Lietuvos vyno parduotuvės

Dar visai neseniai visi be išimties vyno mėgėjai ir šiaip vartotojai vyną rinkosi prekybos centruose, nes specializuotų vyno parduotuvių, galima sakyti, ir nebuvo.

Pirmieji specializuotas vyno parduotuves pabandė įkurti importuotojai. „Bennet distributors“ jau prieš kokį dešimtmetį buvo pradėję kurti savo parduotuvių tinklą „Gėrimų pasaulis“, vienoje jų buvo bandoma įrengti net degustacinį barą. Vis dėlto šis projektas buvo per ankstyvas ir greitai „Gėrimų pasaulio“ parduotuvės virto paprastoms įvairiais gėrimais prekiaujančiomis parduotuvėmis. Panašiai sekėsi „Filipopoliui“, kuris gėrimų parduotuves pradėjo steigti Kaune, vėliau jų tinklą išplėtė Šiauliuose ir Vilniuje.

Pirmoji iki šiol veikianti specializuota vyno parduotuvė „Vyno klubas“ Lietuvoje atsirado 2003-ais metais. Pora sėkmingos veiklos metų paskatino atsirasti pirmuosius konkurentus: „Gero vyno parduotuvę“, „Vynoteką“, „Vintaną“, „Gerus gėrimus“, „Tikro vyno parduotuvę“.  2007-ais metais vyno parduotuvės ir vyninės pradėjo dygti kaip grybai po lietaus: „Tappo d‘Oro“, „Rioja“, „Vyno bankas“, „La Cave“, „Gourmets“, „Vyno konjako parduotuvė“. Šis procesas tęsiasi ir dabar.

Vienos parduotuvės tik parduoda vyną, kitose galima jo ir paragauti, padegustuoti prieš perkant. Dar kitose galima tai padaryti užsisakius užkandėlę ar net rimtesnį patiekalą.

Nusipirkti vyno išsineštinai galima ir kai kuriuose restoranuose. Pavyzdžiui, restoranas „Czarda“ pats importuoja vyną iš Vengrijos ir yra vienintelis kai kurių Vengrijos vyndarių atstovas. Kiti restoranai prekiauja importuotojų atvežamu vynu, pasirinkdami asortimentą pagal savo specializaciją. Restorane „Saint Germain“, kaip ir galima tikėtis iš pavadinimo, didžiausias prancūziško vyno pasirinkimas. Panašiai yra „Bistro 18“, „In vino“ ar krautuvėlėje „La Chef“.

Visos šios „įstaigos“ yra labai skirtingos, turinčios savitą koloritą ar jo siekiančios, tikriausiai daugelis turi ir savo ištikimus klientus.

Taigi kur Vilniuje galime nueiti paragauti ar/ir nusipirkti retesnio (norimo) vyno, padiskutuoti apie jį prie taurės ar vyno lentynos.

Apžvalgą pradėsime nuo seniausiai atidarytų, labiausiai atitinkančių specializuotos vyno parduotuvės boutique stilių. Tikiuosi, nesupyks savininkai ir nuolatiniai jų klientai, kad daugiausia remsiuosi savo subjektyvia nuomone, atmiešta, kiek pasiseks, vieno kito pašaliečio pažiūriu ir objektyviais skaičiais.

Iš visos įvairių  krautuvėlių ir užeigų gausos tikros vyno boutique statusą geriausiai atitinka, deja, tik dvi – „Vyno klubas“ (abi krautuvės – Barboros Radvilaitės g. 7 ir Savanorių pr. 22 Vilniuje) ir „Gero vyno parduotuvė“, priklausanti UAB „Mineraliniai vandenys“. Taip sakydamas turiu galvoje jų formuojamą asortimentą ir – gal net svarbiau – personalą, kuris visada gali pirkėjui tinkamai pagelbėti renkantis norimą vyną. Taip pat tik šiose dviejose parduotuvėse nuolatos ir periodiškai vyksta vynų degustacijos.

Joms į draugiją dar tiktų „Vyno bankas“ ir „La Cave“, daug žada „Kurorto vyninė“ Druskininkuose. Po visą  šalį išsiplėtęs „Vynotekos“ parduotuvių tinklas prie jau artėja prie vyno „maksimos“.

VYNO KLUBAS

Kredo: „Mums patinka vynas ir savo aistra mielai dalijamės su klubo nariais ir klientais.“

Seniausiai veikianti iš šioje apžvalgoje minimų specializuotų vyno parduotuvių, 2008-ų metų kovą atšventė penkerių metų jubiliejų. Per  tuos metus Vyno klubas pastebimai augo ir keitėsi. Jame susibūrė ir išaugo didelis būrys vyno ekspertų, geriausių Lietuvos someljė, vyno žurnalistų, pedagogų, kurie nuolatos budi „Vyno klubo“ parduotuvėse greta konsultantų ir yra pasirengę pagelbėti pirkėjui bet kuriuo su vynu ir kitais parduodamais gėrimais susijusiu klausimu. B. Radvilaitės gatvės parduotuvėje galima paragauti bare esančio vyno. Viena mėnesio diena skiriama naujų „Vyno klubo“ importuojamų vynų degustavimui. Kasdien rengiamos degustacijos, seminarai ir paskaitos apie vyną. Vyno klubą sudaro žinovų būrelis, todėl dalintis žiniomis jie laiko savo šventa pareiga.

„Vyno klubą“ valdo 9 partneriai – vyno ekspertai. Jie negali atsispirti senam raudonajam Burgundijos vynui, bordo, šampanui, saldžiam vynui iš viso pasaulio, geriausiam centrinės ir pietų Italijos, Riochos, Priorato, senajam portui ir cheresui, rizlingui iš visų vokiškų regionų, prabangiam „ąžuoliniam“ baltajam. Stengiamasi turėti kuo daugiau geriausio pasaulio vyno. Jokiai šaliai pirmenybė neteikiama, tačiau pažvelgus į lentynas matosi, kad daugiausia gero vyno gaminama Prancūzijoje. Parduotuvėse daugiausia pačių atvežto vyno, tačiau yra ir kitų importuotojų asortimento. Gruodį „Vyno klubas“ duris atvers ir Klaipėdoje. 

GERO VYNO PARDUOTUVĖ

Puikus interjeras, labai gerai eksponuojamas vynas – apsaugotas nuo tiesioginės saulės. Tuoj už parduotuvės patalpos gražiai įrengta degustacijų salė, talpinanti  apie 30  klientų. Nuo pat pradžios parduotuvėje dirba tie patys vaikinai, kuriuos Vilniaus mastu jau tikrai galima vadinti someljė. Tai svarbus šios parduotuvės pranašumas. Gaila, kad šiuo metu atsisakyta parduoti vyną taurėmis. Kaip aiškino vaikinai, dabar pirkėjai vyno paragauja per degustacijas, kurias  visada veda vyno analitikas, kritikas ir ekspertas Gintautas Jašinskas.

Reprezentuojamos šalys: visos svarbiausios Europos vyno šalys, Australija, Argentina, Čilė, Naujoji Zelandija, PAR. Tik „Mineralinių vandenų“ asortimentas.

„Gero vyno parduotuvės“ veikia ir Kaune bei Panevėžyje.

VYNOTEKA

2005 metais rugsėjo mėnesį Vilniuje atidaryta specializuota vyno parduotuvė „Vynoteka“  prekiavo tik Ispanijos gėrimais. Šiuo metu parduotuvėje daugiausia vyno iš Ispanijos (apie 600 pavadinimų), Prancūzijos, Pietų Afrikos Respublikos ir Čilės (kiekvienos šiek tiek per 100 pav.). Kitoms šalims atstovaujama epizodiškai. Didžioji dalis vyno yra pigesnis: nuo 15 iki 30 litų, tačiau yra nemažos šampano ir konjako kolekcijos. Daugiausia pačių atvežtas vynas, tačiau yra ir kitų importuotojų asortimento.

Žinovai čia nedirba, tačiau seniau atidarytose parduotuvėse pardavėjos-konsultantės jau gali pirkėjams gerai apibūdinti parduodamus vynus. Degustacijos nevyksta.

VINTANA

Kredo: „Nebūtina brangiai mokėti norint paragauti gero vyno.“

Vyno namai „Vintana“ – tai ne tik vyninė, kurioje galima išsirinkti ir nusipirkti vyno, tačiau ir vieta, kur pasimėgausite vyno taure. Nedidelė, tačiau gana jauki vyninė maloniai nuteikia lankytojus. „Vintanoje“ daugiausia siūlomi vidutinės ir žemos kainos paprasti, nežinomų gamintojų vynai. Šeimininkų nuomone, ir tarp pigių vynų galima rasti gerų. Kaip jiems tai sekasi, tegu sprendžia lankytojai. Mano nuomone, vyninės asortimentas yra gana paprastas ir taikytinas neišrankiems vartotojams. Daugiausia vyno iš Italijos, yra ir Prancūzijos, Ispanijos, Čilės, Australijos, PAR, JAV vyno.

Someljė vyninėje nėra, vyną parduodantys ir pilstantys darbuotojai jauni ir dažnai keičiasi, todėl žinių apie vyną turi palyginti nedaug, tačiau pastebimai mokosi ir tobulėja. Vyninės šeimininkei labiau patinka Italijos bei Čilės vynas, tačiau ji neatmeta ir kitų šalių gamintojų, teigdama, kad daug kas priklauso nuo nuotaikos ir draugijos bei metų laiko“.

VYNO BANKAS

Kredo: „Mažas, bet puikus!”

2007-ų metų pabaigoje Pamėnkalnio gatvėje atsirado jauki vieta, kurioje galima paragauti dar iki tol Lietuvoje mažai kam žinomo Vokietijos Frankonijos regiono vyno. Krautuvėlėje nėra daug vietų (5 – 6 prie baro), tačiau joje dažnai galima pamatyti su pirkėjais besišnekučiuojantį someljė D. Veličką.  Jis veda ir užsakomąsias degustacijas.

Daugiausia parduodama Vokietijos Frankonijo regiono, Portugalijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos vyno. Frankonijos „Silvaner“ ir „Riesling“ labiausiai patinka ir šeimininkams.

Prancūziško vyno namai „La Cave“

Kredo: „Atraskime Prancūziją iš naujo su mažų gamintojų vynais.“

2007 metų pabaigoje atvėrė duris ir ši krautuvėlė, skirta tik prancūziškam vynui, kurio pasirinkimas pagal regionus yra tikrai nemažas ir vis didėja: Bordo, Luaros slėnis, Ronos slėnis, Langedokas, Elzasas, Burgundija, Šampanė, Jura, Pietų Prancūzija, Provansas, Korsika. Šiek tiek kitų šalių vyno jau irgi atsirado. Kol kas dar nėra galimybės paragauti vyno vietoje. Vynai eksponuojami kiek neįprastai – jie visą laiką veikiami tiesioginės šviesos.

 Personalas nuolatos mokosi. Direktorė Jūratė Volodzko yra Someljė mokyklos klausytoja bei 2008-ų metų Lietuvos someljė čempionato prizininkė. Ji veda degustacijas, kuriose pristatomi atvežti vynai, priderinami lengvi užkandžiai.

TAPPO D‘ORO

Šioje Vilniaus vyninėje galima nusipirkti visų vietoje geriamų vynų. Asortimentą sudaro tik Italijos vynas. Aplinka paprasta, demokratiška. Vasarą dar atsiveria terasa po medžiais. Lankytojų daug, ypač vakarais. Prie vyno patiekiama itališkų sūrių, kumpio, alyvuogių, marinuotų daržovių. Savininko kredo puikiai atspindi skelbimas vyninės interneto svetainėje: „Kovo 15-ą dieną sukanka metai, kai duris atvėrė vyninė „Tappo d‘Oro“. Ta proga mums bus labai malonu šį šeštadienio vakarą išlenkti taurę vyno su Jumis – savo bičiuliais, kurie savo dėmesiu visus metus palaikė tikėjimą, kad mūsų įkurta vyninė yra tinkama vieta sutikti savo draugus.“

 „Tappo d‘Oro“ vyninė yra ir Klaipėdoje.

Specialaus someljė vyninėje nėra, darbuotojos jaunos, todėl žinių apie vyną turi palyginti nedaug, tačiau pastebimai mokosi ir tobulėja.

RIOJA STORE

Kredo: „Pas mus nereikia rinktis.“                                                          

Vilniuje, Pilies gatvės pradžioje, atokiau nuo gatvės triukšmo, rūsyje jau kokie metai kai įsikūrė Ispanijos Riochos regiono vyno parduotuvė. Kol kas ji vis dar išlaiko pasirinktą kryptį prekiauti vien šio regiono vynu. Parduotuvėje galima rasti tiek tradicinio, senojo Riochos stiliaus vyno, tiek ir modernaus stiliaus atstovų. Asortimentas papildomas ir darosi vis įdomesnis.

GERI GĖRIMAI („Filipopolis“)

Vilniuje UAB „Filipopolis“ savo firminę parduotuvę atidarė 2005-ais metais. Tuomet jau veikė net trys tokios parduotuvės Kaune (dabar keturios). Vėliau panaši parduotuvė buvo atidaryta ir Šiauliuose. Šiose parduotuvėse daugiausia parduodami „Filipopolio“ įvežami vynai ir kiti gėrimai, tačiau prekiaujama ir kitų platintojų produkcija. Specialaus someljė vyninėje nėra, darbuotojai, parduodantys ir pilstantys vyną, jauni ir gana dažnai keičiasi, todėl žinių apie vyną turi palyginti nedaug, tačiau pastebimai mokosi ir tobulėja. Parduotuvės interneto svetainė yra bendroje UAB „Filipopolis“ svetainėje, kuri nėra nei informatyvi, nei atnaujinama. Nors Domininkas Velička jau senokai kalbina vyno mėgėjus „Vyno banke“ Pamėnkalnio gatvėje, jis vis dar šypsosi ir kviečia ragauti iš „Filipopolio“ svetainės.

Reprezentuojami vyno  kraštai: Prancūzija, Italija, Ispanija, Bulgarija, Moldavija, Naujasis Pasaulis (tarp kitų šalių ir Urugvajus).

GOURMETS

Pačiame Vilniaus centre, priešais PC „Gedimino 9“ vietoj buvusios kavinukės šiais metais įsikūrė įvairių Viduržemio jūros regiono delikatesų ir vyno krautuvėlė „Gourmets“. Joje galima ne tik nusipirkti įvairių sūrių, mėsos gaminių, marinuotų ar džiovintų daržovių, bet ir viso to paragauti. Mažesnė parduotuvė veikia Savanorių prospekte. Prekiaujama ir vynu, kurį krautuvėlės savininkai dažniausiai patys išsirenka ir atsiveža.

Dirba jaunos mergaitės, kurios apie vyną dar tik pradeda mokytis. Savininkas sako, kad „gastronomas“ suprantamas, kaip vieta, kur galima nusipirkti gerų produktų ir tinkamo vyno.

IN VINO TUVĖ

Priešais Rusų dramos teatrą, kur dar visai neseniai eidavome atsigaivinti rizlingu į „Riesling klubą“, kabo nauja iškaba ir šeimininkauja nauji šeimininkai, kurie vyno paragauti kviečia į barą Aušros vartų gatvėje prie Bazilijonų vienuolyno vartų, o čia siūlo nusipirkti vyno, alaus ir kai kurių maisto produktų, tinkančių prie šių gėrimų.

Iš kitų panašių vyno parduotuvių „In vino tuvė“ išsiskiria savo vyno kainų sudarymo ir vynų pateikimo pirkėjams „tvarka“. Šioje parduotuvėje vynai grupuojami ne pagal šalis, regionus, o pagal kainą. Panašios kainos vynai parduodami už vienodą kainą, o pati grupė apjungiama bendru pavadinimu. Vyno grupių pavadinimai gana žaismingi, pavyzdžiui, vynai už 24 litus – „Šeimai“; laipteliu brangesni – „Tarp draugų“ (33 litai); už 42 litus gerti siūloma „Dviese“, o „Su mūza“ jau už 69 litus.

Savininkai sako, kad atidarydami parduotuvę norėjo išbandyti naują būdą grupuoti vynus pagal apibendrintą kainą ir pasitreniruoti parduodant vyną. Ką mėgsta savininkai, išklausti nepavyko, tačiau pokalbio metu vienas jų gėrė pačių atsivežamą alų.

KURORTO VYNINĖ

Leiskime patiems savininkams paaiškinti, kodėl jie ėmėsi šios veiklos Druskininkuose: „Kurorte nusipirkti vyno buvo galima tik prekybos centruose, todėl dažniausiai vyną pirkdavome sostinėje. Prie vyno lentynų praleidžiame daug laiko: patinka toji paslaptis, kuri atsiranda renkantis, atkemšant butelį, pirmieji aromatai, skonis, pojūčiai, jausmai... Norėjome turėti gero vyno arti namų, tad nuo šiol ir kurorto gyventojams bei svečiams suteiksime tokią galimybę.“

Asortimentas gana įvairus: beveik visos vyną gaminančios šalys, platus kainų spektras.

Vyno konjako parduotuvė

Pakeliui iš miesto centro į Petrašiūnus, K. Baršausko gatvėje, atsirado jauki krautuvėlė, kurioje visada rasime gero vyno. Savininkas ponas Laimonas Braziulis savo pareiga laiko kaip galima geriau suderinti pasiūlą su pirkėjų siekiais, todėl parduotuvėje rasime gėrimų įvairiausiam skoniui ir piniginei. Jis pats labiausiai vertina Italijos terroir: „Toskanos, ypač „Brunello di Montalcino“ vynui šiandien kol kas neatrandu galinčių prilygti. Tačiau didžiausias malonumas – naujas atradimas.“ Personalas mokosi Someljė mokykloje, o pats savininkas organizuoja ir veda pažintines ir palyginamąsias degustacijas.

Prekiauja įvairių šalių ir regionų vynu, siekia pateikti kuo įvairesnį asortimentą ir neapsiriboti viena kuria šalimi.

Friedricho vyninė

Kredo: „Tradicijos kuriamos palengva. Ne greitas pelnas svarbiausia.“

Klaipėdos senamiestyje yra kelios traukos zonos: Teatro aikštė, Turgaus gatvė, visai greta jų šurmuliuoja pilnas lankytojų Friedricho pasažas, kuriame be smuklės, picerijos, restorano yra ir vyninė, kurioje galima paragauti ir nusipirkti norimo vyno. Savininkas pirmenybę teikia baltiesiems, ispaniškiems, itališkiems ir argentinietiškiems vynams.

 Prekiauja pagrindinių Europos šalių, Naujojo pasaulio, Gruzijos, Armėnijos vynu.

Jurgis Šliogeris

Taip pat skaitykite:

• Prieš Naujuosius „Vyno klubas“ atšventė įkurtuves
• Kodėl bankrutuoja vyno parduotuvės
• Someljė – vyno aistruolis