Svajonėse nebijome būti savimi. Kai kas iš mūsų svajonėse išsivaduojame iš kompleksų ir visuomenės primestų vertybių. Ne visiems, tiesa, reikia iš jų vaduotis. Dalis pirkėjų parduotuvėje teisiai, šviesiai klausia: „ar turite Kalėdinio vyno?“. Jie turi omenyje ne tą saldų, kaštą, prieskoniais prikvėpintą kalėdinės mugės gėrimą, o kažką, kam suteiktas "Kalėdų vyno" statusas. Aišku, kad tokio vyno nėra. Tūlam tegalima pasiūlyti kažką, atitinkančio jo kainos kategoriją ir, jei pasiseks, patiekalo, kuris bus valgomas, skonį. Tai - lengviausiai aptarnaujami pirkėjai. Nesudėtinga ir su tais, kurie šventiniam stalui paprasčiausiai perka kiek brangesnį ir geresnį savo mėgstamo stiliaus vyną.
Sunkiau ir įdomiau yra tada, kai vyno gerbėjas, geriantis "geriausią kainos ir kokybės santykį" iš Čilės arba Argentinos, švenčių proga nusprendžia sugrįžti prie europietiškų vynų. Sprendimas pats savaime yra girtinas ir sveikintinas. Tačiau, reikia turėti omenyje, kad žmogus linkęs priprasti prie skonio. Metus gėrus svarų, sodrų, kiek alkoholiškai šildantį, neitin gaivų Lotynų Amerikos vyną, elegantiškas prancūzas gali pasirodyti kiek lengvokas, kiek per aitriai taniniškas, rūgštokas, asketiškas. Todėl tobulumo Kalėdų stalui ieškantiems, rekomenduočiau neskubėti pirkti pirmo pasitaikiusio europietiško analogo pamėgtiems prinokusiems „Cabernet Sauvignon“ ar „Malbec“. Europoje pastarąjį dešimtmetį buvo puikių karštų vasarų: 2000, 2003, 2005 -aisiais. Ypač 2003 –ieji- kepinčiai karšti ir sausi – beveik argentinietiško klimato atkartojimas Europoje. Kas turi galimybių, paieškokite 2000 – ųjų metų prancūziško vyno – šiuo metu vidutinės – aukštos kainos (50 - 150 Lt) vyno buteliai yra labiausiai tinkami gerti. 2005 uosius reiktų vertinti atsargiai. Tai ypatingai ilgaamžio vyno derlius. Taigi brangesnio butelio turinys gali pasirodyti kiek per aitrus, uždarokas. O nebrangūs (iki 40 Lt) vynai jau nustebins ir kritišką gėrėją.
Pasiūlyti baltąjį vyną pernokusių Argentinos ar Čilės „Chardonnay“ gerbėjams gerokai sunkiau: europietiški vynai visada bus gaivesni ir ne tokie tiesmukiškai prikvėpinti. Tačiau kai kurie Ronos slėnio vynai patenkins atradimų ištroškusiuosius: ‚Viognier’, ‘Rousanne’, ‘Marsanne’, ‘Grenache Blanc’, šiek tiek pabrandintos ąžuolo statinėse yra puiki alternatyva Pietų Amerikai.
Ką daryti tiems Naujojo Pasaulio mėgėjams, kurie pateko į Ispanijos arba Italijos vynais prekiaujančią parduotuvę? Juk čia beveik neauga Naujajame Pasaulyje paplitusios prancūziškos veislės, o ir vynai dažnokai yra šiurkštoki, labai patrauklūs atostogaujant Italijoje ir Ispanijoje bet keistai neverti dėmesio sugrįžus Lietuvon. Atsakymas vienas - traukite prie pietinių regionų lentynų. Daug saulės šviesos ir pakankamai šilumos suvienodina vyno stilių Amerikoje ir Europoje. .
Tačiau Kalėdų proga labiausiai norisi palinkėti nebijoti pajusti kažko naujo. Vyno profesionalų svajonė – atviras, kūrybingas ir drąsus vyno mėgėjas, kuris neišsigąsta pajutęs nepažįstamą skonį, o juo džiaugiasi, jo ieško ir supranta, kad neįtikėtina mus supanti įvairovė yra didžiausias pasaulio stebuklas.
Linksmų šventų Kalėdų!
Arūnas Starkus