Šiandien pasaulyje lyderis yra Italija, kurios gamybos apimtys sudaro beveik ketvirtadalį pasaulio vyno gamybos. Antrąją vietą užima Prancūzija, o Ispanija – trečia. Lietuvoje pamėgta Čilė – tik 9 – oji su 2,6 % pasaulinės produkcijos.
|
Eil. Nr. |
Valstybė |
Pasaulinės rinkos dalis % 2004 m. |
|
1. |
Italija |
22,5 |
|
2. |
Prancūzija |
18,6 |
|
3. |
Ispanija |
15,6 |
|
4. |
JAV |
7,6 |
|
5. |
Australija |
5,4 |
|
6. |
Argentina |
5,2 |
|
7. |
Vokietija |
3,1 |
|
8. |
Portugalija |
2,9 |
|
9. |
Čilė |
2,6 |
|
10. |
Pietų Afrika |
2,5 |
Matant tuos skaičius, neturėtų būti keista sužinoti, kad į Lietuvą daugiausia importuojama būtent Itališko vyno (26,2 % viso importo). Prancūziško vyno išgeriama šiek tiek mažiau – 15,5 %, o ispaniško – 13,7%. Ir tik kas dvidešimtas butelis Lietuvos parduotuvėse yra iš Čilės (4,7 %). Argentinos vynai 2006 m. užėmė 0,9% Lietuvos rinkos.
2007 – aisiais metais situacija keisis. Pavyzdžiui, Argentinos nacionalinis statistikos ir surašymo institutas (INDEC) pranešė, kad vyno eksportas per pirmuosius vienuolika mėnesių išaugo daugiau nei trisdešimt procentų. Tikėtina, kad ir kitų Naujojo pasaulio šalių vyno gamyba auga sparčiau, nei Europos pramonė. Todėl galime laukti vyno vartojimo pokyčių ir Lietuvoje.
Arūnas Starkus
Taip pat skaitykite:
