serbentų uogiene, oda, džiovintomis aronijomis, minerališku žemiškumu, oda. Gaivus ir šilkinis - nuostabi tekstūra pereina į be galo be krašto besitęsiantį poskonį, kurio nesugebėjo pertraukti nei desertas, nei arbata, nei vakarinė dantų pasta.
Pradžioje pabandėme flambė jautienos t-bone - mėsa pasirodė per sunki ir per menko charakterio. Nei česnakas, nei prieskoniai, nei atvira liepsna nepadėjo pasiekti Haut Briono intensyvumo ir elegancijos lygio. Aviena tiko gerokai labiau. Puikūs šonkauliukai, vidutiniškai iškepti, bet labai kvapnūs ir labai sultingi. Daugiau skonio turi ką veikti su skaniu vynu. Praverčia ir vyno gaiva ir labai stiprus aromatas. Elniena - dar kvapnesnė. Tačiau ir kietesnė mėsa, nežiūrinti tekstūros glotnumo. Todėl pasirodė ne taip tobula, kaip su aviena.
Visais atvejais nereikia pamiršti ir garnyro. Jautiena buvo pateikta su bulve, kurios Haut Brionui visai nereikia. Tačiau troškintos daržovės nuteikė labai maloniai ir labai tiko į ansamblį. Elniena su braškėmis ir saldžiu padažu gal kiek per rizikingas derinys su tokiu senu vynu. Todėl likome dėkingi už restorano geranoriškumą ir pasiaukojimą, papildomai padarant dar ir baravykų padažą.
Arūnas Starkus
Taip pat skaitykite:
