Importo lyderių trejetukas 2010-2012 metais nepakito. Pirmoje vietoje yra Prancūzija, kurios importo kiekis per pastaruosius metus išaugo beveik 42 procentais. Kaina taip pat nors ir nežymiai, bet kilo (2012m. litras vyno pabrango maždaug 1,12Lt lyginant su 2010m.). Šiuo metu Prancūzija užima 34% importuojamo vyno rinkos pagal kiekį (žr. 1 lentelė). Antroje vietoje yra Ispanija, kurios vyno kaina per pastaruosius du metus pakilo 24 procentais. Jos vyno įvežimas išaugo 32 procentais ir tai leido aplenkti Italiją. Pastarosios šalies įvežamo vyno kiekis smuko 13 procentų. Tuo tarpu itališko vyno kaina per porą metų išaugo 29%. Šios trys vyno milžinės dabar užima 83% viso įvežamo vyno kiekio į Lietuvą. Lyginant šias tris šalis pagal rinkos augimo tempą aiškus lyderis yra Prancūzija. Lėčiausiai augo Italija (15%). Po šio trejetuko ketvirtoje vietoje su 8% užimamos rinkos rikiuojasi Vokietija, kuri rodo stabilų augimą. Kitos dešimtuko šalys yra Vengrija (4%), Čilė (1,5%), Bulgarija (0,8%), Portugalija (0,6%), Gruzija ir Argentina (abi po maždaug 0,5%).
1 lentelė. Šalys iš kurių daugiausia buvo importuota vyno 2012m (tūkst. litrų) . Šaltinis: Statistikos departamentas
Gruzija yra viena iš sparčiausią augimą rodžiusių Senojo Pasaulio šalių. 2011-ais metais šios šalies vyno populiarumas smarkiai išaugo ir jo buvo įvežta 42% daugiau nei praėjusiais metais, tačiau 2012-ais šio vyno populiarumas priblėso. Įdomūs pokyčiai vyksta su Vengrijos vynais- 2011m. importas krito daugiau nei du kartus, o 2012-ais metais vėl jo buvo įvežtas didelis kiekis. Įtakos tam gali turėti lietuviško putojančio vyno gamintojai, kurie dažnai, bet ne nuolatos perka žaliavą iš Vengrijos savo vynų gamybai. Portugalija iš dešimtos vietos pagal importuojamą kiekį pakilo į aštuntą per pastaruosius keletą metų; importas išaugo daugiau nei 2,5 karto nors kaina nukrito apie 13%(žr. 2 lentelė). Matyt taip įvyko todėl. kad pradėta vežti didesniais kiekiais pigesnės klasės vynus. Beveik visos senojo pasaulio šalys rodo didesnį ar mažesnį importo augimą. Tik pavyzdžiui Moldovos atvejis yra retas, nes rinka per pastaruosius metus susitraukė 37%.
Iš Naujojo Pasaulio gamintojų Naujoji Zelandija pasižymi vienu iš geriausių rezultatų. Per porą metų importas iš šios šalies išaugo 1,3 karto, kaina kilo labai nežymiai. Argentinos importas smuko 28 procentais, tačiau kaina už litrą vyno padidėjo kiek daugiau nei dviem litais. Vyno iš Čilės įvežta irgi mažiau, tačiau skaičiai mažėja kasmet nuosaikiau. Nepaisant kritimo kaina nors ir nežymiai, bet kilo. Matant šiuos skaičius galima daryti prielaidą, kad kiekis Naujojo Pasaulio vynų kiekis mažėja, tačiau kyla kokybė.
2 lentelė. Didžiausi kainos pokyčiai 2010-2012m. Šaltinis: Statistikos departamentas
Dažnai buvo galima išgirsti sparčiai populiarėja Naujojo Pasaulio vynas . Importo statistika rodo ryškią Senojo Pasaulio vyno importo apimčių augimo tendencija. 2010-2012 metais importuojamo vyno kiekis iš Senojo Pasaulio padidėjo 50 procentų. Tuo tarpu Naujojo Pasaulio importo kiekis padidėjo tik 19 procentų. Kalbant apie kainas abiejų pasaulių situaciją panaši, skaičiai skiriasi labai nežymiai. Naujojo Pasaulio kainos kilo 12%, o Naujojo- 14%. Naujajame Pasaulyje yra nežymaus kiekių kritimo tendencija, tik smarkiai išsiskiria Naujoji Zelandija, kurios rinka išsiplėtė 1,3 karto Senajame Pasaulyje tendencijos yra kiek tolygesnės- visos šalys rodo 40-60% augimą, Vokietija pirmauja su 94%. O akivaizdus lyderis yra Portugalija, kuri importo skaičius gerino net 2,6 karto. Bulgarijos ir Vengrijos rinkos susitraukė apie 20-30%. Lyginant kainas daugumos šalių vynai brangsta. Naujajame pasaulyje nežymiai (7%) krito vyno iš Australijos kaina. Tuo tarpu tradicinėse vyno šalyse kainų kritimo atvejų yra daugiau, bet jie labai nežymūs.
Marija Antanaitytė
Taip pat skaitykite:
