Priorat DOQ – tai nedidelė, bet jau plačiai pagarsėjusi Katalonijos vyno kilmės nuoroda. Dėl sudėtingų auginimo sąlygų vėjuotuose Priorato kalnų šlaituose vynuogėms čia atitenka kiek mažiau nei 10 proc. (2009 m. duomenimis – 1800 ha) iš beveik 20 tūkst. hektarų teritorijos, bet vos prieš 30 metų šis plotas buvo trigubai mažesnis. Šiuo metu regione darbuojasi apie šimtas vyno gamintojų, nors visai neseniai mažai kas tikėjo, jog iš šio nederlingo skalūninio dirvožemio vynuogių bus galima pagaminti vieną geriausių pasaulio vynų. Viskas pasikeitė, kai du žymūs vyndariai iš Riochos, René Barbier ir Álvaro Palaciosas, pastebėjo Priorato potencialą ir ėmė gaminti puikų vyną.
Priorato vynuogės
Dominuojanti šio krašto ir jį supančios Montsanto apeliacijos vynuogių veislė ‘Garnacha Tinta’ (kat. ‘Garnatxa‘, pran. ‘Grenache Noir‘, ital.‘Cannonau‘) yra gerai žinoma ne vien Ispanijoje. Pietų Ronos slėnio vynuose (Châteauneuf-du-Pape AOC, Gigondas AOC), Sardinijos arba Australijos GSM (‘Grenache’, ‘Shiraz’, ‘Mourvèdre’) mišiniuose juodosios ‘Grenache’ yra lengvai atpažįstamos, o esant mažam derlingumui įdomus gali būti ir nemaišytas šios veislės vynas. Ypatinga aromato ir skonio koncentracija pasiekiama dėl natūraliai skurdžios Priorato dirvos ir mažo senų vynmedžių derlingumo. Panašaus rezultato siekiama ir jaunuose vynuogynuose, didinant apsodinimo tankį ir ribojant vegetaciją. Pavyzdžiui, vidutinis 2008 metų Priorato vynuogių derlius buvo vos 2700 kg/ha, nors oficialiai leidžiamas dvigubai didesnis derlius – 6000 kg/ha.
Prioratas yra raudonojo vyno kraštas, kuriame juodųjų vynuogių veislės užima apie 96 proc. vynuogynų. Be dominuojančių ‘Garnacha’, antros pagal svarbumą yra ‘Cariñena’ (pran. ‘Carignan‘) vynuogės, po jų seka vis labiau populiarėjančios tarptautinės veislės – ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Syrah’, ‘Merlot’. Šios veislės vis dažniau naudojamos kupažuose greta įprastų ‘Garnatxa’ ir ‘Cariñena’.Tuo įsitikiname aplankę kelias vyno krautuves istoriniame Falseto miestelyje.
Falsetas: Priorato vyno įvairovė
Falsetas yra Priorato komarkos (apygardos) sostinė. Čia pat XII a. pilyje yra įsikūręs modernus vyno muziejus „Castell del Vi“, tačiau dar patrauklesnė atrodo galimybė šiame miestelyje vienoje vietoje pamatyti skirtingų Priorato vietovių ir aplinkinių regionų vyno pasiūlą.
Specializuotose parduotuvėse Priorato vynas yra sudėliotas pagal konkrečias vietoves ir miestelius, kurių kontroliuojamoje Priorat DOQ (kat. Denominació d'Origen Qualificada) vietovėje iš viso yra vienuolika. Žymesni gamintojai pristato savo geriausią pirmąjį vyną ir kiek labiau įperkamą antrąjį vyną ar net kelias vyno serijas. Dar neseniai buvo galima tik pasvajoti apie tokią vyno įvairovę: iki 1985 metų beveik visas šiame regione pagaminamas vynas net neišpilstytas į butelius buvo išvežamas kaip žaliava į kitus regionus. Prie dabartinės įvairovės labai prisidėjo Álvaro Palaciosas, viešai raginęs išskirti konkrečias Priorato vietoves ir augavietes, kuriose gaminamas atpažįstamo stiliaus ir savybių vynas. Be abejo, svarbus ir kiekvieno atskiro ūkio, siekiančio parodyti savo vyno individualumą, įnašas.
Kitas vyno parduotuvėse pastebimas dalykas yra nemaža užsienio šalių vyno pasiūla. Tai tik patvirtina, jog Prioratas nėra vietinės reikšmės fenomenas, čia vyksta idėjų mainai ir dirba žmonės, kuriems rūpi vyno pasaulis plačiąja prasme.
Gratallopso miestelis ir „Celler Cecilio“vyninė
Siekdami artimiau susipažinti su vietos vynininkyste, keliaujame į Gratallopso miestelį, kuriame įsikūrusios per dvidešimt vyninių, tarp jų ir žymiausi Priorato vyno gamintojai – „Clos Figueras“, „Clos Mogador“ (René Barbier), „Álvaro Palacios“, „Mas Martinet“ ir kiti. Nors Katalonijos žemumuose šilta beveik ištisus metus, ši atvira kalnuota vietovė pasitinka mus žvarbiu vėju. Vėsios ir vėjuotos žiemos yra dar vienas regiono bruožas, tad vynmedžiams čia prireikia nemažos ištvermės. Kita vertus, kuo labiau vynuogynams tenka kovoti už būvį, tuo labiau galima tikėtis koncentruoto ir įdomaus vyno.
Šiuo metu žemės ūkio darbai jau pasibaigę. Turistų beveik nesimato. Dauguma sutinkamų žmonių yra šeštadienio popietę ramiai leidžiantys vietiniai gyventojai. Šiuose kraštuose neįprasta skubėti, juolab kai derlius jau nurinktas ir mums nematomas darbas vyksta vyno rūsiuose. Norėdami pamatyti, kaip daromas ir saugomas Priorato vynas, keliaujame į „Celler Cecilio“ vyninę, į kurią galima patekti be išankstinės rezervacijos. Priorato turizmo centras Falsete leidžia kompaktišką, bet labai informatyvų lankstinuką, kuriame nurodytos Priorato ir Montsanto vyninės ir jose organizuojamų degustacijų laikas. Nemažai vyninių rengia nemokamas degustacijas, kitur 1–3 vynų degustacijos kaina siekia nuo 5 iki 15 eurų. Net 10 iš 46 aprašomų vyninių yra Gratallopso miestelyje.
„Celler Cecilio“vyninėje mus pasitinka puikiai nusiteikęs vyndarys, o jo nuotaika pakyla dar labiau, kai keli mūsiškiai prabyla ispaniškai.„Celler Cecilio“ ūkis buvo įkurtas Cecilio Vicento iniciatyva 1942 metais, per Antrąjį pasaulinį karą. Šis ūkis vėliau pirmasis Priorate gavo Priorat DOQ kilmės nuorodą. Šiuo metu šeimos verslui vadovauja įkūrėjo sūnus Augusto Vicento. Tai yra nedidelis 9 hektarų ūkis, iš kurių 3 ha skirta ‘Garnacha’, 3 ha – ‘Cabernet Sauvignon’, 2 ha – ‘Carignan’ ir 1 ha – ‘Syrah’ vynuogėms.
„Celler Cecilio“ vynų flagmanas – raudono vyno serija „L'Espill“, kurios gamybai yra specialiai atrenkamas vynmedžių nuo 30 iki 60 metų amžiaus derlius. Šį kupažinį vyną paprastai sudaro 60 proc. ‘Garnacha’, 30 proc. ‘Cabernet Sauvignon’ ir 10 proc. ‘Carignan’ vynuogių. Fermentacija vyksta plieninėse talpose, kuriose būsimas vynas kartu su odelėmis praleidžia iki 25 dienų. Pašalinus odeles, vynui leidžiama nusistovėti (šis natūralus dekantavimas vyksta apie 3 mėnesius), tada jis metus brandinamas prancūziško ąžuolo statinėse. Rezultatas – puikiai subalansuotas vynas, kuriame, skirtingai nuo daugumos Priorato vynų, gana įtakinga ‘Cabernet Sauvignon’ veislė.
Ragaujame ir lyginame 2007 ir 2008 metų derliaus „L'Espill“ vyno. Аtrodo, kad šiame gana pastovaus klimato regione skirtingų metų vynas turėtų būti labai panašus, tačiau 2008 metų vynas gerokai sodresnis ir vaisiškesnis negu 2007-ųjų, o pastarasis savo ruožtu pasirodė labiau subalansuotas, subtilesnis ir gaivesnis. Abu vynai nėra labai svarūs (alk. 14 tūrio proc.), ąžuolo įtaka nedidelė, juos malonu gerti jau dabar. Degustuodami spėjame, kad skirtumus galėjo lemti ne vien derlius, bet ir skirtingos vynuogių proporcijos. Užuot sulaukę patikslinimo, sužinome tik tai, jog 2007 metų vynas yra vietinio konkurso prizininkas ir dėl didesnės paklausos yra kiek brangesnis (18 ir 15 eurų atitinkamai už 2007 ir 2008 metų vyną). 2007 metų vyną įvertiname 92 balais, o 2008 metų vynui skiriame 91 balą.
El Molaro, Bellmuntoir Torroja del Priorato vynas
Be abejo, kiekvienas ūkis turi savo ypatumų, ir kuo aukštesnės kategorijos vynas, tuo daugiau jis turi individualumo nepriklausomai nuo konkrečios vietovės. Pavyzdžiui, puikų ilgesnės saulės ekspozicijos rezultatą demonstruoja sodrus 2009 metų „Agnes de Cervera Kalos“ vynas iš pietinėje Priorato dalyje, netoli El Molaro miestelio esančios La Solanos augavietės. Šiam vynui nenaudojamos tradicinės ‘Garnatxa’ vynuogės. Kupažą sudaro ‘Mazuela’ (‘Cariñena’), ‘Syrah’ ir ‘Cabernet Sauvignon’ vynuogės. Šis iš tiesų įspūdingas tamsios vyšnių spalvos mišinys kvepia prinokusiais juodais vaisiais, vanile ir spygliuočiais. Burnoje vynas vaisiškas ir gana svarus, daugiasluoksnis, puikaus rūgšties ir taninų balanso, ilgai trunkančio poskonio (alk. 15 tūrio proc., kaina 22 eurai). Šiam vynui skiriame 93 balus.
Kitas vynas – 2007 metų „Mas d'en Gil Coma Vella“ iš Bellmunto miestelio yra įdomus mišinys, kuriam naudojamos net penkių veislių vynuogės: ‘Cariñena’, ‘Garnacha Peluda’, ‘Garnacha Pais’, ‘Cabernet Sauvignon’ ir ‘Syrah’. Atsižvelgiant į metų derlių, kiekvienos veislės mišinyje naudojama nuo 10 iki 30 procentų. Didesnė dalis vynuogių šiam vynui surenkama La Comos slėnyje. Ši ir kitos svarbios ūkio augavietės yra apsuptos riešutmedžių, alyvmedžių ir spygliuočių giraičių, sukuriančių puikią aplinką biologiškai atsakingai vyndarystei. Vynas yra gana skaidrios vyšnių spalvos, juodųjų serbentų, prinokusių vyšnių, kedro ir dūmų aromato. Burnoje svaresnis nei uodžiant, tačiau gerai subalansuotas, puikios rūgšties, prieskoniško, kiek pipiriško poskonio (alk. 15 tūrio proc., kaina 21 euras). Šį vyną taip pat įvertiname 93 balais.
Galiausiai, vyndarių trijulės Combier, Fischerio ir Gerino 2008 metų derliaus vynas „Riu Trio Infernal“ iš Torroja del Priorato vietovės atspindi tai, ko paprastai tikimasi iš pietinių vyndarystės regionų. Vynas yra tamsios rubino spalvos, dominuoja prinokusių juodų slyvų, mėlynių ir saldžios medienos aromatai, sultingas ir vaisiškas burnoje, minkštų taninų, lengvai geriamas (alk. 14,5 tūrio proc., kaina 17 eurų, 98 proc. ‘Grenache’ ir 2 proc. ‘Syrah’ vynuogių). Įdomu, kad tai nėra katalonų arba ispanų vyndarių produktas. Du iš vyndarių trijulės yra atvykę iš Ronos slėnio, o trečiasis, Peteris Fischeris, yra tikras „skrajojantis olandas“ iš Nyderlandų karalystės. Šiam vynui skiriame 91 balą.
Balta Priorato varna
Nors Prioratas yra raudonojo vyno kraštas, pabaigoje norėčiau atkreipti dėmesį į vieną įdomų baltąjį vyną – 2010 metų „Marc Ripoll Sans Escanya-Vella“ iš Gratallopso. Vyndarys Marcas Ripollas Sansas pagamino vos 622 butelius šio derliaus vyno! Šis vynas yra vienintelis regione, o galbūt ir visame pasaulyje, gaminamas iš 100 proc. senos vietinės veislės ‘Escanyavella‘ vynuogių. Dar įdomesnė yra šios veislės pavadinimo etimologija: katalonų kalba „escanya-vella“ reiškia „senutės kosulys“. Sakoma, jog valgant šias vynuoges užpuola kosulys, o iš jų pagamintas vynas yra ypač aitrus ir agresyvus. Mūsų degustavimo įspūdžiai buvo kur kas nuosaikesni: vynas šviesaus aukso spalvos, kvepia laukinėmis gėlėmis, irisais, medžio šakelėmis ir lapais. Taip pat juntamas paprastai tik rislingui būdingas dyzelino aromatas. Burnoje vynas labai minerališkas, gėliškas ir netgi daržoviškas, gana daug rūgšties (alk. 13,5 proc, kaina 20 eurų). Stilius kiek panašus į Pietų Ronos baltųjų. Šį vyną įvertiname 90 balų.
Autorius: Ilja Šarov
Taip pat skaitykite:
