Pamename, prieš keliolika metų, studijų laikais, kuomet užmezgėme romantinę pažintį su vynu (be abejo, pačiu pigiausiu), kiekvienas apsilankymas vyno parduotuvėje (derėtų sakyti „bakalėjoje“, nes specializuotų parduotuvių tuo metu, galima sakyti, nebuvo) kėlė nerimą, nes trumpam pasijusdavome loterijos dalyviais. Tais laikais didžioji pigaus vyno dalis buvo ganėtinai bjaurus birzgalas, o protarpiais pasitaikydavo nusipirkti ir tokio, kurio išvis nebuvo galima gerti. Šiandien prekybos centrai siūlo nemažai visiems įtinkančių neutralaus skonio nebrangių vynų, taigi tikimybė įsigyti visiško šlamšto kur kas mažesnė (jau nekalbu apie specializuotas parduotuves, kuriose tikrai prastą vyną įsigyti vargu ar įmanoma).
Tad kas gi atsitiko?
Labiausiai dėl to kalti – australai. Didžiają dalį savo eksporto jie išaugino gamindami nokų, vaisišką, lengvai suprantamą ir visiškai paruoštą vartoti vyną. Įkandin netruko pasekti Čilė su Argentina, užvertę eksporto rinkas pigiu ir, ačiū Dievui, visai skaniu vynu. Seniesiems vyno kraštams – Prancūzijai, Italijai, Ispanijai, Vokietijai – prireikė šiek tiek laiko analizuoti ir susivokti. Galiausiai ir jie – kas sėkmingai, kas iš dalies sėkmingai – pakėlė savo bazinių vynų kokybę ir pakoregavo jų stilių pagal paskutinę madą.
Kad ir kaip viskas susiklostytų artimiausioje ateityje, šie fundamentalūs pokyčiai jau šiandien gerokai pagyvino pasaulio vyno rinką ir priartino vyną prie tų socialinių sluoksnių, kurie anksčiau vyną teisėtai ignoravo ir rinkosi suprantamesnius gėrimus. Statistika byloja, jog vyno vartojimas laipsniškai auga visame pasaulyje, daugiausia dėl Australijos, Šiaurės Amerikos, Pietų Afrikos ir Pietų Amerikos (Čilės ir Argentinos) vyno produkcijos. Šių šalių vynui būdingas patrauklus kainos ir kokybės santykis sudaro sąlygas vis didesnę jaunimo suvartojamo alaus dalį pakeisti vynu. Pavyzdžiui, 2005 metais JAV pirmą kartą buvo užregistruotas didesnis procentinis vyno suvartojimas lyginant su alumi! Beje, 2006 metų vyno pardavimo analizė rodo, jog JAV vyno vartotojai per paskutinį dešimtmetį pastebimai išlavino skonį ir vis dažniau renkasi kokybę. Nors ir inertiška, pastarosios šalies rinka – labai plati. Manoma, jog artimiausiais metais Prancūzija užleis daugiausiai vyno išgeriančios šalies pozicijas JAV.
Pasaulyje daugiausia vyno eksportuoja Italija. 2004 metais ji aplenkė Ispaniją ir Prancūziją. Tačiau kiekviena iš šių šalių eksporto apimtimi vis dar dvigubai lenkia ir Lotynų Amerikos (Čilė su Argentina), ir Okeanijos (Australija su Naująja Zelandija) tandemus.
Lietuvos vyno importe taip pat jaučiamas vis didesnis Italijos dominavimas. Per pirmuosius devynis 2008 metų mėnesius šios šalies dalis sudarė net 43,4 % viso įvežamo vyno, o apimtis, lyginant su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, išaugo 16 % . Tiesa, kaip ir anksčiau, apie 70 % šio vyno keliavo į putojančio vyno gamyklas. Daugiau nei visa rinka (11,2 %) išaugo Argentinos (21,6 %), Čilės (24 %), vyno importas. Nežiūrint šio vyno populiarumo tarp vidutinės kainos vyną vartojančių lietuvių, Čilė su Argentina nėra svarbiausios vyno tiekėjos, nes Lietuvos rinkoje jų produkcijos dalis tesudaro 7,5 %. Įspūdingai atrodo į antrąją vietą išsiveržusios Vengrijos vyno importo augimas (57 % augimas per metus). Tiesa, 90 % šio vyno (apie 2 mln. litrų, vidutiniškai kainuojančio 1,7 Lt/l ) nukeliavo į putojančio vyno gamyklas Lietuvoje. Labiausiai vartojimo tendencijas galėtų atspindėti iš Prancūzijos įvežamo vyno apimties augimas (33,5 %).
Tik kiek neaiškumo sukelia tai, kad šios šalies vynas yra svarbi iš Lietuvos į Rusiją eksportuojama vyno rūšis. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius kaimynams buvo išvežta per 2,5 mln. litrų rūšinio Prancūzijos vyno, o įvežta tik 2 mln. litrų. Pavyzdžiui, šampano į Lietuvą buvo įvežta 20,7 tūkst. litrų, o eksportuota į Rusiją 30,1 tūkst. litrų. Sparčiai auganti (82% laikotarpyje nuo 2000 iki 2005 m.) šios šalies rinka, yra Lietuvos verslui net svarbesnė už vietinę rinką, nes prekybos vynu su Rusija apimtys (apie 19 mln. litrų per devynis 2008 m. mėnesius) viršija visų vynų įvežimo į Lietuvą apimtis – 16,24 mln. litrų).
Tačiau grįžkime, prie pokyčių Lietuvos rinkoje. Greta didžiųjų rinkos dalyvių, čia yra daugybė mažais skaičiais statistikoje atsispindinčių šalių. Nedidelės apimtys dar nereiškia, kad už jų nesislepia dideli likimai. Pavyzdžiui, vidutinė iš Naujosios Zelandijos importuojamo vyno kaina (23,5 Lt/l) yra aštuonis kartus didesnė, nei Itališkojo (3,1 Lt/l), ir dvylika kartų didesnė už vengriškojo (2 Lt/l). Todėl jos importo augimas per pirmuosius 9 mėnesius šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2007 metų laikotarpiu nuo 8 iki 12 tūkst. litrų yra įspūdingas. Panašaus brangumo (vidutinė kaina 21 Lt) Austrijos vyno pardavimo apimtys, deja, sumažėjo dvigubai. Brangumo rekordus muša Izraelio vynas, kurio už vidutinę 31,3 Lt/l kainą importuota 400 butelių ir tai yra apie tris kartus mažiau nei pernai. 30 % krito ir palyginti nebrangaus (3 Lt/l) Bulgarijos vyno pardavimai, dvigubai sumažėjo vokiškų vynų įvežimas. Rinkoje visada yra laiminčių ir pralaiminčių. Tarp laiminčiųjų malonu matyti augančias Armėnijos vyno (56% iki 19 tūkst. litrų), Gruzijos (12% iki 170 tūkst. l), Ukrainos (53% iki 35 tūkst. litrų); Pietų Afrikos Respublikos (59% iki 204 tūkst. litrų) importo apimtis.
Lietuviško putojančio vyno žaliavų kaina gerokai sumažina vidutinę į šalį įvežamo vyno kainą, tačiau struktūriniai pokyčiai rodo, kad buteliais nusiperkame vis daugiau kokybiško vyno iš įvairiausių pasaulio šalių. Nors lietuviai vis dar linkę vyną skirstyti paprasčiausiai – pagal spalvą ir šalis, išprusimo lygis sparčiai kyla ir kitąmet galime tikėtis dar įdomesnių statistikos duomenų.
Linas Vaitulevičius, Arūnas Starkus
Taip pat skaitykite:
