
Vyno perpylimas – tai ne koks vyndarių paprotys, o procedūra, teigiamai veikianti kai kurių vynų kokybę. Jeigu vyno butelyje yra nuosėdų, po perpylimo jos lieka butelyje. Perpilant vynas jungiasi su deguonimi, o šis atskleidžia jo kvapų puokštę. Iš tiesų tai vienintelis būdas vyną prisotinti deguonies. Jei tiesiog ištrauksime kamštį iš butelio, tai su oru jungsis tik maža dalis vyno paviršiaus, tuo tarpu perpilant vyną, su oru gali reaguoti visas vynas. Ar verta vyną prisotinti deguonies ir kada geriausia vyną perpilti, priklauso nuo paties vyno.
Perpylimo reikšmė
Atsargus vyno perpylimas į specialų indą – dekanterį dar vadinamas dekantavimu. Šis veiksmas atliekamas su senais raudonaisiais vynais, kuriuose jau susidarė nuosėdos, ir sunkiais, bet dar jaunais raudonaisiais vynais, kuriems prieš pateikimą naudingas sąlytis su oru. Perpilant senus vynus, būtina užtikrinti, kad nuosėdos liktų butelyje ir serviruojant nepatektų į taures. Nuosėdos vyne atsiranda per ilgesnį laiką dėl taninų. Nors nuosėdos ir neturi įtakos vyno skoniui, tačiau jos nėra skanios. Išimtis yra senieji Burgundijos vynai: jų nuosėdos yra gana skanios ir jas galima gerti. Todėl burgundiškų vynų nebūtina ir dekantuoti.
Jaunų vynų perpylimas
Žymiai didesnę reikšmę turi jaunų raudonųjų vynų, turinčių daug taninų, perpylimas. Jie reikalauja šviežio oro, kad galėtų išskleisti savo aromatus ir kuo greičiau atsikratyti nemalonių kvapų, atsirandančių dėl deguonies trūkumo.
Perpylimas gali būti naudingas ir padėti atskleisti raiškumą uždariems, suspaustiems, tačiau turtingiems baltiesiems vynams, kaip burgundiškieji ar Ronos slėnio vynai, kurie dar neturi dešimties metų. Tačiau perpilant labai senus vynus reikia būti atsargiems. Vynui staigiai jungiantis su oru, kyla pavojus oksiduotis.
Jaunus, „kūningus“ vynus perpilti galima iš aukšto pilant į dekanterį iš butelio taip, kad vynas taškytųsi inde ir turėtų didesnį sąlytį su oru. Tai švelnina taninų konsistenciją ir atskleidžia aromatų puokštę. Jaunam vynui naudojami labai platūs dekanteriai.
Visą Jurgio Šliogerio straipsnį rasite spausdintoje "Vyno žurnalo" versijoje
Taip pat skaitykite: