Neabejojame, kad vynas ir sūris dera tarpusavyje. Tačiau ne visi sūriai su visais vynais. Daugelis klasikinių vyno ir sūrio porų atkeliauja iš tų pačių regionų: Elzaso „Munster“ (liet. mensteras) ir „Gerwurztraminer“, Sansero „Chevre de Chevignol“ ir „Sauvignon Blanc“, Burgundijos „Epoisee“ (liet. epuasas) ir „Pinot Noir“, ir yra susietos gilaus ryšio. Ryšio, kurį lemia gamta, nes regiono gamtoje geriausiai besijaučiantys naminiai gyvuliai ganosi netoli vynuogių, augančių tik tame regione. Reljefas, dirvožemis ir klimatas lemia specifinius gamybos ypatumus, taigi ir skonį. Iš tokio gamtinio bendrumo kylanti abiejų produktų skonio, kvapo ir lytėjimo harmonija egzistuoja objektyviai. Žmogui belieka ją atrasti ir atkartoti.
Tačiau žinome, kaip sunku vietinį grožį perkelti į kitą kontekstą. Koks nevykęs Lietuvoje atrodo vynas, kurį Graikijoje gėrėme su pasimėgavimu, kaip prasmirsta sūris, kurį Prancūzijoje valgėme pasičepsėdami ir kokie per saldūs atrodo iš Turkijos parsivežti saldumynai. Atkartojimas kartais neužtikrina geriausio rezultato. Todėl reikia ieškoti ir naujų, mūsų aplinkoje skambančių dermių.
Šilutės rajone, vyndario Česlovo Ramoškos sodyboje, derinome lietuviškų uogų ir vaisių vyną su netoliese besiganančių karvių pieno sūriais, padarytais Vilkyškių pieninėje. Iš keturių sūrių bene universaliausias lietuviško vyno partneris pasirodė pieniškas, saldžios grietinėlės kvapo puskietis „Prussia“, o geriausiai jis derėjo su saldžiu obuolių ir aronijų bei saldžiu svarainių vynu. Trapus, sūrokas „Fetuva“ – gana pretenzingas, nes su per sausu arba taninišku vynu išryškėja sūrio aitrumas. Jis taip pat gerai derėjo su saldžiu svarainių vynu ir su pusiau saldžiu aviečių. Dermę pagerino kartu patiekta saldesnė uogienė. Švelnus, glotnus mėlynojo pelėsio „Memel Blue“ susidraugavo su pusiau saldžiais vynais, kuriuose buvo obuolių: obuolių ir obuolių bei aronijų. Išraiškingas, riešutiškas, vaisiškas „Žalgiris“ su svarainių vynu pademonstravo pikantišką, bet bene geriausią sesijos derinį. Užsikandus graikišku riešutu, nuslopinusiu vyno aitrumą, puikiai tiko ir pusiau saldus obuolių ir aronijų vynas.
Esame nedidelė šalis, kurioje ant vienos piršto galime suskaičiuoti mėlynojo pelėsio sūrio gamintojus; ant kitos – kietojo brandinto sūrio; vos viena kita sūrinė turi ožkos ar avies pieno produktų. Ir vyno gamyklų tėra trys, o maža – tik viena. Tačiau net ir esant tokiam nedideliam produktų pasirinkimui, galime rasti ir privalome ieškoti gerų derinių. Ką gali žinoti, gal paaiškės, kad vienas iš jų besąs tas objektyviai egzistuojantis harmonijos pavyzdys, kurį kitiems norėsis atkartoti.
Taip pat skaitykite: