„Vietinės“ Argentinos vynuogės: ‘Bonarda’ ir ‘Malbec’

Nepažįstamoji  bonarda

„Bonarda“? Daugeliui vyno mėgėjų tai nei girdėtas, nei ragautas vynas. Skubotai peržvelgęs vyno tiekėjų kainoraščius, radau vieną kitą bazinį „Malbec“ ir „Bonarda“ mišinį (pavyzdžiui, „Mora Negra Malbec-Bonarda“, platinamą „Bennet distributors“), tačiau geresnio šių vynuogių vyno aptikau tik „Joffre e Hijas“ ir  „Dominio del Plata“ asortimente (importuoja „Vyno klubas“). Kadaise ‘Bonardos’ Argentinoje buvo pasodinta daugiausiai. Manyta, kad ji atvežta iš Italijos šiaurės ir yra tolima ‘Dolcetto’ giminaitė. Labai vešlios vynuogės pajėgė užauginti daug žaliavos patenkinamos ir vidutinės kokybės vynui, naudojamam nepasotinamai vidinei rinkai skirtuose mišiniuose Tačiau prieš dešimtį metų išpopuliarėjo atskirų vynuogių veislių vynai, ir Argentinoje atsirado pirmosios grynos bonardos.

Mendosos vyninėje „Trapiche“ su vyndariu ragaujame vieną tokių pavyzdžių. Vynas „Trapiche Broquel Bonarda 2007“, pradėtas daryti prieš penkerius metus: labai atviras, saldus, kvepia slyvų uogiene ir slyvų sultimis; sausas, klampus, vidutinės rūgšties, saldžių, minkštų taninų; juntamas tabako poskonis. Vynuogynas penkiasdešimties metų senumo. Pastaraisiais metais, atlikus DNR tyrimą, išaiškėjo, kad ‘Bonarda’– tai sena Pietų Prancūzijos veislė ‘Corbeau’. Slyvų  aromatais, vos juntamu sūrumu ir vėlyvu nokimu ji kiek panaši į ‘Carmenere’.

Dievinamas malbekas

‘Malbec’ taip pat prancūziška veislė, atsivežta iš Bordo, kur po garsiųjų 1956 metų šalnų, galima sakyti, nebeauginama. Prancūzijoje ji vis dar klesti Kahore (Cahors), Prancūzijos pietvakariuose. Tačiau Prancūzijoje vyndariai neakcentuoja veislės pavadinimo ant etiketės, todėl „Malbec“ pasauliniu placdarmu tampa Argentina.

Vyninė „Catena Zapata“ prieš trisdešimt metų pradėjo daryti pasaulinio lygio vyną iš šios vynuogių veislės. Po to buvo atliekama klonų selekcija: išvestos veislės atmainos, neturinčios ‘Malbec’ būdingo trūkumo nereguliariai megzti uogas. Gervuogėmis, mėlynėmis, avietėmis ir šiek tiek samanomis kvepiantis vynas šiandien vartotojus žavi gausiais, tačiau švelniais taninais, dažnai saldžia pirmąja ataka ir patraukliu klampumu. „Malbec“ puikiai bręsta ąžuolo statinėse, integruodamas saldžius taninus ir prieskoniškus aromatus taip, kad apie brandinimą net neįtartum – vynas tampa malonesnis, elegantiškesnis ir kvepia saldžiau.

Šiandien „Catena Zapata“ jau eksperimentuoja terroir srityje. Pagrindinis „Catena Zapata“ vyninės vynuogininkas, išeivių iš Lietuvos palikuonis Alejandro Sejanovichius degustacijai pateikia vyno iš penkiuose skirtinguose vynuogynuose užauginto derliaus. Kasmet po 200 butelių vyninė tokio vyno išpilsto tik savo reikmėms.

Net ir po tokios nedidelės degustacijos galima daryti išvadas, kad vynuogynais kylant aukštyn link Andų papėdžių, vynai darosi gaivesni, mažėja svarumas, daugėja lakesnių aromatų. Skurdesnis dirvožemis suteikia vynui ilgaamžiškumo: kol jaunas, jis būna yra aitresnis, tačiau bręsdamas tampa daug  elegantiškesnis, kompleksiškesnis už žemiau sunokusį.

Pradedantieji vyno mėgėjai linkę pirkti vieną jiems patinkantį vyną ir nenori rizikuoti paragauti kažko naujo, neįprasto. Tačiau vynas teikia daugiau malonumo, kai jį ragaujant aplanko pažinimo džiaugsmas. Tai padeda ugdyti toleranciją, plečia skonių paletę ir įtraukia į niekada nesibaigiančią pomėgių evoliuciją. Argentinoje vykstantys procesai, susiję su vietinėmis ‘Bonarda’ ir ‘Malbec’ veislėmis, patrauklūs ne tik geros kainos ir malonaus skonio ištroškusiems pirkėjams. Šalies vyno identitetas sparčiai įgyja vis daugiau ryškių bruožų, galinčių sudominti ir pažengusius vyno mėgėjus, ir vyno profesionalus.

Taip pat skaitykite:

• Harmoningas vyno pasaulis
• Mažų vyndarių vynai iš Argentinos
• Puikus 2006 metų derlius Argentinos vynuogių derlius
• Kalėdų vynas