„Grindys“, solera ir kitos chereso įdomybės
Cheresas- pastiprintas vynas iš pietvakarių Ispanijos. Gaminamas „Chereso trejetuke“, tai yra trijuose miestuose: Puerto de Santa María, Jerez bei Sanlúcar de Barrameda. Populiariausios chereso vynuogės- „Palomino“ ir „Pedro Ximenez“.
Dvi pagrindinės chereso rūšys yra fino (labai sausas, lengvo kūno) ir oloroso ( irgi sausas, bet intensyvesnio kvapo ir pilnesnio kūno). Tik po fermentacijos yra atliekama vyno degustacija ir nusprendžaiama fino ar oloroso tipo chereseas bus gaminamas iš jo. Gaminant fino pridedama alkoholio siekiant, kad stiprumas būtų 15%, о oloroso- 18%. Chereso vynas ypatingas dėl savo gaminimo proceso. Vyna laikomas bačkose leidžiant kontaktą su oru. Dėl nedidelio alkoholio kiekio fino bačkose susiformuoja mielių sluoksnis, vadinamas flor ( liet. grindys). Jis neleidžia vynui toliau oksiduotis dėl to portas išsaugo savo lengvumą. Tuo tarpu oloroso bačkose dėl didesnio alkoholio kiekio šis mielių sluoksnis nesusiformuoja. Oloroso ir toliau kontaktuoja su oru todėl jo spalva tampa tamsi, o pats vynas daug svaresnis už fino.
Kitas įdomus chereso gamybos etapas yra vyno brandinimas. Vynas bręsta solera sistemoje, kuri užtikrina metai iš metų pastovią chereso kokybę. Vynas yra laikomas bačkose sudėtose viena ant kitos trim ar daugiau eilių. Dalis jauniausio vyno, esančio pačiame viršuje yra nupilama į žemesnę eilę. Iš jos vynas nupilamas į kitą eilę apačioje ir t.t. Tik iš statinių, esančių pačioje apačioje vynas yra išpilstomas į butelius ir parduodamas. Priklausomai nuo vyno tipo nupilama dalis iš statinės siekia 5-30% viso tūrio. Solera būdu cheresas bent tris metus turi būti brandinamas statinėse.
Sušildantis portas
Portas- Duero slėnio spirituotas vynas, prisotintas spalvos, sodrus, saldus, prieskoniškas ir šildantis. Nors ne tik Portugalijoje yra gaminamas šis vynas, bet būtent šios šalies portas yra tikrai autentiškas. Duero slėnis yra pagrindinė porto vynuogių auginimo vietovė, kurioje priskaičiuojama 50 rūšių vietinių raudonųjų ir baltųjų vynuogių rūšių. Pats vyno pavadinimas kilęs nuo antro pagal dydį Portugalijos miesto Porto, nes tik iš jo portas gali būti eksportuojamas į kitas šalis. Iki penktojo dešimtmečio vynas iš Duero slėnio iki Porto buvo plukdomas laivais. Tobulėjant transportavimo priemonėms jį imtą vežti sunkvežimiais, o laivai liko tik kaip parodomoji priemonė turistams ar įvairių švenčių atributas.
Egzistuoja du pagrindiniai porto stiliai ruby ir tawny, duodantys pradžią visoms kitoms jo versijoms. Ruby portas brandinamas butelyje ir yra neskirtas ilgam laikymui. Tuo tarpu tawny portas brandinmas ąžuolo statinėse, neretai maišomas iš raudonojo ir baltojo porto, o geriausieji būna 8 metų brandumo. Jis yra lengvesnis ir blyškesnės spalvos lyginant jį su ruby portu. Tawny portas yra trijų rūšių priklausomai nuo jo gamybos būdo: colheita, crusted port ir su nurodytais konkrečiais meais. Retas, bet įdomus yra baltasis portas. Pgamintas iš baltųjų vynuogių skoniu jis primena silpną cheresą. Baltasis portas yra vaisiškesnis nei daugelis pastiprintų vynų, puikiai tinka kaip aperityvas. Dar kita porto kategorija- vintage portas. Šis vynas dažniausiai gaminamas iš skirtingų vynuogynų vynuogių, tačiau užaugintų tais pačiais metais. Jis brandinamas 20 metų butelyje, todėl yra vienas svariausių portų, o jo kaina aukščiausia.
Vynas, kaitinamas krosnyje
Portugalijai priklausančioje Madeira saloje gaminamas tokio pačio pavadinimo unikalus vynas. Madera spirituotas vynas yra kaitinamas krosnyje imituojant senovės keliones, kurių metu pusiaujo temperatūroje atsitiktinai įvykdavo maderizacija ( skonis suformuotas aukštos temperatūros). Dėl savo geografinės padėties ir gamtos išteklių Madeira sala tapo svarbiu uostu. Neretai iš jo buvo plukdomi laivai su Madeiros vynu į Tolimuosius Rytus bei Australiją. Kelionės metu atogražose laivai įšildavo iki 45°C, o paskui vėl atvėsdavo. Tokie pokyčiai vynui suteikdavo ypatingą charakterį. To vyndariai nė neįtarė, kol į salą negrįžo vienas krovinys ir vynas nebuvo paragautas. Nuo to laiko buvo pradėtos statyti specialios krosnys, imituojančios kaitinimo ir vėsinimo procesus. Prieš kaitinimą vyksta fermentacija, o taip pat ir spiritizacija.
Madera vynas būna labai skirtingas- nuo sauso iki saldaus. Keturios pagrindinės vynuogės „Sercial“, „Verdelho“, „Bual“, Malmsey“ naudojamos vyno gamybai. Tipiniai madera vynai būna gintarinės spalvos, karamelės ir riešutų aromato. Pagal brandinimą vynas skirstomas į keturias kategorijas: finest ( brandinta tik 3 metus), reserve ( brandinta 5 metus), 10/ 15 year ( kaip ir pavadinimas nusako, brandinta 10 ar 15 metų), vintage ( tam tikrų metų vynas).
Taip pat skaitykite:
