„Henri Bourgeois“ vyninė, įsikūrusi Chavignolio miestelyje, yra vena svarbiausių Sancerre apeliacijoje (Luaros slėnis, Prancūzija). Ūkį valdo jau dešimta Bourgeois šeimos karta, kuriai priklauso 72 ha vynuogynų (120 skirtingų sklypų) geriausiuose Sancerre, Menetou-Salon, Pouilly-Fumé šlaituose. Dėl didelės Luaros slėnio dirvožemio ir mikroklimato įvairovės (terroir) čia sukuriama savito, labai išraiškingo vyno. Minėtos apeliacijos asocijuojasi su klasikiniu europietišku „Sauvignon Blanc“ – gaivių ir aromatingų vynuogių vynu, kuriam išskirtinių savybių suteikia specifinis dirvožemis (titnagas, klintmolis, priemolis, kalkakmenis). Bourgeois šeimos vyndarystės esmė – žinoti kiekvienos vietovės dirvožemį ir mikroklimatą bei dirbti remiantis natūraliais, su gamtos ciklais suderintais vyndarystės metodais. Bourgeois šeima ne tik tobulina ūkininkavimo ir vyndarystės metodus Prancūzijoje, ji ir plečia savo akiratį, todėl po ilgų tyrinėjimų Naujojoje Zelandijoje šeima įkūrė čia savo antrąją vyninę. Marlboro (Marlborough) regione įsikūrusioje „Clos Henri Vineyard“ vyninėje ypač daug dėmesio yra skiriama ‘Pinot Noir‘ veislei, jos derlius ribojamas netgi labiau nei Luaros slėnio vynuogynuose – iki 3000 l/ha. Iš Naujojoje Zelandijoje auginamų ‘Pinot Noir‘ galima sukurti sodresnės spalvos, tvirtesnės struktūros, nokesnį vyną. O štai raudonieji vynai iš Sancerre‘o išsiskiria subtiliu minerališkumu, gaiviais aromatais ir universalumu derinant su mėsos ar žuvies patiekalais. Šiandien vynas, pagamintas Sancerre‘o, Pouilly-Fumé ir Marlboro vynuogynuose, atskleidžia konkrečios vietovės niuansus. Vyno mėgėjų akimis žiūrint, abi Bourgeois šeimos vyninės pristato įspūdingą tradicinių Luaros slėnio ir Naujojo Pasaulio stilių tandemą, stebinantį ne vien stilistine įvairove, bet ir kiekvieno atskiro vyno unikalumu, vis labiau atsiskleidžiančiu vynui bręstant. Dauguma vynų puikūs jaunystėje arba po neilgo brandinimo, tad to paties derliaus vynu galima mėgautis ir stebėti jo brendimą keletą metų iš eilės.
Luaros slėnio įvairovė Bourgeois šeimos rankose
Iki stulbinančio Naujosios Zelandijos „Sauvignon Blanc“ vyno proveržio ir išpopuliarėjimo visose pasaulio rinkose geriausio šios veislės vyno namais buvo laikomas Luaros slėnis ir jo žymiausios apeliacijos – Sancerre, Pouilly-Fumé, Menetou-Salon. Bourgeois šeimos vyndarystės patirtis ir topografinė krašto įvairovė leido sukurti daugiau nei 20 atpažįstamų stilių, kurie šiuo metu pristatyti „Henri Bourgeois“ vyninės portfelyje. Šiame sąraše dominuoja Sancerre apeliacijos vynai, jie sudaro daugiau nei pusę asortimento. Pagrindinė apeliacijos serija „Les Baronnes“(baltasis, raudonasis ir rožinis) – iš kreidos ir molio dirvos vynuogynų.Monts Damnés kalvos šlaite, kimeridžio mergelio dirvoje, augančių vynuogių vynas: baltasis „La Côte des Monts Damnés“ ir „Le MD de Bourgeois“. Sodrus senų vynmedžių, augančių titnago dirvoje, vynas „La Bourgeoise“ (baltasis, raudonasis). Išskirtiniai baltieji su didžiausiu brandinimo potencialu „Jadis“ (kimeridžio mergelio dirva) ir „D‘Antan“(titnagas).Galiausiai žymieji cuvée, brandinami naujose ąžuolo statinėse: „Etienne Henri“ (titnago dirva) ir „Le Chêne Saint-Etienne“ (baltasis – kimeridžio mergelis, raudonasis – kalkakmenis) . Pouilly-Fumé apeliacijoje gaminamas pagrindinis „Henri Bourgeois“ (kreidos ir molio dirva)ir „La Demoiselle de Bourgeois“ (kimeridžio mergelis), Menetou-Salon apeliacijoje, kreidos ir molio pietinio šlaito vynuogynuose – „Le Prieuré des Aublats“ (baltasis, raudonasis). Baltasis „Haute Victoire“ gaminamas Quincy apeliacijoje (smėlio ir žvyro dirva), o „Terre de Fume“ – Coteaux de Giennois vietovėje. Châteaumeillant vietovėje (smėlingo kalkakmenio dirva) gaminamas raudonasis „Solissime“, taip pat saldusis vėlyvo skynimo „Vendange de la St-Luc“ ir kasdienio vartojimo „Petit Bourgeois“(„Cabernet Franc“, „Rosé de Pinot Noir“ ir „Sauvignon Blanc“) be AOC nuorodos.
Naujoji Zelandija – nauji „Sauvignon Blanc“ ir „Pinot Noir“ horizontai
Bourgeois šeimos ūkis „Clos Henri Vineyard“ yra viena pirmųjų tokio pobūdžio Prancūzijos vyndarių iniciatyvų Naujojoje Zelandijoje. Pažymėtina, kad šiam žingsniui įtakos turėjo ne „Sauvignon Blanc“ vyno išpopuliarėjimas, o nuoseklūs tyrinėjimai: buvo pasirinktas prieš tai nekultivuotas šlaitas pietinėje Wairau slėnio dalyje, šalia Waihopai upės, atokiau nuo pajūrio zonos vynuogynų. Kalbant apie kultivavimo ir vyndarystės metodus, ypač svarbu buvo tankiau susodinti vynmedžius: taip buvo natūraliai apribotas derlingumas, ir šiaip daugiau nei trigubai mažesnis nei vietinis standartas. Kitas Naujosios Zelandijos mastu novatoriškas žingsnis buvo vėlesnis pagaminto vyno išpilstymas į butelius laikant jį su mielėmis pusmečiu ilgiau nei įprasta. Tai yra tik keli pavyzdžiai, atspindintys Bourgeois šeimos vyndarystės patirtį, perkeltą iš Luaros slėnio, ir puikias perspektyvas gaminant kompleksišką ir ilgaamžiškesnį vyną Marlboro regione. Be abejo, Naujosios Zelandijos vyndarystė plečiasi ne vien dėl didelio skaičiaus entuziastų iš viso pasaulio, bet ir dėl to, kad, palyginti su Senuoju Pasauliu, čia nebuvo daugelio formalių apribojimų. Naujojoje Zelandijoje leidžiama irigacija, o žemės plotų užsodinimo greitis beveik neribojamas, todėl išplėsti naujus vynuogynus buvo galima šešis kartus greičiau nei Luaros slėnyje, kur leidžiama užsodinti ne daugiu pusės hektaro per metus. Šiuo metu „Clos Henri Vineyard“ gamina įvairių pavadinimų baltąjį („Sauvignon Blanc“) ir raudonąjį („Pinot Noir“) vyną: pagrindinė jauniausių vynmedžių vyno serija „Petit Clos“, vynas iš Greywacko ir Broadbridge‘o vynuogynų „BelEcho“ ir svarbiausias šio ūkio atskiro vynuogyno vynas „Clos Henri“ – „Pinot Noir“ iš Broadbridge‘o (molis ant žvyro) sklypo ir „Sauvignon Blanc“ iš Renwicko (žvyras) sklypo.
Ilja Šarov
Taip pat skaitykite:
