Minėtos pilies likučiai tebestovi ant vienos iš miesto kalvų ir yra ne vienintelis objektas, vertas pažiūrėti. Mieste ne viena bažnyčia, katedra, su skulptūromis ant stogo, kaip Vilniuje. Čia yra bent keli aukščiausios kokybės restoranai (vertas dėmesio „Imola“), ir nors 3 žvaigždučių viešbučiai prašo po 60 eurų už kambarį, verta pasieškoti privačiai nuomojamų apartamentų, kurie bent dvigubai pigesni ir neretai įrengti naujos statybos kotedžuose ant aplinkinių kalvų.
Vyno keliautojus labiausiai traukia miesto pakraštyje esantis „Szépasszony Völgy“ slėnis, kuriame savo rūsius įsirengusios dešimtys vyninių. Keturis iš penkių vyndarių gali sutikti parduodančius vyną ir asmeniškai bendraujančius su klientais. Tai - nedidelių: 4-10 ha ūkių savininkai, darantys vyną savo ir draugų žemėse. Požeminėse, paprastai įrengtose salėse – maloniai vėsu; mėgstantys lydytis Vengrijos saulėje, gurkšnoja vyną lauko terasose. Taurė vyno, kaip įprasta, kainuoja 100-300 forintų, o tai atitinka 1-3 litus. Beveik visi vyndariai parduoda vyną ir buteliais, ir išpilstytą į plastikinius bakelius.
„Egri Bikavér“, dažniausiai, yra geriausias vyndario vynas: raudonasis, padarytas iš „Kekfrankos“, su nedidelėmis „Cabernet Sauvignon“, „Cabernet Franc“, „Merlot“ dalimis. Jis gali būti parduodamas tik stiklo taroje. Neretai ilgokai išlaikytas (beveik visuose rūsiuose gavome 2004- 2005 m. derliaus vyno). Jums visur pasiūlys ir sauso baltojo, ir rožinio, ir paprastesnio raudonojo. O svarbiausia – galėsite pakalbėti su žmonėmis, jį padariusiais ir patvirtinti tiesą, kad vynas užsienyje yra labai pigus, ypač plastikinėje taroje (400 forintų / litras). Susikalbėti bus lengviau vokiečių kalbą mokantiesiems.
Mieste verta praleisti bent pusantros dienos.
Arūnas Starkus
Taip pat skaitykite:
