Prieš pristatant vakaro vynus iš arčiau susipažinkime, kurios vynuogės vadinamos Bordo vynuogėmis, kokiomis sąvybėmis jos pasižymi bei jų paplitimą pasaulyje.
Kurias veisles galima tituluoti „Bordo raudonosiomis veislėmis” ?
Bordo raudonieji vynai visada yra daromi maišant 3-5 rūšių vynuoges. Šios vynuogės yra ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Merlot’, ‘Cabernet Franc’, ‘Petit Verdot’, ‘Malbec’ bei ‘Carmenere’. Visos vynuogės yra paplitę ne tik pačiame Bordo, bet ir daugelyje senojo pasaulio valstybių. Visos vynuogės skirtingos, todėl verta pakalbėti apie kiekvieną jų plačiau.
‘Cabernet Franc’.Gali būti daromas vynas tik iš šios vynuogės ar ji naudojama maišymui. Dažnai vynuogė pakelia vyno kokybę ir yra mėgstama tame pačiame Bordo. Vyno stilius varijuoja nuo lengvo iki pilno kūno vyno. Pasigirsta spėliojimų, kad tai mutavęs ‘Cabernet Sauvignon’ prisitaikęs prie šaltesnio klimato. Vynas skirtas išlaikymui, nes ypač aiškios serbentų ir vyšnių natos laikui bėgant susipina į bendrą harmoningą visumą.
‘Cabernet Franc’ yra labai svarbi ir Luaros regione (Prancūzija), kur iš jo gaminama lengvesnis nei Bordo „Chinon” vynas. Taip pat vynuogė paplitusi Italijoje.
‘Cabernet Sauvignon’.Tikriausiai pati žinomiausia raudonoji vynuogė visame pasaulyje. Nors ir auginama labai skirtinguose regionuose, tik tam tikruose iš jų ši vynuogė gali atskleisti savo geriausias sąvybes- intensyvią spalvą bei koncentraciją ir ilgą poskonį.
Vynuogė išsiskiria ryškiais serbentų, slyvų, juodųjų vyšnių, prieskonių aromatais. Šiltesniuose regionuose vynas pasižymi elegantiškumu, šaltesniuose- jaučiami žalio pipiro ir oregano skoniai. Aukštos kokybės vynai yra tamsiai purpurinės spalvos, pilno kūno, labai intensyvūs, koncentruoto skonio.
Jau daug amžių ‘Cabernet Sauvignon’ yra maišomas Bordo su ‘Cabernet Franc’, ‘Merlot’, retesniais atvejais su ‘Petit Verdot’. Toskanoje ‘Cabernet Sauvignon’ dera su ‘Sangiovese’, Provanse su ‘Syrah’. Puikius vynus tik iš ‘Cabernet Sauvignon’ gamina Toskanos vyndariai. Mikroklimatas daro didžiausią itaką būsimojo vyno kokybei, tačiau bereikia pamiršti ir vyndarių, kurie gali prisidėti prie didelio kiekio taninų bei bačkos aromatų atsiradimo vyne.
‘Merlot’.Tai gana komplikuota vynuogė dėl jos nepastovaus nokimo laiko. Nepaisant šio trūkumo jos populiarumas pasaulyje yra nemenkas. ‘Merlot’ gausiai auginama Italijoje, dominuoja dešiniajame Bordo krante. Bordo vynuogė dažnai yra maišoma, tačiau San Emilijone ar Pomerolyje galima rasti ne vieną puikų pavyzdį vyno pagaminto tik iš ‘Merlot’. Kaip pavyzdį galima paminėti „Château Pétrus”.
Išskiriami keli vyno, pagaminto iš ‘Merlot’, tipai. Pirmasis yra kabernet’o siliaus merlot’as (iki 25% ‘Cabernet’), šis vyras yra itin taniniškas. Antrasis yra daug lengvesnis dėl nedominuojančio ‘Cabernet’, todėl vynas yra vidutinio kūno, intensyviai jaučiama žolelės, vyšnios, šokoladas. Trečioji kategorija- itin lengvi ir paprasti vynai.
Maišant ‘Merlot’ su ‘Cabernet’ vynas įgyja daugiau spalvos bei taninų, vynui puikiai tinka brandinimas statinėje. Ši vynuogė tinka išlaikymui tik nereikėtų persistengti, nes tokiu atveju laikui bėgant pranyksta vaisiški aromatai ir pradeda dominuoti žoliniai kvapai.
‘Petit Verdot’. ‘Petit Verdot’ yra ypač svarbus elementas darant Bordo vynus. Vardas kilęs nuo nedidelio dydžio, bet intensyvios spalvos vynuogių- jos naudojamos mažomis proporcijomis maišant vyną, kad suteiktų spalvai gilumo. Verdot pavadinime sufleruoja, kad vynuogės noksta itin lėtai. Už Bordo regiono ribų mažai kur galima aptikti šią veislę. Mažais plotais ji pradedama auginti Italijoje, Ispanijoje.
Ši rūšis suteikia daug taniniškumo, vynas yra pilno kūno, tamsios spalvos, su ganėtinui dideliu alkoholio kiekiu. Vynas skirtas išlaikymui, nes tik laukui bėgant vynas gali atskleisti pilną kvapų puokštę.
‘Malbec’. Vienu metu ‘Malbec’ buvo plačiai auginama Bordo, kol jos neišstūme ‘Merlot’. Dabartiniais laikais Prancūzijoje ‘Malbec’ stipriausias pozicijas turi Kahore,
kur gaminamas regiono žymusis „juodasis vynas”. Kaip vynuogė skirta maišymui, ji naudojama daugelyje Prancūzijos regionų.
‘Malbec’ duoda vidutinio derlingumą, tamsias, taniniškas uogas iš kurių galima išgauti charakteringą ir skirtą išlaikymui vyną. Vynas pasižymi vidutiniu-pilnu kūnu, gausu rūgšties, taninų ir alkoholio. Malbek’ą galima atskirti dėl tamsios, kiek rašalą primenančios spalvos, prinokusių vaisių, kaip pavyzdžiui slyvos, juodosios vyšnios aromatų, dėl kurių vynas įgyja džeminį charakterį. O taip pat odos, dūmų, žemės, tabako, juodojo ar žaliojo pipiro kvapų profiliai vynui prideda kompleksiškumo bei suteikia galimybę eksperimentuoti su maisto deriniais.
‘Carmenere’. Kilusi iš Bordo, o tiksliau iš Medoko, kur panašiai kaip ir ‘Petit Verdot’ buvo skirta maišymui suteikiant vynui gilią spalvą. Deja, bet šiuo metu ši vynuogė yra žymesni už Europos ribų. Taip nutiko dėl Europoje siautėjusios filokseros, kuri sunaikino visą ‘Carmenere’ derlių, tačiau nepaveikė jų Čilėje, kur ši problema neegzistuoja. Taip ilgainiui ‘Carmenere’ tapo populiariasia vynuoge Čilėje. Mažais plotais dabar Europoje ji auginama Italijoje Veneto ir Friuli-Venecija Džiujija regionuose. Vynuogė yra maišoma su ‘Cabernet Sauvignon’ arba gaminamas vynas tik iš 100% ‘Carmenere’.
Uoga suteikia intensyvią rašalo, violetinę spalvas. ‘Carmenere’ būdingi aromatai- tabakas, oda, tamsios uogos, kava bei šokoladas. Skonyje dominuoja šilauogės, vyšnios, slyvos, žemės aromatai, vanilė ir prieskoniai. Dėl savo vidutinio stoto vynas geriausiai yra tinkamas gerti jaunas
Festivalio vynai
O štai ir sąrašas vynų, ragautų šio festivalio metu:
Italija, Toskana, Bolgheri
„Tenuta San Guido Le Difese Toscana IGT 2010“
„Tenuta San Guido“ – pirmojo supertoskanos vyno „Sassicaia“ gamintojas, tapęs pavyzdžiu kitiems. „Le Diffese“ – tai trečiasis šio gamintojo vynas daromas iš - 70% ‘Cabernet Sauvignon’ ir 30% ‘Sangiovese’, brandinamas 12 mėnesiu prancūziško ir amerikietiško ąžuolo statinėse ir papildomai 3 mėnesius butelyje.
Italija, Abrucai
„Masciarelli Valori INKIOSTRO Merlot Colli Aprutini IGT 2006”
Gianni Masciarelli ne tik išgarsino savo šeimos vyninę, bet ir pateko į Italijos vyno elitą drąsiai eksperimentuodamas tiek vietinėmis, tiek ir tarptautinėmis vynuogių veislėmis, sukurdamas įspūdingus vynus. „Masciarelli Valori INKIOSTRO Merlot Colli Aprutini IGT“ daromas tik iš ‘Merlot’ vynuogių, 12 mėnesių brandinamas mažose prancūziško ąžuolo statinėse.
Ispanija, Kastilija-La Manča
„Marques de Grinon Cabernet Sauvignon Dominio de Valdepusa DO 2006”
Marques de Grinon dėka Dominio de Valdepusa tapo pirmąja Ispanijos Pago (vietovė savo dirvožemio ir mikroklimato charakteristika išsiskiriančia iš kitų, siejama su vynuogynais ir išskirtine kokybe). Vynas daromas iš 1974 m. pasodinto ‘Cabernet Sauvignon’ vynuogyno, 12-15 mėnesių brandinamas prancūziško ąžuolo statinėse ir papildomai brandinamas buteliuose.
Prancūzija, Luaros slėnis
„Henri Bourgeois Petit Bourgeois Cabernet Franc Rouge Loire VdP 2011”
‘Cabernet Franc’ vynuogės vynas, daromas iš vynuogių, renkamų Luaros slėnio šlaituose, sąnašiniame ir tufo kupiname dirvožemyje. Vynas kvepiantis raudonomis uogomis ir prieskoniais, lengvos struktūros.
Prancūzija, Pietvakariai
„La Julienne Ch Tour Des Gendres Bergerac AOC 2011”
Vynas iš Pietvakarių Prancūzijos, Beržerako regiono, daromas iš klasikinių šios vietovės vynuogių ‘Merlot’, ‘Malbec’, siekdami perteikti savo dirvožemio ir mikroklimato ypatybes, dalis vyno brandinta ąžuolo statinėse,
Prancūzija, Bordo
„Chateau Teyssier La Reserve Bordeaux Rouge AOC 2009”
Tai klasikinis Bordo klaretas iš neklasifikuotų 70% ‘Merlot’, 30% ‘Cabernet Sauvignon’ auginamų St. Emilione, daromas žymaus vyndario Jonathan Maltus, itin Bordo sėkmingo 2009 metų derliaus.
„Chateau Teyssier Pezat Bordeaux Superieur AOC 2008”
„Chateau Teyssier Pezat“ vynuogės šiam vynui (85% ‘Merlot’, 15% ‘Cabernet Franc’) auginamos „žingsnis“ už St. Emilion ribos „La Plagnolle“ vynuogyne, vynas brandinamas keletą mėnesių prancūziško ąžuolo statinėse (skirtingą laiką priklausomai nuo derliaus metų, naudojant 20% naujų prancūziško ąžuolo statinių).
Prancūzija, Bordo, kairysis krantas - Haut Medoc, Medoc, Saint Estephe, Margaux, Graves
„Chateau Mayne du Cros Rouge Graves AOC 2009”
Šis Graves vynas daromas iš 40% ‘Cabernet Sauvignon’, 30% ‘Cabernet Franc’, 30% ‘Merlot’, kurių amžius siekia apie 30 metų, vynas brandinamas 12 mėnesių prancūziško ąžuolo statinėse (30% naujų). Šialia vaisiškų ir ąžuolo natų vyne jaučiamas ir minerališkumas.
„Chateau Coutelin Merville Saint Estephe AOC 2004”
Vynas daromas iš 50% ‘Merlot’, 25% ‘Cabernet Franc’, 22% ‘Cabernet Sauvignon’, 3% ‘Petit Verdot’ užaugintų St. Estephe. Čia padaryti vynai pasižymi gera struktūra ir natūraliu ilgaamžiškumu, bei dažnai sodriu vaisiškumu.
Prancūzija, Bordo, dešinysis krantas - Saint Emillion, Pomerol, Fronsac, Canon Fronsac
„Chateau Mayne Vieil Fronsac AOC 2009”
Daromas tik iš ‘Merlot’ vynuogių, vynuogynų amžius vidutiniškai 35 metai, dalis vyno brandinta ąžuolo statinėse. Vynas svarus, stipraus vaisiško aromato.
„Chateau Mazeris Bellevue Canon Fronsac AOC 1997”
Vynas daromas iš 70% ‘Merlot’, 15% ‘Cabernet Franc’,14% ‘Cabernet Sauvignon’, 1% ‘Malbec’ iš vynuogynų, kurių amžius 35 metai, vynas fermentuojamas ir brandinamas ąžuolinėse statinėse ir cemento talpose. Dėl dirvožemio ypatybių ir brandinimo vynas pasižymi ilgaamžiškumu.
„Chateau Burgrave Pomerol AOC 2006”
Vynas daromas iš 80% ‘Merlot’, 20% ‘Cabernet Franc’ iš jaunų vynmedžių atkeliavusių iš Chateau Bonalgue vyninės, brandintas ąžuolo statinėse.
„Chateau Fonplegade Fleur de Fonplegade Saint Emilion Grand Cru AOC 2004”
Tai antrasis Chateau Fonplegade vynas daromas iš 85% ‘Merlo’t, 10% ‘Cabernet Sauvignon’, 5% ‘Cabernet Franc’, kurios renkamos Grand Cru vynuogynuose, kurių amžius apie 30 metų. 15-18 mėnesių brandinamas naujose prancūziško ąžuolo statinėse. Vyninę konsultuoja Michelis Rollandas
Taip pat skaitykite:
