Vengrijos vynas

Tuo tarpu Vengrijos vynininkystė per praėjusius dešimtmečius pasikeitė iš esmės: nuo socialistinio ūkio siekio gaminti kuo daugiau buvo pereita prie geresnio, kokybiškesnio vyno gamybos. Nebeliko didžiulių vyno gamyklų, jų vietoje atsirado naujos, nedidelės vyninės, valdomos ambicingų vyndarių. Dabar Vengrijoje be didelio vargo galima rasti puikių, aukštos klasės vynų.

Šių metų kovo mėnesio pradžioje Lietuvos someljė asociacijos ir Vengrijos ambasados Lietuvoje iniciatyva po ilgesnės pertraukos įvyko pirmas kompleksiškas Vengrijos vyno pristatymas. Seminarą vedė Vengrijos Užsienio reikalų ministerijos patarėja vyno ir gastronomijos klausimais ponia Helga Gal.

Su šiandienos Vengrijos vynininkyste susipažinome degustuodami devynių skirtingų (iš viso jų yra 22) regionų vyną:

Jásdi István Csopaki Cserszegi Fűszeres 2011

Rókusfalvy Pál Etyeki Sauvignon Blanc         2010

Szeremley Huba Badacsonyi Szürkebarát  (Pinot Gris) 2008

Etyeki Kúria Etyeki Pinot Noir 2008

Juhász Pincészet  Egri Bikavér 2009

Vesztergombi Csaba Szekszárdi Kékfrankos 2007

Gere Attila Villányi Kopár cuvée (CS, CF, Merlot) 2007

Hárs Pincészet Szajki Cirfandli 2007 

Royal Tokaji  Tokaji Aszú 5 puttonyos  2003

Keli įdomūs vynai privertė prisiminti 2011 m. kelionę į Vengriją.

Nauji vardai Vengrijos vynininkystėje

Paskutinio XX a. dešimtmečio pradžioje Vengrijoje buvo panaikinti visi barjerai, trukdę privatiems gamintojams daryti vyną. Tuoj atsirado daug naujų vyninių savininkų – ir valstybinių įmonių specialistų (kaip Tiboras Galas), ir privačių asmenų, turinčių lėšų ir norinčių išbandyti vyno gamybą. Tarp pastarųjų entuziastų buvo ir Huba Szeremley, 1992 metais įkūręs nuosavą vyninę Badačonio (Badacsony) regione prie Balatono. Huba Szeremley – tai žmogus, prikėlęs šią apeliaciją iš socialistinių griuvėsių. 2006 m. jis jau buvo didžiausio ūkio savininkas. Tai jis išgelbėjo seną, retą tradicinę veislę ‘Bakator‘ nuo išnykimo. Huba turi geriausią balatoniškos veislės ‘Keknyelu‘ vynuogyną.

Iš labai ilgo jo vynų sąrašo daugiau dėmesio nusipelnė gerai bręstantys rislingai ir ‘Pinot Gris‘ bei labai minerališkas ‘Keknyelu‘.

Kitas išsiskiriantis ir sparčiai tobulėjantis regionas yra pietinėje krašto dalyje esantis Vilanis (Villany). Šiam regionui degustacijoje atstovavo galingas „Gere Attila Kopar Cuvee 2007“.

Vilanis – piečiausias ir, anot šaltinių, pats seniausias Vengrijos vyno regionas. Jo pagrindiniai vyno gamybos centrai – Vilanio ir Šiklošo (Siklós) miesteliai – yra vos 10 km nuo sienos su Kroatija. Garsiausias yra Vilanio raudonasis vynas.

Vilanis – tai vengriška Toskana ir Ribera del Duero, madingo vidutinio vyno regionas ir vietovė, labiausiai žinoma už Vengrijos sienų. Regionas įvairiatautis, seniau aiškią daugumą sudarė vokiečių ir serbų persikėlėliai. Šį reiškinį atspindi ir vietinių vyndarių pavardės. Klimatas čia šiltas ir sausas, vasaros karštos, todėl čia pagaminamas vynas yra Viduržemio jūros regiono tipo – tirštas, koncentruotas, šiltas, kartais dar lyginamas su Ronos slėnio vynu.

Dirvos daugiausia lioso ir molio, nors didžiausią įtaką vyno savybėms

daro kalkinis pagrindas. Aukščiau esančiose vietose, kaip Jammertalio, Remete‘s ir visų pirma Koparo augavietėse, vynmedžiai sodinami bemaž ant kalkinių uolų.

Kopar vengriškai reiškia „tuščias“ ar „nederlingas“, ir sunku rasti labiau klaidinantį pavadinimą vynuogynui, kuris yra tiesiog deimantas Vilanio karūnoje. Pusė iš auginamų 1500 ha priklauso baltosioms veislėms, tačiau iš jų pagaminto vyno kokybė ne itin aukšta; tam tikra jų dalis, pusėtini „Olaszrizling“ bei kitų vengriškų veislių, daromi Šiklošo miestelio apylinkėse. Daugiausia gaminama kokybiško raudonojo vyno. Auginamos tiek vengriškos (‘Kekfrankos‘, ‘Kadarka‘, lengvesniems – ‘Portugieser‘ ir keistoka kryžminta ‘Medoc Noir‘, iš kurios gaminamas savotiškas odos aromato vynas), tiek ir prancūziškos veislės (‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Cabernet Franc‘ ir ‘Merlot‘, prasideda bandymai su ‘Syrah‘; ‘Pinot Noir‘ čia per karšta, tradiciškai auginama truputį austriško ‘Blauburgunder‘).

Vilanis yra vienas iš tų regionų, kuriame gera tiesiog pabūti. Nedidelis, taigi jį lengva apvažiuoti. Vyndariai, net ir geriausieji, neužsidaro savo rūsiuose. Užsukus netikėtai, lengvai galima sutikti net ir vietines žvaigždes: Ede‘ą Tiffanį, Jozsefą Bocką, Attilą Gere‘ą ar Zoltaną Polgarą. Jeigu nedirba vynuogyne ar vyninėje, paprastai jie gurkšnoja vyną su bičiuliais, kaimynais ar vis dažniau atvažiuojančiais svečiais, persimeta keliais žodeliais, atidaro porą butelių, papjausto saliamio.

Attila Gere‘as praeityje buvo miškininkas. Vyndario karjerą pradėjo nuo sėkmingų vedybų. Uošvis turėjo nedidelį vynuogyną, kuriame savo malonumui pradėjo daryti vyną. Pradžioje tai buvo vynas sau ir, geriausiu atveju, keliems vietiniams restoranėliams. Tačiau devinto dešimtmečio pabaigoje papūtė permainų vėjas, ir Gere‘as nusprendė daryti vyną rimtai. Kartu su kaimynais Jozsefu Bocku ir Peteriu Vida keletą metų lankėsi Italijos, Austrijos, Šveicarijos ir Prancūzijos vyninėse. 1991 metais Attila Gere‘as pasistatė nedidelį pensioną Vilanio centre, nuo to ir prasidėjo jo savarankiška veikla. Labiausiai žinomas Gere‘o vynas – „Kopar Cuvee“ yra unikalus vengriškas kupažas.

Koparo kalvos šlaituose plyti viena karščiausių ir labiausiai saulėtų augaviečių Vengrijoje. „Kopar Cuvee“ daromas iš  ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Merlot‘ ir ‘Cabernet Franc‘. Tai sodrus, tamsiai raudonas vynas, kvepiantis šokoladu ir vyšniomis. Mūsų gertas „Kopar cuvee 2007“ buvo pagamintas iš 50 proc. ‘Cabernet Franc‘, 40 proc. ‘Merlot‘ ir 10 proc. ‘Cabernet Sauvignon‘, 16 mėn. brandintas vengriško ir prancūziško ąžuolo statinėse. Daug dėmesio sulaukia ir „Gere Merlot Solus“, nors 16,5 proc. alkoholio kai kuriuos varo į neviltį. Verti pagyrimo ir „Gere Syrah 2007“ bei „Athus Cuvee 2008“.

Nežiūrint skirtingos praeities, tikslų ir dažnai visiškai skirtingos gamybos strategijos, naujieji Vengrijos vyndariai vadovaujasi principu – geriau mažiau, bet aukštesnės kokybės. Visi siekia pabrėžti savo vynuogynų terroir, kuris Vengrijos regionuose yra labai įvairus.