Gal mes Lietuvoje geriame kažką putojančio, ką mėgstame įvardinti kaip „šampaną“?
Šampano gamyba (klasikinė technologija)
Šampanas gaminamas tik Šampanės apygardoje Prancūzijoje. Naudojamos tik ‚Chardonnay‘, ‚Pinot Noir‘ ir ‚Pinot Meunier‘ vynuogės. Pradžioje iš minėtų vynuogių sulčių pagaminamas įprastinis ramus sausas vynas. Jis išpilstomas į storasienius šampano butelius, į kuriuos įdedama vadinamojo ‚liqueur d‘expedition‘ – vyno, cukraus, mielių mišinys. Butelis užkemšamas, o viduje prasideda fermentacija (rūgimas). Mielės perdirba cukrų, išskirdamos alkoholį ir anglies dvideginį (CO2). Pastarasis negali niekur išeiti, todėl ištirpsta vyne, sudarymas 5-7 atmosferų slėgį. Mielės po truputį miršta ir nusėda ant butelio sienelių. Čia jos ỹra (vyksta autolysis), išskirdamos skrebutį primenantį aromatą. Kuo ilgiau vynas brandinamas su mielėmis, tuo intensyvesnis šis aromatas, suteikiantis šampanui daugiau kompleksiškumo, kremiškumo ir šampano charakterio. Toks brandinimas trunka mažiausiai 15 mėn. (dažniausiai 18-24 mėn., o vynmečio (vintage) vynai laikomi mažiausiai 36 mėn.)) Po to prasideda sunkiausias procesas – iš butelio reikia pašalinti mieles, neišleidus CO2. Buteliai sustatomi į specialius stovus, vadinamus „pupitres“. Ir prasideda remuage – ilgas, apie du mėnesius trunkantis mielių kratymo link kaklelio procesas. Butelis kasdien pasukamas 90 laipsnių kampu, jį šiek tiek sukratant. Kaip mielės sukrenta į butelio kaklelį, jis trumpam užšaldomas, nuimamas laikinas kamštis, ledo tabletė su visomis mielėmis iššauna ir jau turime skaidrų vyną, kuris, jei reikia, papildomas saldžiu liqueur de tirage, ir užkemšamas grybo formos kamščiu, kuris pritvirtinamas vielute ir apsukamas metaline folija.
Kasmet pagaminama apie 300 mln. butelių šampano.
Lietuvoje parduodami šių gamintojų šampanai:
Taittinger, Krug, Moet et Chandon, Cattier, Lanson, Dumangin, Bolinger, Drappier, Gosset, Laurent - Perrier, Veuve Clicquot, Pommery, Mumm, Roederer, Charles Heidsieck, Lassalle ir kt.
Šampano broliai
Pagal šampano, vadinamą „klasikine“, technologiją gaminama ir daugiau pasaulio vynų. Šiek tiek jų atsivežama ir į Lietuvą.
Iš 'Chardonnay' ir 'Pinot Noir' vynuogių Šiaurės Italijoje (Lombardijoje) gaminama ne pigesnė už šampaną frančiakorta. Lietuvoje nuo 2006 metų. parduodamos „Bella Vista“ vyninės frančiakortos. Labai mėgstamos italų, tačiau didžiajai vartotojų daliai nepažįstamos.
Ispanijoje klasikinė technologija taikoma, gaminant cava. Vynui gaminti naudojamos vietinės vynuogės (‚Xarel lo‘, ‚Parellada‘, ‚Macabeo‘, nors leidžiama ir ‚Chardonnay‘), todėl vynas yra šiek tiek švelnesnės rūgšties, ne toks intensyvus ir ne toks minerališkas, kaip šampanas. Geriausios cava kaina gali būti artima arba didesnė už šampano (pvz. legendinė „Krypta“ kainuoja apie 180 Lt.). Tačiau paprastų cava kainos dažniausiai svyruoja 20-30 litų kainų rėmuose. Gran Reserva (nepašalinus mielių brandinta bent 30 mėn., todėl savo charakteriu artimiausia šampanui) kaina siekia 50-70 litų. Lietuvoje per metus nuperkama apie 40 000 butelių tokio vyno (nors 2004 metais parduota daugiau – 50 000 butelių). Latviai išgeria cava beveik triskart daugiau, estai – šešis kartus daugiau. Prekybos tinklų ir specializuotose parduotuvėse galima įsigyti „Albet i Noya“, „Agusti Torello Mata“,„Codorniu“, „Faustino“, „Freixenet“, „Pares Balta“ vyninių cava.
Prancūzijoje klasikine technologija putojantis vynas gaminamas beveik visuose regionuose. Ne Šampanėje jis įgauna cremant pavadinimą. Šio vyno kontaktas su mielėmis gerokai trumpesnis, todėl skonis vaisiškas, ne toks intensyvus. Stilius skiriasi kiekviename regione, priklausomai nuo naudojamų vynuogių. Tokio vyno butelis dažniausiai kainuoja apie 35-50 litų. 2005 metais į Lietuvą buvo vežamas tik Elzaso cremant („Bott-Geyl“ ir „Pfaffenheim“ vyninių produkcija) , gaminamos iš ‚Pinot‘ šeimos vynuogių. Jis parduodamas tik specializuotose vyno parduotuvėse. Šiemet jau pasirodė ir Luaros slėnio cremant. Šio vyno pardavimai nėra žymūs, nors geriausi cremant gali savo kokybe varžytis su šampanais.
Šampano pusbroliai
Tačiau iš Prancūzijos atkeliauja daug šiaip „putojančio vyno“, kuris pagamintas iš įvairiuose regionuose supirktų vynuogių, nesilaikant klasikinės technologijos. Jis kainuoja nuo keliolikos iki dvidešimt kelių litų. Tiesa, tokio vyno vartojimo pikas buvo 2004 metais (importuota virš 130 000 butelių). 2005 metais pardavimai krito iki 40 000 butelių. 2006 metais - šiek tiek vėl ūgtelėjo.
Pagal paprastesnę technologiją, kai antroji fermentacija vyksta ne butelyje, o didelėse talpose, pasaulyje pagaminama gerokai daugiau vyno, negu pagal brangią klasikinę (šampano) technologiją. Šiuo būdu pagaminti vynai yra paprastesni, labiau vaisinio skonio, tačiau ir tuo pačiu ir pigesni. Labiausiai vertinamas vynas, pagamintas konkrečiame regione, kur auga vynuogės ir kurio kokybę, bei stilių kontroliuoja vietinės institucijos. Daugiausia tokio vyno atvežama iš Italijos. Kasmet auga saldaus ir pusiau saldus Moscato d‘Asti pardavimai (2004 m. -17 000; 2005 m. 30 000; o per devynis 2006 metų mėnesius – daugiau nei 20 000 butelių). Putojantį Moscato d‘Asti gamina daugelis didelių Šiaurės Italijos vyninių, taip pat specializuotos, mažos vyninės. Kaina, priklausomai nuo kokybės svyruoja tarp keliolikos ir penkiasdešimties litų. Pasaulyje labai populiarus kitas Šiaurės Italijos putojantis vynas, Valdobiadene miesto apylinkėse pagamintas iš ‚Prosecco‘ vynuogių. Jis parduodamas ir geriamas kuo jaunesnis. Jo gėliški, apelsinmedžio žiedus primenantys, aromatai jau turi nemažai gerbėjų ir Lietuvoje.
Iš Italijos 2005 metais buvo atvežtas žymus kiekis putojančio vyno (170 tūkst. butelių). Tiesa, 2006 metais prekyba ėmė mažėti (per devynis mėnesius įsivežta tik 60 tūkst. butelių).
Kiti putojantys vynai
Stabiliau parduodama (kasmet apie 27 tūkst. butelių) Vokietijoje pagaminto putojančio vyno. Auga ir vengriško vyno pardavimai (15 tūkst. – 2004 metais ir 77 tūkst. butelių 2005 metais). Gerais putojančio vyno pardavimais pasižymi šalys, kuriose vynas gaminamas iš atvežtinės žaliavos. Čia lyderiauja Latvija (su beveik 200 tūkst. butelių kasmet), nuolat didina pardavimus Lenkija (2004 m. 17 tūkst., 2005m. – 32 tūkst., o iki 2006 rugsėjo – jau beveik 40 tūkst. butelių).
Sudėjus visą į Lietuvą atvežtą putojantį vyną, matome kasmet augančius skaičius:
2004 metais - virš 550 tūkst. butelių; 2005 metais – virš 700 tūkst. butelių. Tačiau perskaičiavę atvežtinio putojančio vyno suvartojimą vienam suaugusiam Lietuvos gyventojui (jų yra apie 2,6 mln.), sužinosime, kad vieną butelį jie dalinosi ant keturių. Tai reikštų, kad sutikdami Naujuosius metus ir per savo gimtadienį kukliai išgeriame po vieną taurę...
... keista. Ar ne?
Todėl verta pažiūrėti į lietuviško putojančio vyno gamybą ir pakoreguoti statistiką.
Atskiros įmonės atsisakė žurnalui pateikti pardavimų apimtis. AB “Alita” skelbia tik užimamą rinkos dalį (svyruoja ~ 75-80 proc.). UAB “Boslita ir Co” savo tinklapyje praneša apie bendras gamybos apimtis (8 mln. butelių visų produktų), UAB “Itaina” nepateikia jokių duomenų. Todėl tenka disponuoti skurdžiais, tačiau įspūdingais LR Statistikos departamento duomenimis apie visos Lietuvos putojančio vyno gamybos apimtis. O jos nors ir nestabiliai, tačiau auga.
|
|
2000 |
2001 |
2002 |
2003 |
2004 |
2005 |
|
Putojantis vynuogių vynas, mln. butelių |
3,2 |
4,1 |
3,6 |
2,9 |
3,6 |
4,4 |
Iš užsienio į Lietuvą įvežamo putojančio vyno kiekis (0,7 mln. butelių 2005 metais) atrodo kukliai ir tesudaro 14 procentų viso suvartojami (pagaminamo) putojančio vyno. Atmeskime įvežimo apimti iš Latvijos, Lenkijos ir sužinosime, kad tik kas 10 -as Lietuvoje išgeriamas putojančio vyno butelis pagamintas šalyje, kurioje auga vynuogės ir kur vyno kokybė kontroliuojama vietinių institucijų. Šampanu galima vadinti tik 0.026% (tai yra vieną iš 400 butelių) viso Lietuvoje išgeriamo putojančio vyno.
Keliame taures už patriotizmą
Vienas didžiųjų Lietuvos dienraščių neseniai rašė, kad vidutines pajamas (~ 1653 lt ) gaunančiam lietuviui reiktų ieškoti vidutinio brangumo putojančio vyno už maždaug 10 litų. Tokio vyno išties daug pagaminama Lietuvoje ir skaičiai rodo, kad sutikdami 2007 metus beveik visi laikysime rankose lietuviško putojančio vyno taures.
Tačiau vidutinis lietuvis jau seniai geria ramų sausą vyną, kuris vertas bent 15 litų, o per šventes kokybės kartelę leidžia sau kilstelėti į 20-30 litų zoną. Kad neatrodytume keistai, šiemet keldami putojančio vyno taurę, prisiminkime:
- Už patriotizmą!
Arūnas Starkus
Taip pat skaitykite:
