Šių metų festivalio ribose ypatingas dėmesys skiriamas Centrinės Europos (Vokietijos, Austrijos) ir Pietų Europos (Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos) raudoniesiems vynams savo ruožtu juos palyginant su kitų regionų ir šalių vynais. Festivalio lankytojams suteikiama puiki galimybė atrasti Europos raudonųjų vynų stilistinę įvairovę bei atskirų vyndarystės regionų unikalumą, pamatyti Europos raudonąjį vyną platesniame kontekste.
Centrinė Europa – vėsaus klimato subtilumas
Centrinės Europos vyno žemėlapyje be abejonės geriausiai žinomos Vokietija ir Austrija, tačiau šios šalys kartais klaidingai laikomos vien kokybiško balto vyno gamintojomis. Iš tiesų vėsesnio klimato regionuose yra sudėtingiau sunokinti raudonąsias vynuoges, tačiau pietinėje Vokietijos dalyje (Pfalcas, Badenas) gaminami puikus kasdieniai raudonieji vynai, o vynas iš ‚Pinot Noir‘ vynuogių, dar vadinamų ‚Spätburgunder‘, jau gali konkuruoti su Burgundijos raudonaisiais. Aklose degustacijose geriausių vokiečių gamintojų Pinot Noir savo balansu, švelnumu ir poskonio trukme nenusileidžia Premier Cru lygio vynams. Austrija pasižymi vietinių raudonųjų veislių įvairove, kurių tarpe žymiausios yra St. Laurent, Blaufränkisch ir įspūdingas pastarųjų dviejų sukryžminimo 1922 metais rezultatas – Zweigelt, kurios subtilus vaisiškumas ir minkštas poskonis turi daugybę šalinininkų vyno mėgėjų tarpe.
Pietų Europa – sodrūs Viduržemio jūros mišiniai ir senų vynmedžių galia
Nors Pietų Europa yra gan plati ir įvairialypė vyndarystės erdvė, čia labiausiai pažymėtini yra Pietų Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos ir Italijos regionai - pietų Ronos slėnis, Langedokas ir Rusiljonas, Doras, Katalonijos apeliacijos (Prioratas, Montsantas) ir dar labiau į pietus esančios Alikantė, Chumilija bei Italijos Apulija, Kampanija ir Sicilijos sala.
Šiuose regionuose klimatas pasižymi pastovumu, kuris leidžia išlaikyti panašų stilių ir kokybės lygį beveik kiekvienais metais. ‚Syrah‘, ‚Grenache‘ (Garnacha), ‚Mourvèdre‘ (Monastrell), ‚Carignan‘ (Mazuelo), ‚Cinsault‘ dominuoja Prancūzijos ir Ispanijos pietuose, Italija garsėja savo vietinėmis veislėmis - ‚Primitivo‘, ‚Negroamaro‘, ‚Aglianico‘, ‚Nero d‘Avola‘, o vis tobulėjantys Portugalijos sausi raudonieji vynai iš ‚Touriga Nacional‘, ‚Touriga Franca‘ ir kitų sudaro rimtą konkurenciją tradiciniam portveinui. Šilto klimato veislės pasiekia aukščiausią kokybės lygį ir charakterio koncentraciją mažo derlingumo senų vynmedžių vynuogynuose, kuriais garsėja Prioratas ir Ronos slėnis. Tai nėra vien sodrūs ir galingi, bet kompleksiški ir gilūs vynai, kuriuose persipina prinokusių juodų vaisių ir uogų aromatai, saldymedžio, prieskoninių žolelių , šokolado ir kakavos natos.
Europos raudonojo vyno stilistinė įvairovė
Šiltesnio ir vėsesnio klimato raudonieji vynai skiriasi ne vien savo skonio ir aromatų koncentracijos laipsniu. Priklausomai nuo konkretaus regiono vyndarystės ir vynininkystės tradicijų gali būti skirtingai kultivuojamos tos pačios vynuogių veislės (skirtingas krūmo formavimas ir derliaus nurinkimo laikas), įvairiai panaudojamos ąžuolo statinės, kurios leidžia suminkštinti ir geriau subalansuoti vyną. Ilgainiui atsižvelgiant į visus faktorius įsigali tik geriausius rezultatus duodančios veislės ir praktikos. Kaip bebūtų, pagrindines žaidimo taisykles nulemia būtent konkrečios vietovės klimatas, kuris vienur leidžia sunokti ir nepersirpti subtilesnėms arba greitai nokstančioms vynuogių veislėms - ‚Pinot Noir‘, ‚Zweigelt‘, ‚Gamay‘, tačiau tvirtesnėms, labiau taniniškiems vynuogėms, reikalaujančioms daugiau šilumos ir ilgesnio nokimo periodo nėra tinkamas. Karštesnio klimato sąlygomis paprastai parenkamos tvirtesnės veislės, kurios netgi esant labai sausiems i šiltiems orams ne vien sunoksta, bet ir išlaiko svarbias aromatines savybes, rūgšties ir taninų balansą. Be abejo, dėl didesnio natūralaus cukraus koncentracijos uogose pietiniuose regionuose dominuoja labiau alkoholiški, minkštų taninų, neretai aromate ir burnoje salstelėję vynai, tad čia viena iš sudėtingiausių vyndario užduočių yra išlaikyti vyno gaivumą. Vėsesniame klimate dirbantys vyndariai paprastai susiduria su priešingomis problemomis, tačiau tikrasis meistriškumas ir pasižymi tuo, kad gamtos duotomis sąlygomis būtų pagamintas geriausias galimas vynas.
Taip pat skaitykite: